Veikla

Kronika

2019-ieji metai

Kaip fizikai turėtų reaguoti į revoliuciją „Pramonė 4.0“ 

Gegužės  15 d. Lietuvos mokslų akademijos mažojoje konferencijų salėje įvyko LMA Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyriaus organizuotas susirinkimas-diskusija „Kaip fizikai turėtų reaguoti į revoliuciją „Pramonė 4.0”. Įžangos žodį tarė Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyriaus pirmininkas akad. Leonas Valkūnas. Pranešime „Kas slepiasi po lozungu Pramonė 4.0?“ Vilniaus Gedimino technikos universiteto Mechatronikos, robotikos ir skaitmeninės gamybos katedros vedėjas prof. Vytautas Bučinskas supažindino su Pramonė 4.0 koncepcija, pobūdžiu ir aprėptimi, konkrečiais pavyzdžiais pailiustravo, kaip ji veikia, papasakojo, kiek jau įdiegta Lietuvoje. Po pranešimo vykusią diskusiją vedė akad. Gintautas Tamulaitis. Diskusijoje prieita nuomonės, kad Pramonė 4.0 lyginimas su Pirmąja ir Antrąja (technologine) pramonės revoliucijomis yra šiek tiek dirbtinis, nors galima tikėtis spartaus ir didelio gamybos našumo augimo ir jo socialinių padarinių. Aptariant Pramonė 4.0 specifiką Europoje ir JAV buvo paviešintas ir MA užsienio nario prof. Mihael Shur požiūris Pramonę 4.0 traktuoti kaip plačios aprėpties paradigmą, skirtingais tempais evoliuciškai besiskverbiančią skirtingose pramonės šakose ir įmonėse. Aptarti pavyzdžiai, kaip fizikai gali orientuotis į atskirus šios paradigmos komponentus, pabrėžta, kad svarbu šią paradigmą diegti studentams ir jauniesiems tyrėjams.

Akad. Gintautas Tamulaitis

Žr. nuotraukas 

Seimo Švietimo ir mokslo komitete pristatyta Mokslų akademijos 2018 metų veiklos ataskaita

Gegužės 15 d. Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas akad. Jūras Banys ir viceprezidentas akad. Zenonas Dabkevičius dalyvavo LR Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje, kur LMA prezidentas akad. J. Banys pateikė LMA 2018 m. veiklos ataskaitą. Buvo pristatyta 2018 m. LMA struktūra, naujai išrinktas prezidiumas ir neseniai sukurtas padalinys – LMA Jaunoji akademija. Prezidentas aptarė svarbiausius Akademijos narių nuveiktus darbus: kalbėjo apie akademikų paskelbtas knygas, mokslo ir mokslo populiarinimo straipsnius; vykdytus projektus ir atliktas ekspertizes; rengtas konferencijas, seminarus, pasitarimus, diskusijas; ekspertinę veiklą ir bendradarbiavimą su šalies mokslo ir studijų bei valstybės institucijomis,  tarptautinį bendradarbiavimą ir kitą veiklą.

Metinė ataskaita elektroniniu paštu buvo iš anksto išsiųsta visiems Švietimo ir mokslo komiteto nariams, todėl posėdyje dalyvavę nariai buvo susipažinę su jos turiniu ir, išklausę LMA prezidento  skaidrėmis iliustruoto pranešimo, aktyviai diskutavo bei pateikė klausimų. Seimo nariai ypač domėjosi galimu glaudesniu politikų ir LMA narių bendradarbiavimu sprendžiant šaliai aktualius klausimus; LMA ekspertinės veiklos apimtimis ir kryptimis, ypač mokslo ir studijų strateginiais klausimais; tarptautine veikla ir bendradarbiavimu su užsienio šalių mokslų akademijomis, ypač su Vakarų Europos; LMA Jaunosios akademijos tikslais ir perspektyvomis bei jos santykiais su LMA tikraisiais nariais ir nariais emeritais; mokslo populiarinimo veikla – knygų ir mokslo žurnalų leidyba, jų platinimu, kokybe.

Išklausius ataskaitą ir baigiantis diskusijoms, buvo pabrėžta, kad būtina glaudinti mokslo, politikos ir visuomenės atstovų bendradarbiavimą. LMA prezidentas pažymėjo, kad šie klausimai yra aktualūs ir svarstomi daugelyje pasaulio mokslų akademijų, apie tai buvo kalbėta ir gegužės 8–10 d. įvykusiame Europos mokslo akademijų federacijos moksliniame simpoziume „Mokslas ir visuomenė šiuolaikinėje Europoje“, pritarė, kad iniciatyva turi būti iš visų suinteresuotų pusių ir pakvietė Seimo narius kreiptis į LMA, jei bus reikalinga ekspertų nuomonė ir siūlymai.

2018 m. LMA veiklos ataskaita skelbiama LMA svetainėje
http://www.lma.lt/uploads/files/LMA_2018_m_veiklos%20ataskaita.pdf

Parengė akad. Zenonas Dabkevičius

Inovatyvios technologijos augalininkystės produkcijos perdirbime

Gegužės 14 d. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro (LAMMC) Sodininkystės ir daržininkystės institute (Kauno r., Babtai) įvyko konferencija ,,Augalininkystės produkcijos perdirbimas. Naujovės ir iššūkiai” ir kasmet rengiama sodų žydėjimo šventė. Konferenciją organizavo Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus (ŽŪMMS) Agronomijos mokslų sekcija ir Maisto kokybės ir saugos komisija bei LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės institutas.

Atidarydami konferenciją LMA ŽŪMMS Agronomijos mokslų  sekcijos pirmininkas akad. Vidmantas Stanys, LMA viceprezidentas, ŽŪMMS pirmininkas akad. Zenonas Dabkevičius, LAMMC direktorius dr. Gintaras Brazauskas pažymėjo, kad pasaulyje didėja  žmonių skaičius, Vakarų Europos valstybių gyventojai sensta, mažėja darbingų žmonių, galinčių aprūpinti maistu sparčiai augantį Afrikos, Azijos šalyse žmonių skaičių. Klimato kaita, dirvožemio degradacija mažina maisto žaliavų gamybą, todėl labai svarbu kuo racionaliau naudoti ir antrines maisto žaliavas. Mokslo reikšmė labai svarbi kuriant aukštos pridėtinės vertės produktus. Čia labai svarbus mokslo žinių perdavimas visuomenei, mokslo rezultatų vartotojų įtikinimas mokslo nauda.

Pranešėjas akad. Pranas Viškelis (LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės institutas) aptardamas inovatyvias vaisių ir daržovių perdirbimo technologijas, pažymėjo vaisių ir daržovių reikšmę bei jų poveikį sveikatai. Mokslas ieško būdų, kaip perdirbant vaisius ir daržoves išsaugoti kuo daugiau sveikatai naudingų medžiagų. Aktyviai bendradarbiaujant su verslu, taikant mokslo rezultatus kuriamos naujos inovatyvios, beatliekines vaisių ir daržovių perdirbimo technologijos, nauji produktai.

Prof. Valdas Jakštas (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas) kalbėjo apie nutraceutikų (biologiškai aktyvių maisto papildų ir funkcinio maisto) reikšmę žmogaus sveikatai, apžvelgė vaistų ir nutraceutikų paskirtį, skirtumus, ypatumus, pažymėdamas, kad kai kurie efektai yra geresni nutraceutikų, negu kai kurių vaistų. Visuomenė dėl šiuolaikinio gyvenimo būdo susiduria su sveikatos problemomis, kurių dalį galima išspręsti tinkama mityba, todėl vartotojai ieško natūralių, sveikų produktų.

