Naujienų archyvas

Liepos 6-oji – Valstybės diena

Lietuvos mokslų akademija sveikina šalies gyventojus su Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena. Mindaugo krikštas ir jo karūnacijos ceremonija leido Lietuvos valstybei tapti Europos politinės sistemos dalimi. Linkime, kad prieš 767 metus į istorijos metraščius įrašytas įvykis mus visus skatintų toliau puoselėti ir stiprinti šiuolaikinę Lietuvą, kad ji išliktų vieninga, kaip to siekė Lietuvos karalius Mindaugas.
Lietuvos mokslų akademijos prezidiumas

Lietuva dabar ir prieš šimtus metų
Mokslo ir technologijų pažanga gali suformuoti klaidingą įspūdį, kad visuomenė irgi sparčiai progresuoja. Deja, tai tik iliuzija, teigia britų filosofas Johnas Gray‘us. Ir šią gana pesimistinę įžvalgą iš esmės patvirtina neramumų kupinas XXI amžius.
Pastaraisiais metais globalios politikos pasaulis patiria itin didelių sukrėtimų: stiprėja autokratiniai režimai Artimuosiuose Rytuose ir tolėliau, politinių socialinių protestų banga užliejo JAV ir kai kurias Europos valstybes. Vis reikšmingiau politiką veikia religiniai motyvai ir migracijos procesai. Melagingos žinios, dezinformacija tampa vis svarbesne hibridinio karo dalimi. Lietuva kaip nedidelė valstybė irgi jaučia šias globalias, nerimą keliančias tendencijas ir turi reaguoti, ieškodama sąjungininkų, neutralizuodama išorines bei vidines grėsmes. Politinių sprendimų kaina vis labiau auga.
Todėl Mindaugo karūnavimo dieną – liepos 6-ąją – verta prisiminti pirmojo ir vienintelio Lietuvos karaliaus politinius pasiekimus, apžvelgti tuometinę situaciją Europoje, kuri patvirtina išmanių politinių manevrų svarbą siekiant valstybei ir jos visuomenei svarbių tikslų – išsaugoti valstybingumą, nepriklausomybę, visuomenės gerovę ir klestėjimą. Verta nuolat mokytis iš istorijos ir taip išvengti brangiai kainuojančių klaidų.
Šviesios atminties Lietuvos mokslų akademijos nario istoriko medievisto Edvardo Gudavičiaus knygoje „Istorijos inžinierius“ galime rasti atsakymus į šiuos svarbius klausimus. Istoriko tekstai liudija apie Lietuvos didžiojo kunigaikščio Mindaugo sėkmingas pastangas sustiprinti valstybės pozicijas Europoje. Jam teko sumaniai laviruoti to meto politikos, pagrįstos krikščionybe ir popiežiaus valdžia, vandenyse.
Kaip rašo E. Gudavičius, Mindaugas apsikrikštijo 1251 m., o 1253 m., popiežiui tai patvirtinus, buvo vainikuotas karaliumi. Lietuvos valstybė buvo pripažinta tarptautiniu mastu, o Livonijos ordinas mainais gavo Mindaugo sutikimą užkariauti žemaičius. Žemaičiai, žadėdami pripažinti Mindaugo valdžią, reikalavo, kad jis ne tik kariautų su krikščionimis, bet ir susidorotų su jais pačioje Lietuvos karalystėje. Mindaugas žemaičių norus įvykdė. Dokumentų analizė leidžia manyti, kad karaliaus pozicija buvo įvairialypė. Nors Mindaugas pripažino popiežiaus viršenybę, bet ir toliau atlikinėjo pagoniškas apeigas. Krikščionybės įtvirtinimas buvo politinis Mindaugo žingsnis. Toks pat politinis žingsnis buvo aukojimai lietuvių dievams, kuriuos ir toliau garbino dauguma valstybės gyventojų pagonių.
Beje, panašiai elgėsi visi ankstyvosios feodalinės monarchijos valdovai. Bet nė vienam jų neteko susidurti su tokia aršia karinių ordinų agresija. Mindaugas buvo priverstas atsižvelgti į feodalinės Europos politinių viršūnių reikalavimus ir kartu – į šiems reikalavimams priešingas savo pavaldinių nuotaikas. Todėl tokiu sudėtingu laikotarpiu Mindaugas pirmiausia buvo politikas, valdovas, o  tik po to krikščionis ar pagonis. Tikėtina, kad Mindaugas ir mirė prisidengęs daugiaveide kauke, neatskleidęs savo paslapties nei lietuviams, nei vokiečiams, nei popiežiui.
Panašaus lankstumo, operatyvaus reagavimo į sparčiai kintančius įvykius XXI amžius reikalauja iš šiuolaikinių politikų. Deja, šie įvykiai tokie sudėtingi ir įvairialypiai, kad norint juos teisingai interpretuoti būtina sutelkti įvairių sričių specialistų pajėgas. Mokslininkų (istorikų, sociologų, politologų ir pan.) atliekama praeities ir dabarties procesų analizė leidžia geriau suvokti kontekstą, visuomenėje vykstančius pokyčius ir jų pasekmes. Norisi tikėti, kad glaudus mokslininkų ir politikų bendradarbiavimas leis Lietuvai pasiekti minėtus tikslus, kaip prieš kelis šimtmečius tai pavyko karaliui Mindaugui.

Dr. Rolandas Maskoliūnas, vyriaus. specialistas ryšiams su visuomene