Naujienos

Apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema. Nustokime iškreiptai vertinti biomasės poveikį klimatui ir iš esmės pertvarkykime CO2 apskaitos taisykles

Pranešimas spaudai, 2020 m. rugpjūčio 26 d.

„Laikant miško biomasę atsinaujinančiu energijos šaltiniu, daromas žalingas poveikis klimatui. Dauguma Europoje naudojamos biomasės visiškai nėra neutrali pagal anglies dvideginį. Dabartinės apyvartinių taršos leidimų sistemos apskaitos taisyklės leidžia tam tikroms jėgainėms ir šalims didžiuotis esant pirmose klimato saugotojų gretose, nors iš tikrųjų jos kenkia klimatui“, – sako prof. Maiklas Nortonas (Michael Norton), EASAC Aplinkos programos direktorius.
EASAC ir daugelio kitų mokslininkų darbai parodė, kad jėgainėse keičiant anglį biomase dažnai ne sumažinamos, o padidinamos grynosios emisijos į atmosferą, jei tinkamai atsižvelgiama į visą gyvavimo ciklą. Neigiamas poveikis klimatui gali tęstis daugelį dešimtmečių ir taip didinti riziką, kad bus viršyti Paryžiaus susitarimo rodikliai, paaiškina M. Nortonas. „Šiandieninės apyvartinių taršos leidimų sistemos apskaitos taisyklės, leidžiančios nepaisyti emisijųiš biomasės kaminų, miško biomasei rodo „žalią šviesą“, nors to pasekmės klimatui didžiulės. Moksliniu požiūriu šios klaidos neištaisymas yra veidmainystė kalbant apie klimatą.“
Mokslininkai ragina ES įstatymų leidėjus įvesti naują reikalavimą: kad grynosios anglies dvideginio emisijos iš biomasę naudojančių jėgainių būtų tinkamai apskaitytos ir deklaruotas apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje. Neturėtų būti įmanoma paprasčiausiai laikyti, kad milijonai tonų anglies dvideginio, išsiskiriančio iš jėgainės kamino, yra niekis. ETS turėtų būti pertvarkyta, kad  sietų apskaitą su realiu CO₂ lygiu atmosferoje. Tam reikės suskaičiuoti „anglies sugrąžinimo laikotarpį“ kiekvienai biomasės įmonei ir jos tiekimo grandinei. Reguliuojančios institucijos turi žinoti, per kiek laiko bus įveiktas iš pradžių iškreiptai vertintas biomasės poveikis klimatui ir pasiektas tikrasis CO₂ koncentracijos atmosferoje mažėjimas.
„Naujausi skaičiavimai rodo, kad 1,5 °C riba gali būti viršyta per 10–20 metų, todėl priimtinas sugrąžinimo laikotarpis neturėtų būti ilgesnis kaip 5–10 metų“, – aiškina M. Nortonas. Tokia koncepcija užtikrintų, kad didžiausio neigiamo poveikio įmonės  turės pranešti apie savo emisijas taip pat, kaip ir įmonės, naudojančios iškastinį kurą.
„Tikiuosi, kad tai turės įtakos mūsų požiūriui į tokias šalis kaip Danija, Estija, Suomija, Švedija, Nyderlandai, Jungtinė Karalystė ir kitas, naudojančias daug biomasės. Panašioms šalims kyla iššūkiai pasiekti atsinaujinančios energijos tikslus naudojant mažiau klimatui kenkiančią biomasę. Tačiau kovojant su klimato kaita būtų galima pasiekti daug daugiau, jei šiuo metu biomasei skiriamos didžiulės subsidijos būtų nukreiptos technologijoms, kurios iš tikrųjų gerina klimatą“, – apibendrina M. Nortonas.
Pranešimą ir biomasės naudojimo elektros gamybai apžvalgą, kuriuos profesorius M. Nortonas EASAC vardu pateikė EK konsultacijoms dėl apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos, rasite čia.

Nuorodos:
EASAC Commentary on Forest Biomass, carbon capture and storage, and carbon dioxide removal
EASAC Response to the consultation of the European Commission

Vertė Diana Barnard ir Andrius Bernotas