Dr. Ramunė Bobinaitė (LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės institutas) aptarė uogų ir jų šalutinių perdirbimo produktų platesnį naudojimą funkcinio maisto, naujų, sveiko maisto produktų gamybai. Ji akcentavo platesnį augalinių baltymų naudojimą maisto pramonėje jais pakeičiant gyvulinius baltymus. Bendradarbiaudami su verslu mokslininkai sukūrė padidintos biologinės vertės produktus, plačiai naudojant uogų išspaudas ir kitas antrines žaliavas.

Pasibaigus konferencijai, aplankyti LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto sodai, susipažinta su pažangiomis vaismedžių auginimo technologijomis, kurias pristatė instituto mokslininkai dr. Darius Kviklys ir dr. Norbertas Ūselis.

LMA Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus informacija

Žr. nuotraukas

Sveikas ir inovatyvus maistas kasdieniniam stalui

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Žemės ūkio ir miškų skyrius kartu su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Veterinarijos akademijos (VA) Maisto saugos ir kokybės katedra 2019 m. gegužės 14 d. organizavo renginį „Mokslo šventė“. Tai jau septintasis, kasmetinis mokslo šviečiamasis renginys, kurį šįmet sudarė dvi dalys – keturių akademinių valandų seminaras „Mitybos iššūkis – sveika mityba kasdien“ ir demonstracinė-degustacinė maisto konferencijos dalyvių sukurtų produktų paroda.

Renginio tikslas – išgirsti naujausias mokslo žinias, skatinti naujų inovatyvių maisto produktų kūrimą, tobulinti jų gamybos technologijas ir supažindinti visuomenę su naujovėmis.

LSMU Veterinarijos fakulteto Maisto saugos ir kokybės katedros profesorė Loreta Šernienė supažindino su mitybos ypatumais žaliavalgių ekokaime pažymėdama, kad ekokaimo gyventojai suvartoja žymiai daugiau daržovių, gyvulinius baltymus keičia augaliniais baltymais. LSMU Visuomenės sveikatos fakulteto Aplinkos ir darbo medicinos katedros lektorė Gintarė Kalinienė aptarė geriamojo vandens reikšmę žmogaus sveikatai, pažymėjo, kad vanduo yra pagrindinė žmogaus kūno sudedamoji dalis. Pagrindinės vandens funkcijos organizme yra susijusios su ląstelių gyvybingumu, medžiagų apykaita, maistinių medžiagų pernešimu, kūno temperatūros reguliavimu.
Nacionalinio maisto ir veterinarinės rizikos vertinimo instituto Maisto rizikos vertinimo skyriaus patarėja Vaida Žeimienė pristatė tyrimus, vykdomus siekiant nustatyti cheminius teršalus maiste ir jų riziką sveikatai. Ji pažymėjo, kad maisto produktuose gali būti randami įvairių teršalų – sunkiųjų metalų, pesticidų, nitratų, hormonų ir antibiotikų likučiai.  LSMU Visuomenės sveikatos fakulteto Profilaktinės medicinos katedros docentė Vilma Kriaučionienė aptarė antsvorio ir nutukimo paplitimą ir galimas priežastis. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyriausioji specialistė-valstybinė maisto produktų inspektorė Skirmantė Ambrazienė aptarė pakuočių ir kitų gaminių, skirtų liestis su maistu tinkamumą, saugą, atitiktį keliamiems reikalavimams.

Renginį sveikinimo žodžiu pradėjo LSMU VA kancleris prof. Mindaugas Malakauskas. Jis skatino studentus bei kitus renginio svečius ir dalyvius siekti naujų žinių, kurti naujus produktus, tobulinti jų gamybos technologijas ir platinti jas visuomenei.

LMA viceprezidentas, Žemės ūkio ir miškų skyriaus pirmininkas akad. Zenonas Dabkevičius, sveikindamas renginio dalyvius, pasidžiaugė glaudžiu studentų, moksleivių, mokslininkų ir verslo partnerių bendradarbiavimu gvildenant labai svarbią maisto stokos, saugos ir kokybės problemą pasaulyje. Renginio dalyvius taip pat pasveikino LSMU VA dekanė prof. Vita Riškevičienė.

LMA ŽŪMMS šventės dalyviams įsteigė išskirtinę nominaciją „Inovatyviausias 2019 m. produktas“. Komisija, kurią sudarė akademikai Zenonas Dabkevičius, Antanas Sederevičius, Vidmantas Bižokas, Henrikas Žilinskas, LSMU VA kancleris Mindaugas Malakauskas bei Maisto saugos ir kokybės katedros prof. Loreta Šernienė atrinko inovatyviausią 2019 metų produktą, kuris buvo sukurtas jo gamybai naudojant pieno perdirbimo metu atliekamas žaliavas. LMA diplomas ir atminimo dovana buvo įteikta LSMU VA studentei Agnei Rasovaitei už išrūginių pieno baltymų naudojimą maisto produkto gamyboje. Taip pat LMA skatinamosiomis dovanomis (knygomis) apdovanojo LSMU VA Veterinarinės maisto saugos studijų programos magistrantes Gretą Nemaniūtę, Gemą Nairanauskaitę ir Loretą Česaitytę už apelsininių guminukų technologijos ir dizaino sukūrimą.

Skanaudami sukurtus produktus, šventės dalyviai slaptu balsavimu išrinko skaniausio ir išradingiausio produkto nominantus.

LMA tikrasis narys Antanas Sederevičius

Gražiausi posmai ir dainos – mamytėms

Gegužės 9 d. Lietuvos mokslų akademijos (LMA) skyrius „Mokslininkų rūmai“ ir Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetė muzikos mokykla surengė koncertą, skirtą Motinos dienai „Motule mano, širdele mano“. LMA didžiosios konferencijų salės scenoje šventiškai pasipuošę dainavo Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos mokytojos Laimos Domikaitės vokalo klasės mokiniai. Jiems akompanavo mokytoja Vaiva Blažienė. Skyrius jau kelinti metai bendradarbiauja su šia mokykla ir gegužę visuomet pagerbia mamytes puikia menine programa. Dainininkė Laima Domikaitė ir pianistė Vaiva Blažienė – puikios pedagogės. Jų auklėtinės pelno laurus tarptautiniuose jaunųjų vokalistų konkursuose. Šiame koncerte dalyvavo net keturios tarptautinių jaunųjų vokalistų konkursų laureatės: Julija Vaitoškaitė, pelniusi 1-ąją vietą konkurse Romoje, Rugilė Klimaitytė ir Marija Gebrauskaitė – 2-osios vietos laureatės, o Laura Chodzkaitė – 1-osios premijos nugalėtoja Paryžiuje. Visų dalyvavusių jaunųjų menininkių ir menininkų balsai žavėjo gausiai susirinkusius klausytojus, o ypač mamytes ir  močiutes, kurioms ir buvo skirta ši popietė.

Programoje skambėjo kompozitorių – Wolfgango Amadeaus Mozarto, Georgo Friedricho Haendelio, Antonio Vivaldi, Franzo Schuberto, Cezare Cezarini, Antonio Caldara, Leonido Abariaus, Juozo Pakalnio ir kitų autorių – kūriniai. Renginį vedė ir Jono Aisčio, Henriko Radausko, Marijos Katiliūtės (Lacrimos) eilės skaitė Aldona Daučiūnienė.

