Naujienų archyvas

Kur slepiasi paprastosios pušies (Pinus sylvestris L.) populiacijų palikuonys?

Šis tyrimas – tai puikus kelių universitetų archeologų ir genetikų tarpdalykinio bendradarbiavimo pavyzdys. Klaipėdos universiteto archeologai, vadovaujami akad. Vlado Žulkaus, Baltijos jūroje apie 12 km nuo Juodkrantės kranto aptiko pušies medžių stiebus ir kelmus. Anglies izotopo irimo datavimo metodu nustatyta, kad šie jūroje rasti pušies medžiai augo apie 9 000 m. pr. Kr. Todėl tikėtina, kad jie yra vieni pirmųjų paprastosios pušies (Pinus sylvestris L.) poledynmetinės migracijos genofondo atstovų, genetiškai artimi pirmosiomis į rytinį Baltijos jūros ir pietų Skandinavijos regioną išplitusiomis paprastosios pušies populiacijoms ir miško genetikams prilygstantys dinozaurų atradimui! Taigi, koks įvairus yra istorinių-reliktinių pušų dinozaurų – genofondas, kokie jų giminystės ryšiai, šeimų dydžiai, poravimosi dėsningumai ir, svarbiausia, kurios dabartinės Lietuvos paprastosios pušies populiacijos ir kaip stipriai išlaikę šį senąjį genofondą. Ar dabartinės Juodkrantės sengirės pušys išsaugojo senųjų pušų genofondą?

Apie Vytauto Didžiojo universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto Miško medžių genetikos tyrėjų grupės vadovo akad. Dariaus Danusevičiaus inicijuotą tyrimą skaitykite PLAČIAU