Parengė Aldona Daučiūnienė

Žr. nuotraukas

25 metai Visos Europos mokslo akademijų federacijai

Gegužės 8–10 d. Šveicarijos mieste Berne buvo paminėta Europos mokslo akademijų federacijos 25-erių metų sukaktis ir surengtas mokslo simpoziumas „Mokslas ir visuomenė šiuolaikinėje Europoje“.

Visos Europos mokslo akademijų federacija, sutrumpintai vadinama ALLEA ( All Eurpean Academies / Visos Europos akademijos), įkurta 1994 metais, jungia 60 nacionalinių ir šakinių akademijų iš 40 Europos šalių, finansuojama kasmetiniu visų šalių nario mokesčių ir yra nepriklausoma nuo politinių, komercinių ir ideologinių interesų. Federacija įkurta besikeičiant Europos politinei situacijai ir stengiantis suvienyti Vakarų ir Rytų Europos akademijas. Lietuvos mokslų akademija, kaip ir kaimyninės Vidurio  ir Rytų Europos šalių akademijos yra ALLEA narė.

ALLEA generalinėje asamblėjoje ir simpoziume buvo per 200 dalyvių, tarp kurių LMA prezidentas akad. Jūras Banys ir viceprezidentas akad. Zenonas Dabkevičius. Generalinėje asamblėjoje apžvelgta 25 metų ALLEA veikla, patvirtinta 2018 m veiklos ataskaita ir 2019 m. veiklos bei finansinis planas. Federacijos administracijos personalas labai nedidelis, tik 4–5 žmonės, tad sėkmingam darbui kuriamos laikinosios ir nuolatinės darbo grupės iš akademijų-nariu deleguotų specialistų ir sprendžiami aktualiausi Europos mokslo politikos klausimai, tokie kaip: intelektinės nuosavybės teisė, mokslo etika, moksliniais tyrimais pagrįstas mokymas, mokslo politika, Europos horizontas – link naujos ES mokslų ir inovacijų programos, tiesa ir pasitikėjimas mokslu bei kitos. Tarp metinių asamblėjų vyksta ALLEA ir su akademijomis-partneriais organizuotos specializuotos konferencijos bei seminarai.

Generalinėje asamblėjoje diskutuota apie tai, kad akademijos turi būti nepriklausomos nuo valdžios ir turi bendradarbiauti rengiant strateginius dokumentus bei diegiant inovacijas, suprantamai ir įtikinamai pateikti mokslo žinias visuomenei apie Brexito galimą poveikį Europos mokslui, apie genų redagavimo  ir modernių medicininių technologijų taikymo perspektyvas.

Daug dėmesio buvo skirta jaunųjų akademijų aktyviam kūrimui pasaulyje, kurių pagrindinis šūkis: „Išgirskime viso pasaulio jaunųjų mokslininkų balsą“. Šiuo metų Pasaulio jaunoji akademija (Global Young Academy) jungia 200 mokslininkų ir 238 alumnus iš 83 šalių ir bendradarbiauja su daugiau ne 40 nacionalinių jaunųjų akademijų, 15 jaunųjų mokslininkų asociacijų bei panašių organizacijų.

Mokslo simpoziume išklausyti pranešimai ir vyko diskusijos šiomis temomis: mokslas ir visuomenė dabartinėje Europoje, mokslo visuomenės atsinaujinimo perspektyvos, pasitikėjimas mokslininkais ir mokslu, tarpdalykinių tyrimų svarba, mokslininkų vaidmuo saugant aplinką nuo taršos (ypač nuo plastiko), kosmoso tyrimų ateitis ir kitos.

Daugiau informacijos https://www.allea.org/general-assembly/general-assembly-2019/

Žiūrėkite nuotraukos ALLEA TWitter paskyroje

https://twitter.com/ALLEA_academies?ref_src=twsrc%5Egoogle%7Ctwcamp%5Eserp%7Ctwgr%5Eauthor

Lietuvos mokslų akademijos informacija

Pirmasis Baltijos jaunųjų akademijų forumas

Gegužės 3 d. Lietuvos mokslų akademijoje pirmą kartą įvyko Baltijos valstybių jauniesiems mokslininkams atstovaujančių organizacijų susitikimas. Susitikime dalyvavo Lietuvos mokslų akademijos Jaunosios akademijos nariai, Estijos Jaunosios akademijos ir Latvijos jaunųjų mokslininkų sąjungos atstovai. Jaunųjų akademijų forumas vyko Lietuvos mokslų akademijoje organizuojamos XVI Baltijos intelektinio bendradarbiavimo konferencijos „Genai: nuo praeities į ateitį“ metu.

Forume trijų jaunųjų mokslininkų organizacijų atstovai aptarė vykdomas mokslo politikos, jaunųjų mokslininkų atstovavimo ir mokslo populiarinimo veiklas, planus bei patirtis. Latvijos jaunųjų mokslininkų sąjungos atstovė Inese Čakstiņa ne tik pristatė Latvijos jaunųjų mokslininkų sąjungos veiklą, bet ir aptarė Latvijoje vykdomą kompleksinį projektą, kuriuo siekiama didinti mokslinių tyrimų finansavimą. Estijos Jaunosios akademijos narė Tuul Sepp pristatė mokslo svarbą pabrėžiančių straipsnių seriją Estijos spaudoje kaip sėkmingą Jaunosios akademijos vykdomų veiklų pavyzdį. Tiek Latvijos, tiek Estijos atstovės daug dėmesio skyrė bendradarbiavimo su mokslo politikos sprendimų priėmėjais patirčiai, įskaitant valstybės institucijų atstovus ir politikus.

Baltijos jaunuosius mokslininkus vienijančių organizacijų atstovai pabrėžė būtinybę siekti glaudesnio bendradarbiavimo ir keičiantis gerosiomis praktikomis, ir siekiant stiprinti jaunųjų mokslininkų pozicijas visose Baltijos šalyse. „Šis renginys mums leido ne tik pasidalyti įžvalgomis, iš aktyvių Baltijos kolegių išgirsti apie patirtį įgyvendinant mums aktualias veiklas, bet ir tapo pirmuoju žingsniu link Baltijos valstybes apimančios vieningos pozicijos dėl jaunųjų mokslininkų statuso formavimo“, – pabrėžė LMA Jaunosios akademijos pirmininkas Donatas Murauskas.

Parengė dr. Donatas Murauskas

Žr. nuotraukas

Baltijos šalių ir jų kaimynių intelektinio bendradarbiavimo forumas

Gegužės 2–3 d. Vilniuje, Lietuvos mokslų akademijoje įvyko tarptautinė XVI Baltijos intelektinio bendradarbiavimo konferencija „Genai: iš praeities į ateitį“. Ji tęsia trijų Baltijos valstybių mokslinio bendradarbiavimo tradiciją, pradėjusią formuotis dar XX a. pirmoje pusėje. Konferencijoje buvo pristatyti tarptautinį pripažinimą turinčių mokslininkų ne tik iš Baltijos šalių, bet ir Vokietijos, Suomijos intensyviai plėtojami genetiniai ir genominiai tyrimai bei jų taikymai. Pirmą konferencijos diena buvo skirta augalijos genetikai ir genomikai, medicininei genetikai bei populiaciniams žmogaus genomo tyrimams. Antrą konferencijos dieną šeši pranešėjai iš Lietuvos aptarė Lietuvos ir Baltijos šalių gyventojų etnogenezės klausimus, susiedami naujausius istorinius, archeologinius, kalbinius ir genominius tyrimų duomenis.

Pagal tradiciją konferencijoje už intelektinių Baltijos šalių ryšių plėtojimą mokslininkai ir intelektualai apdovanojami Baltijos mokslų akademijos medaliu ir diplomu. Šiemet apdovanojimus pelnė: Estijos genetikė prof. Maris Laan – už didelį indėlį Estijai, Latvijai ir Lietuvai bendradarbiaujant pagrindinės ir klinikinės reprodukcinės genetikos srityje; Latvijos genetikas prof. Isaak Rashal – už esminius genetikos tyrimus ir svarbų pedagoginį bei organizacinį indėlį plėtojant ir stiprinant fundamentinius bei taikomuosius augalų genetikos tyrimus Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje; Lietuvos genetikas prof. Vaidutis Kučinskas – už novatoriškus su Latvijos ir Estijos mokslininkais atliktų tyrimų rezultatus, leidusius interpretuoti baltų kilmę bei nustatyti jų genetinę įvairovę ir panašumus.

Konferencijas rengiančių Baltijos šalių mokslų akademijų prezidentai Tarmas Somerė (Tarmo Soomere, Estija), Ojaras Sparytis (Ojārs Spārītis, Latvija), Jūras Banys (Lietuva) nutarė ir ateityje skatinti šių konferencijų mokslinio turinio aktualumą. Kita Baltijos šalių intelektinio bendradarbiavimo konferencija turi vykti Taline 2021 metais, ji greičiausiai bus skirta technikos mokslams.

Dr. Alina Urnikytė, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto jaunesnioji mokslo darbuotoja
Dr. Andrius Bernotas, Lietuvos mokslų akademijos Organizacinio skyriaus vadovas

Žr. nuotraukas

Atidaryta paroda „Mažosios Lietuvos ikonografija“

Balandžio 26 d. Vilniaus universiteto (VU) bibliotekos Baltojoje salėje (Universiteto g. 3) atidaryta paroda „Mažosios Lietuvos ikonografija“parengta iš VU profesoriaus akad. Domo Kauno ikonografijos rinkinio ir skirta jo 70-mečiui. Parodą pristatė rinkinio sudarytojas akad. D. Kaunas, renginį vedė prof. Aušra Navickienė.

Renginį organizavo VU Komunikacijos fakultetas, VU biblioteka ir Lietuvos mokslų akademijos Humanitarinių ir socialinių mokslų skyrius.

Žr. nuotraukas

Lietuvos mokslų akademijoje – DNR diena Lietuvoje

Balandžio 25 d. Tarptautinė DNR diena pasaulyje minima nuo 2003 m. Tais metais sukako 50 metų, kai buvo atrasta DNR spiralės struktūra.
Šiandien jau galime drąsiai teigti, kad Tarptautinės DNR dienos minėjimas Lietuvoje tapo puikia tradicija. 2006 m. Tarptautinės DNR dienos proga Amerikos žmogaus genetikos draugijai kilo idėja surengti esė konkursą, 2008 m. tokį konkursą organizavo Europos žmogaus genetikos draugija, o 2009 m. šiai puikiai iniciatyvai pritarė ir Lietuvos žmogaus genetikos draugija, imdamasi šalyje organizuoti mokinių esė konkursą. Šis Tarptautinei DNR dienai skirtas renginys prigijo ir jau tapo kasmetiniu, sukviečiančiu vis daugiau dalyvių iš įvairiausių Lietuvos miestelių. Pagrindinis konkurso tikslas – skleisti genetikos mokslo žinias tarp mokinių ir mokytojų, ugdyti mokinių žingeidumą, domėjimąsi šių dienų genetikos mokslo aktualijomis, taip pat atkreipti dėmesį į gabius ir sumanius Lietuvos mokinius, būsimuosius jaunuosius mokslininkus.
Šia proga Lietuvos žmogaus genetikos draugija, bendradarbiaudama su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centru, Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakultetu ir Gamtos mokslų centru, UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“, UAB „Biotechpharma“ atstovais ir Lietuvos mokslų akademija (LMA) 2019 m. balandžio 25 d. sukvietė mokinius, esė rašinių konkurso nugalėtojus, jų klasės draugus ir mokytojus į Lietuvos mokslų akademijos didžiąją konferencijų salę. Renginį „DNR diena Lietuvoje“ pradėjo ir įžangos žodį tarė LMA Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriausn pirmininkas akad. Vaidutis Kučinskas. Gausiai susirinkusius taip pat pasveikino LMA prezidentas akad. Jūras Banys, VU Studijų prorektorius doc. dr. Valdas Jaskūnas. Renginio dalyviai turėjo progą pasiklausyti VU Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto Centro vedėjos prof. dr. Romos Jusienės paskaitos „Šiuolaikinės genetikos iššūkiai žmogaus psichologijai: kada žinojimas tampa našta?“.
Akad. Vaidutis Kučinskas pristatė LMA iniciatyva į lietuvių kalbą išverstą ir išleistą Stiveno M. Lipkino (Steven M. Lipkin) ir Džono R. Luomos (Jon R. Luoma) mokslo populiarinimo knygą „Genomų amžius“. Joje aiškiai ir suprantamai aprašytos naujausios technologijos genetinėms ligoms diagnozuoti ir gydyti, jų privalumai ir trūkumai, bioetiniai bei kiti su tuo susiję klausimai. Tai jau aštuonioliktoji mokslo populiarinimo serijos „Mokslas visiems“ knyga, nemokamai dalijama visiems besidomintiems mokslu ir jo naujovėmis.

Renginyje buvo apdovanoti XII kasmetinio Europos mokinių darbų, skirtų DNR dienai, konkurso nacionalinio etapo laimėtojai.
• Lietuvos žmogaus genetikos draugijos premija įteikta Mažeikių Gabijos gimnazijos mokinei Ievai Pudžiuvelytei, mokytoja Virginija Dambrauskaitė
• Vilniaus universiteto rektoriaus premija įteikta Vilniaus licėjaus mokiniui Justui Dijokui, mokytoja Alyda Daulenskienė
• Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekano premija įteikta Vilniaus Žirmūnų gimnazijos mokiniui Joriui Juškai, mokytoja Daiva Puodžiukienė
• UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ premija įteikta Mažeikių Gabijos gimnazijos mokiniui Rokui Jagminui, mokytoja Virginija Dambrauskaitė
• UAB „Biotechpharma“ premija įteikta Molėtų gimnazijos mokinei Augustei Tūbaitei, mokytoja Regina Mongirdienė
• LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos I vietos premija įteikta Vilkaviškio r. Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos mokinei Vilmai Kokanskytei, mokytoja Rimutė Lazdauskienė
• LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos II vietos premija įteikta Alytaus Jotvingių gimnazijos mokinei Miglei Pašvenskaitei, mokytojos Rasa Zubrickienė ir Ingrida Vilkinienė
• LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos III vietos premija įteikta Vilniaus Žirmūnų gimnazijos mokiniui Pijui Dulskiui, mokytoja Daiva Puodžiukienė

Dr. Ingrida Domarkienė,
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Biomedicinos mokslų instituto Žmogaus ir medicininės genetikos katedros mokslo darbuotoja

Žr. nuotraukas

Genomo redagavimas: galimybės ir iššūkiai

Balandžio 25 d. Lietuvos mokslų akademijoje LMA Biologijos, medicinos ir geomokslų bei Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriai, Vilniaus universitetas (VU) ir Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras (LAMMC) organizavo konferenciją-diskusiją ,,Genomo redagavimas: galimybės ir iššūkiai“.  Įžangos žodį tarė LMA prezidentas akad. Jūras Banys, mokslų skyrių pirmininkai akad. Zenonas Dabkevičius ir akad. Vaidutis Kučinskas.    

Pranešėjas akad. Virginijus Šikšnys (VU) pristatė genomo redagavimo technologijas ir pažymėjo, kad jos atveria neribotas galimybes tiek medicinoje, tiek žemės ūkyje. Augalų selekcijoje genomo redagavimo kelias yra žymiai trumpesnis negu medicinoje. Genomo redagavimas yra kontroliuojamas procesas ir jis neturėtų būti priskiriamas GMO.

Pranešėjas prof. dr. Gintaras Valinčius (VU Gyvybės mokslų centras) aptarė ekonominę naudą, kurią gali duoti CRISPR (genomo redagavimo) technologijų taikymas. Politikai nesiryžta pritarti, kad būtų taikomas CRISPR metodas, nors  įmonių (UAB Thermo Fisher Scientific Baltics ir kt.), kuriose gali būti  taikomas CRISP metodas, įkūrėjai ir dauguma darbuotojų yra mokslininkai ir pasirengę sėkmingai jas taikyti. Šios įmonės naudoja inovatyvias ir tik saugias technologijas, gamina aukštos pridėtinės vertės bioproduktus ir yra vienos didžiausių mokesčių mokėtojų. Pranešėjas pabrėžė, kad Lietuvoje tikslinga sukurti genomo redagavimo technologijų ir kompetencijos centrą moksliniams tyrimams bei verslui vykdyti.

Pranešėjas dr. Gintaras Brazauskas (LAMMC) apžvelgė genomo modifikavimo ir redagavimo metodų taikymo žemės ūkyje patirtį ir perspektyvas bei pažymėjo, kad šiuo metu pasaulyje auginama 10 genetiškai modifikuotų augalų rūšių. GMO augina 24 šalys, o importuoja 43 šalys , tarp jų ir ES. 2015 m. ES reglamentas leidžia šalims narėms pačioms pasirinkti dėl GMO augalų auginimo. Genų redagavimo (GR) metodų taikymas, skirtingai nei GMO, atitinka vartotojų lūkesčius ir yra saugus, todėl GR metodams neturėtų būti taikomi GMO apribojimai.

Pranešėjas akad. Vidmantas Stanys, pristatydamas genomo modifikavimo ir redagavimo tyrimus sodininkystėje ir daržininkystėje, pažymėjo, kad pasitelkiant genų redagavimą kuriamos vartotojui naudingos vaisių ir daržovių savybės (pvz., augalų atsparumas virusams). Genų redagavimas pasižymi labai dideliu tikslumu. 

Diskusijos dalyviai pritarė, kad genų redagavimas – tai inovatyvi technologija, daug kartų praplečianti dabartines galimybes kuriant geresnės kokybės produktus, rūpinantis žmonių ir gyvūnų sveikata. Labai svarbu išaiškinti plačiai visuomenei ir sprendimų priėmėjams genų redagavimo technologijų galimybes ir  jų privalumus,  todėl priimta konferencijos rezoliucija, kurią pasirašė LMA prezidentas akad. Jūras Banys, VU rektorius akad Artūras Žukauskas, LAMMC direktorius dr. Gintaras Brazauskasir Kavli premijos laureatas, šios technologijos vienas kūrėjų akad. Virginijus Šikšnys. Šiai rezoliucijai pritarė ir savo parašais patvirtino dar 30 konferencijoje dalyvavę akademikų, profesorių, mokslo daktarų ir  kitų specialistų.

Rezoliucija pridedama

LMA Žemės ūkio ir miškų mokslų bei Biologijos, medicinos  ir geomokslų skyrių informacija

Žr. nuotraukas

VITP – inovacijos ir moksliniai tyrimai

Matematikos sekcijos iniciatyva 2019 m. balandžio 25 d. įvyko išvažiuojamasis skyriaus narių posėdis  Visorių informacinių technologijų parke (VITP). Įžanginį  žodį  tarė VITP direktorius Saulius Arelis ir LMA prezidentas akad. Jūras Banys. VITP direktorius supažindino su VITP istorija, pagrindiniais parko tikslais ir pasiekimais. VITP, įkurtas 2002 m., gana greitai plėtėsi, šiuo metu parke įsikūrė daugiau nei 25 įmonių, kurių veikla susijusi su informacinėmis technologijomis ir kuriose dirba per 700 darbuotojų.  Parkas tarnauja kaip mokslo ir verslo tarpininkas. LMA prezidentas pasidžiaugė sėkminga verslo plėtra ir glaudžiais parko verslo įmonių ryšiais su tiksliųjų mokslų atstovais.

Posėdyje trys parko įmonių atstovai papasakojo skyriaus nariams apie savo įmonių veiklą. UAB „NanoAvionika“ atstovas Ernestas Kalabuckas  supažindino su įmonės veikla, kuri Lietuvoje yra labai nauja. Įmonė gamina nedidelius komercinius palydovus, bendradarbiauja su kosminėmis agentūromis ir keliais centrais JAV bei JK. Ši veikla ypač išgarsėjo, kai buvo paleisti du lietuviški palydovai. Šis įvykis susilaukė plataus atgarsio šalies visuomenėje.  Pasibaigus posėdžiui, dalyviai  turėjo galimybę susipažinti su pačia įmone, įsikūrusia tame pačiame pastate, kaip ir VITP, pamatyti, kaip kuriami  ir išbandomi palydovų minivarikliukai, kaip testuojama palydovų visa įranga. Pasirodo,  firmos darbuotojai palaiko ryšį su palydovais per imtuvą, sumontuotą ant Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto stogo (net posėdyje dalyvavę matematikai nežinojo to fakto!).

UAB „Geomatrix“ direktorius Gedas Vaitkus supažindino su įmonės pasiekimais. Įmonė pradėjo veiklą  kaip vienos didelės Ispanijos firmos partnerė, vėliau pradėjo savarankišką veiklą, išimtinai susijusią  su Lietuvos žemės ūkiu. Buvo labai įdomu išgirsti, kad visi Lietuvos ūkininkų žemės plotai stebimi iš kosmoso, gaunamas milžiniškas duomenų kiekis ir firmos pagrindinė veikla – apdoroti tuos duomenis ir suprantama forma pateikti klientams.

UAB „VteX“ direktorius ryšiams su partneriais dr. Miroslav Šeibak papasakojo apie mokslininkams svarbią veiklą – mokslinės literatūros leidybinį darbą. Tai specifinė įmonės, kurią 1991 m. įkūrė septyni Lietuvos ir Olandijos mokslininkai, veikla. Šiuo metu joje dirba 170 darbuotojų, iš jų net 16 turi mokslų daktaro laipsnį, kuriami nauji produktai, skirti tiek mokslininkų bendruomenei, tiek mokslo literatūros leidykloms. UAB „VteX“ bendradarbiauja ir su universitetais (ne tik Lietuvos), ir su garsiomis pasaulyje leidyklomis. Pranešėjas sulaukė daug posėdžio dalyvių klausimų apie praktines leidybos problemas.

Akad. Vygantas Paulauskas

Žr. nuotraukas

Ataskaitinis LMA narių visuotinis susirinkimas

Balandžio 16 d. įvyko ataskaitinis LMA narių visuotinis susirinkimas. LMA prezidentas Jūras Banys, pradėdamas sesiją, pristatė svečius: švietimo, mokslo ir sporto viceministrą Valdemarą Razumą, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininką Audrį Antanaitį ir Programų skyriaus vedėją dr. Viliją Ragaišienę.

Tylos minute buvo pagerbtas kovo 1 d. mirusio LMA užsienio nario prof. Žoreso Alfiorovo (Žores Alferov) atminimas.

Už nuopelnus bioelektrochemijos mokslui Teodoro Grotuso medalį akad. Valdui Stanislovui Laurinavičiui įteikė T. Grotuso fondo valdybos pirmininko pavaduotojas akad. Rimantas Ramanauskas.

LMA nario ženklai ir pažymėjimai įteikti neseniai išrinktiems akademikams: Audriui Beinoriui (filosofija), Egidijui Aleksandravičiui (istorija), Audriui Dubiečiui (fizika), Vidmantui Gulbinui (fizika), Gediminui Juzeliūnui (fizika), Jūratei Kriaučiūnienei (fizinė geografija), Žydrei Kadžiulienei (agroekologija), Gediminui Staugaičiui (agronomija), Egidijui Šarauskiui (žemės ūkio ir aplinkos inžinerija), Rimantui Barauskui (informatika ir elektronika), Arvaidui Galdikui (medžiagų inžinerija).

Toliau buvo įteikti 2018 m. LMA vardinės premijos laureato diplomai. Lietuvos mokslų akademijos prezidiumas, remdamasis 2018 m. konkursų rezultatais, paskyrė keturias vardines Lietuvos mokslų akademijos premijas. Justino Marcinkevičiaus (literatūrologija) premija skirta rašytojui, eseistui, literatūros kritikui Eimučiui Valentinui Sventickui už lietuvių poezijos, jos socialinių ir estetinių turinių tyrimus, už kūrybingą leidybinę literatūros tekstologiją. E. V. Sventickas, dėkodamas pažymėjo esąs greta akademinės terpės, bet buvo ekspertų, pamačiusių ir įvertinusių jo veiklą, ir tai jam yra svarbu. Pamalonintas, kad Just. Marcinkevičiaus premiją gauna pirmasis, kaip prizinę vietą, pakvietė visus dar tą patį vakarą skirti keletą minučių atsiversti ir paskaityti Poeto knygą, o kas nespės, teprisimena dvi eilutes: „Pasaulis – už mus. / Prieš mus – tik mes patys“.

Povilo Brazdžiūno (eksperimentinė fizika) premiją pelnė prof. habil. dr. Arūnas Krotkus už darbų ciklą „Ultrasparčiosios optoelektronikos medžiagos ir prietaisai“. Akademikas, padėkojęs pagal Oskarų teikimo ceremonijos protokolą, džiaugėsi, kad baigė tą pačią mokyklą kaip ir akad. P. Brazdžiūnas (buv. Panevėžio realinę ir 1-ąją vidurinę, dab. Juozo Balčikonio gimnaziją), išreikšdamas viltį, kad nebus pirmas ir paskutinis joje mokęsis P. Brazdžiūno premijos laureatas.

Jono Kubiliaus (matematika) premija įteikta prof. habil. dr. Vygantui Paulauskui ir prof. habil. dr. Donatui Surgailiui už darbų ciklą „Darbai iš atsitiktinių procesų teorijos“. Kalbėjęs akad. V. Paulauskas pabrėžė, kad premija labai svarbi Lietuvos matematikams.

Tado Ivanausko (gamtosauga) premija skirta dr. Ilonai Jukonienei už darbų ciklą „Briologiniai archyvai – Lietuvos mokslo ir gamtos istorijos paveldas“. Laureatė kalbėjo, kad gamtosaugos problemos XXI a. yra labai aktualios ir T. Ivanausko paveldą šioje srityje būtina sieti su šių dienų darbais.

VLKK pirmininkas Audrys Antanaitis įteikė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos kasmetinį apdovanojimą už taisyklingą ir stilingą mokslinio darbo kalbą, džiaugėsi dėmesiu lietuvių kalbai, kuris juntamas susitikus LMA, dėkojo už nuoširdų ir puikų bendradarbiavimą. VLKK apdovanojimu įvertintas taisyklingiausia ir stilingiausia kalba parašytas LMA jaunųjų mokslininkų ir doktorantų konkursui teiktas dr. Žydrūno Vičinsko mokslinis darbas „Mato Pretorijaus veikalo „Deliciae Prussicae, oder Preussische Schaubühne“ verifikacija lietuvių mitologijos kontekste“ (Klaipėdos universitetas).

LMA prezidentas J. Banys pristatė Lietuvos mokslų akademijos 2018 m. veiklos ataskaitą, 2018 m. pajamų ir išlaidų sąmatą, 2019 m. sąmatos projektą. Viceprezidentas Zenonas Dabkevičius pažymėjo, kad atnaujintas LMA interneto svetainės turinys ir Akademija bus labiau matoma visuomenei.

Toliau vyko ataskaitos aptarimas. Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus narė akad. Jūratė Sprindytė pasiūlė, kad LMA mokslų skyriai daugiau bendrautų tarpusavyje ir pasidžiaugė turtinga ir turininga savo skyriaus narių veikla – per metus išleista 16 knygų. „Knyga išlieka, ji svarbi mūsų kultūros paveldui, nes skatina žmogaus mentaliteto pokyčius“, – pažymėjo akademikė. Technikos mokslų skyriaus narys akad. Rymantas Jonas Kažys palinkėjo atstatyti ryšius su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, pabrėžė fundamentinių ir taikomųjų mokslų neatsiejamumą ir siūlė vertinant institucijų ir asmenų mokslinę veiklą labiau kliautis laimėtais Europos projektais, jų rezultatais ir skirti dvi Lietuvos mokslo premijas technologijos mokslų srityje. Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus narys akad. Benediktas Juodka siūlė LMA tarptautinį mokslinį bendradarbiavimą vykdyti pagal NB8 formulę – 3 Baltijos ir 5 Šiaurės šalys,  kaip buvo daroma anksčiau, jam būnant LMA prezidentu, kaip teko jam daryti būnant LR Seimo nariu ir ką iki šiol taiko politikai.

Buvo priimti nutarimai ir patvirtinta 2018 metų LMA veiklos ataskaita bei metinės pajamų ir išlaidų sąmatos vykdymas, taip pat 2019 metų LMA pajamų ir išlaidų sąmata.

Susirinkimą tęsė LMA Aukštųjų mokyklų studentų bei Jaunųjų mokslininkų ir doktorantų geriausių mokslinių darbų konkursų nugalėtojų apdovanojimo iškilmės. Diplomus ir pagyrimo raštus įteikė LMA prezidentas J. Banys kartu su švietimo, mokslo ir sporto viceministru V. Razumu. Lietuvos mokslų akademijos prezidiumas, remdamasis 2018 m. konkurso rezultatais, paskyrė keturiolika premijų aukštųjų mokyklų studentams už geriausius mokslinius darbus ir šešis pagyrimo raštus, taip pat vienuolika premijų jauniesiems mokslininkams ir doktorantams, mokslinių darbų konkurso nugalėtojams, bei septynis pagyrimo raštus.

Bendru sutarimu buvo patvirtinti LMA viceprezidento Z. Dabkevičiaus pristatyti LMA Jaunosios akademijos nuostatų papildymai.

Renginio pabaigoje švietimo, mokslo ir sporto viceministras Valdemaras Razumas perskaitė pranešimą apie Lietuvos mokslo būklę ir iššūkius. Nuo 2010 metų Lietuva inovacijas diegė sparčiau nei Latvija ar Estija. Tą liudija penki sukurti slėniai – didžiausia tyrimų infrastruktūra Baltijos šalyse. Tačiau yra problemų įveiklinant atviros prieigos centrus, reiktų persvarstyti sumaniosios specializacijos prioritetus, didinti mokslininkų ir tyrėjų atlyginimus. Pranešėjas sulaukė klausimų apie aukštųjų mokyklų jungimą, santykius su MOSTA, Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

LMA visuotinio susirinkimo metu salėje buvo eksponuota Technikos mokslų skyriaus nario akad. Eugenijaus Ušpuro filatelinė kolekcija, renkama nuo 1994 metų ir gausi geležinkelio pašto tarnybos 1861–1949 m. artefaktų. Branduolinės energetikos specialistas ir kolekcininkas akad. E. Ušpuras, pristatydamas eksponatus, citavo Nilsą Borą: „Pasaulyje yra du prasmingi dalykai: branduolinė fizika ir filatelija“.

LMA Organizacinio skyriaus informacija

Žr. nuotraukas

Mokslas ir gamybos plėtra UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“

Balandžio 15 d. įvyko išvažiuojamasis LMA Matematikos, fizikos ir chemijos skyriaus Chemijos sekcijos posėdis Mokslas ir gamybos plėtra UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“. Posėdyje dalyvavo 7 Chemijos sekcijos nariai ir LMA prezidentas Jūras Banys. LMA akademikus priėmė UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ generalinis direktorius Algimantas Markauskas, gamybos direktorius Rimantas Kvederas, mokslo direktorius Arvydas Lubys ir R&D padalinio chemijos grupės vadovė Inga Čikotienė.

Įmonės vadovai supažindino su įmonės veiklos strategija, kuriamais ir gaminamais produktais, plėtros kryptimis, pademonstravo įspūdingus pasiekimus. Posėdis baigėsi diskusija, kurios metu buvo nagrinėti UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ ir LMA aktualūs klausimai – aukščiausios kvalifikacijos specialistų (mokslo daktarų) poreikis įmonėse, naujausių tyrimo metodų taikymas, mokslo ir verslo įmonių bendradarbiavimas ir kt. LMA Chemijos sekcijos nariai apsilankė įmonės Tyrimo ir vystymo padalinyje, kur susipažino su darbo laboratorijose organizavimu, modernios mokslinės įrangos eksploatavimu, sutiko ir padiskutavo su ten dirbančiais VU Chemijos ir geomokslų fakulteto absolventais. Vizitas užbaigtas įmonės gamybos padalinyje, kur buvo susipažinta su gamybos ypatingos švaros patalpose organizavimu.

LMA Matematikos, fizikos ir chemijos skyriaus Chemijos sekcijos narių vizitas „Thermo Fisher Scientific Baltics“ buvo naudingas abiem šalims vystant tolesnį mokslo ir verslo bendradarbiavimą.

LMA  Matematikos, fizikos ir chemijos skyriaus Chemijos sekcijos pirmininkas akad. Ričardas Makuška

Technologijų proveržis: teisinė aplinka ir etikos klausimai 

Ketvirtosios pramonės revoliucijos nulemtas technologinis proveržis atskleidžia poreikį kurti subalansuotą teisinę aplinką, ieškoti visuomenėje atramą turinčių etinių standartų, leisiančių apsaugoti galutinius vartotojus ir visuomenę nuo per daug rizikingų sprendimų plėtojant technologijas. Etikos klausimai yra vis svarbesni šiandien, kai socialinė tvarka nespėja paskui technologinę pažangą. Šiuo metu aiškiai apibrėžiamos nanotechnologijų, biologijos, informacinių technologijų ir kognityvinių mokslų sąveikos lemiamos rizikos, susijusios su galimybe pakeisti žmogaus sandarą ar asmenybę.Ypatinga etikos svarba technologijų vystymosi kontekste paskatino 2019 m. kovo 26 d. Lietuvos mokslų akademijoje surengti tarptautinę diskusiją „Technologijų plėtra ir etikos aspektai“, kurioje buvo gvildenami nelengvi technologijų etikos klausimai. Kaip nustatyti tinkamą metodologinę prieigą prie etinių problemų sprendimo technologijų vystymo metu? Ar galima identifikuoti universalias vertybes, padėsiančias išspręsti mokslo ir technologijų etikos klausimus? Koks teisės ir valstybės institucijų vaidmuo ir praktinės galimybės sprendžiant etines dilemas šiuo mokslo pažangos intensyviuoju laikotarpiu?

Diskusiją organizavo LMA Jaunoji akademija, bendradarbiaudama su Vilniaus universiteto Teisės fakulteto moksline grupe „Žmogaus teisės ir technologijos“. Diskusijai vadovavęs LMA Jaunosios akademijos pirmininkas dr. Donatas Murauskas pabrėžė etikos svarbą atliekant mokslinius tyrimus ir plėtojant technologijas: „Mokslas turi vystytis, remdamasis pripažintais vertybiniais standartais, o naujų technologijų vystymas neturi būti pagrįstas vien ekonomine logika“. Diskusija buvo organizuota siekiant inicijuoti platesnį įvairių sričių ir krypčių mokslo atstovų, tarp jų ir filosofų, bioetikos ekspertų įsitraukimą sprendžiant technologijų etikos klausimus. 

Diskusijoje dalyvavusi Gento universiteto Teisės fakulteto profesorė Eva Lievens pažymėjo, kad besivystančių technologijų nespėjama teisiškai sureguliuoti. Tarptautinės teisės ekspertas Mykolo Romerio universiteto profesorius Justinas Žilinskas pasisakė už minimalių tarptautinių etinių standartų, kuriais reguliuojamas technologijų taikymas, priėmimą.

Vertinant valstybės institucijų pajėgumus užtikrinti etinių standartų laikymąsi aptartas bioetinę priežiūrą vykdančių subjektų vaidmuo ir galimybės. Čia aktualiomis įžvalgomis pasidalijo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto docentai Gvidas Urbonas ir Eimantas Peičius, atkreipę dėmesį į vystytiną biomedicininių tyrimų etikos kontrolės efektyvumą. Kartu bioetikos ekspertai akcentavo skirtingų mokslo sričių specialistų kalbėjimo ir susikalbėjimo bioetikos klausimais svarbą. Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybai atstovavęs vyriausias specialistas Regimantas Juras pabrėžė, kad akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba daugiau koncentruojasi į profesinės etikos standartus, o mokslo etikos klausimams spręsti būtina mokslininkų ir visuomenės komunikacija.

Diskusijos metu taip pat nagrinėta, kaip filosofijos mokslas gali padėti užtikrinti teisinę tvarką, pavyzdžiui, pateikiant universaliuosius vertybinius standartus.  Šiais klausimais itin aktyviai diskutavo Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto atstovai – filosofai Jonas Čiurlionis ir Vilius Dranseika. Buvo atkreiptas dėmesys į žmonių etinio ugdymo svarbą. Kalbėdami apie filosofų pagalbą teisininkams, abu pripažino, kad filosofija teisininkams gali būti naudinga, nes gali padėti geriau suvokti dalykų esmę, be to, nemažai filosofinių nuostatų tiesiogiai susijusios su teisine praktika. 

Diskusijoje taip pat aktyviai dalyvavo ir kiti svečiai, tarp jų Briuselio laisvojo universiteto profesorius Joseph Tanega ir Lodzės universiteto docentė Joanna Kulesza. Tikimasi, kad šioje diskusijoje išsakytos mintys bus geras pagrindas tolesniems aktualiems pokalbiams technologijų etikos klausimais.

Parengė dr. Donatas Murauskas

Žr. nuotraukas

Europos mokslo politika – taip pat ir jaunųjų mokslininkų rankose

Kokią vietą sprendžiant mokslo politikos klausimus turi užimti jaunieji mokslininkai? Kaip užtikrinti kuo didesnį mokslu pagrįstų žinių prieinamumą visuomenėje? Ar akademiniame pasaulyje pasiekta lyčių lygybė? Šie ir kiti itin aktualūs klausimai buvo aptariami 2019 m. kovo 19–20 d. vykusiame Šiaurės ir Baltijos šalių jaunųjų akademijų susitikime, vykusiame Stokholme (Švedija).

Karališkojoje Švedijos mokslų akademijoje pirmą kartą Šiaurės ir Baltijos šalių jaunųjų akademijų atstovai susirinko į bendrą susitikimą. Susitikimo tikslas – gilinti tarpusavio bendradarbiavimą ir stiprinti jaunųjų mokslininkų vaidmenį Europos mokslo politikos kontekste. „Mes kaip jauni mokslininkai turime imtis pagrindinio ir konstruktyvaus vaidmens sprendžiant aktualias Europos mokslo politikos problemas“, atidarant susitikimą akcentavo Švedijos jaunosios akademijos pirmininkė Maria Tenje. Tarp svarbiausių Šiaurės ir Baltijos šalių jaunųjų akademijų atstovų susitikimo metu nagrinėtų klausimų – mokslinis informavimas ir lyčių lygybė akademinėje bendruomenėje.

Šiame susitikime dalyvavo Jaunųjų akademijų atstovai iš Danijos, Estijos, Suomijos, Norvegijos, Švedijos, taip pat Latvijos ir Islandijos jaunųjų mokslininkų organizacijų ir Globalios jaunosios akademijos (Global Young Academy) nariai. Jaunajai akademijai susitikime atstovavo nariai Donatas Murauskas, Olga Mastianica-Stankevič ir Diana Marčiulynienė.

Kiekviena iš jauniesiems mokslininkams atstovaujančių organizacijų pristatė savo veiklą. „Savo veiklą ketiname kreipti trimis pagrindinėmis kryptimis: jaunųjų mokslininkų interesai, Lietuvos mokslo politikos iššūkiai ir mokslu pagrįstų žinių plėtra visuomenėje“, pristatymo metu pažymėjo Lietuvos Jaunosios akademijos veiklą pristatęs pirmininkas Donatas Murauskas. Nurodytos veiklos kryptys buvo plačiai diskutuotos su kitų jaunųjų akademijų, turinčių didesnę veiklos patirtį, nariais. Susitikimo metu nuspręsta vykdyti aktyvų bendradarbiavimą, dalintis gerąja patirtimi, naujomis idėjomis apie Jaunųjų akademijų veiklą, formuoti informacinį tinklą, kuris palengvintų bendrų mokslinių tyrimų iniciavimą bei vykdymą. 

Susitikimo metu daug dėmesio buvo skirta opiam lyčių lygybės akademinėje veikloje klausimui, įvairiems diskriminacijos atvejams aptarti. „Lyčių lygybė yra ne tik sąžiningumo klausimas, bet ir galinga geresnės mokslinės kokybės priemonė, skatinanti mokslo pažangą“ – susitikimo metu akcentavo Šiaurės šalių kompetencijos centro „NordFit“ atstovė Tiina Suopajärvi. Nors lyčių lygybės klausimai yra itin specifiniai, o kylantys iššūkiai skiriasi kiekvienos valstybėje, jaunųjų akademijų nariai pritarė būtinybei skatinti kuo didesnę lygybę akademinėje veikloje, kovoti su įvairių formų diskriminacija, pasireiškiančia siekiant sėkmingos mokslinės karjeros.

Parengė dr. Donatas Murauskas, dr. Olga Mastianica–Stankevič

Vilniaus kalvų geodinaminės problemos ir geotechninio modeliavimo perspektyvos

Tokiu pavadinimu LMA Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus Geoaplinkos problemų komisija 2019 m. kovo 28 d. surengė mokslinį seminarą Lietuvos mokslų akademijoje (LMA). Seminare dalyvavo Lietuvos Respublikos kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas, Mokslų akademijos prezidentas Jūras Banys, viceprezidentas Zenonas Dabkevičius, Biologijos medicinos ir geomokslų skyriaus  pirmininkas Vaidutis Kučinskas, Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyriaus pirmininkas Leonas Valkūnas, Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus pirmininkas Domas Kaunas, LMA nariai Robert Mokrik, Kęstutis Kilkus, Lietuvos nacionalinio muziejaus, Vilniaus universiteto, Vilniaus Gedimino technikos universiteto, Gamtos tyrimo centro, Lietuvos geologijos tarnybos, Civilinės inžinerijos mokslo centro atstovai ir kiti, seminarą vedė akad. R. Mokrik.

Buvo išklausytas Civilinės inžinerijos mokslo centro  direktoriaus doc. dr. Šarūno Skuodžio (VGTU, CIMC) pranešimas„Šlaitų geotechninis modeliavimas ir projektavimas“. Pranešime akcentuota tyrėjų, projektuotojų, statytojų, ekspertų kompetencija ir kvalifikacija. Pateiktas pagrindinių dokumentų, kuriais privalu vadovautis atliekant teritorijų projektinius inžinerinius geologinius ir geotechninius (toliau IGG) tyrimus, projektavimo ir statybos darbus, sąrašas, apžvelgti šių dokumentų pagrindiniai principai bei reikalavimai. Pranešėjas taip pat išdėstė, kas yra svarbu ir į ką reikia kreipti dėmesį modeliuojant šlaitų deformacijas bei jas prognozuojant. Paaiškino, kad senų IGG tyrimų archyvinių duomenų naudojimas modeliuojant šlaitų deformacijas yra netinkamas, nes skiriasi projektinių charakteristikų nustatymo principai.

Kitą pranešimą – „Šlaitų inžinerinių geologinių tyrimų problemos ir duomenų patikimumas“ – perskaitė Vilniaus universiteto doc. dr. Gintaras Žaržojus. Jame buvo aptartos problemos, kurios iškyla rengiant IGG tyrimų užduotis ir programas. Taip pat buvo atkreiptas dėmesys į archyvinės medžiagos analizę, akcentuota tų tyrimų kokybė ir buvę tikslai. Pabrėžta ūkinės veiklos vykdytos, vykdomos ir būsiančios miesto kalvose, taip pat ir Gedimino kalne, svarba bei būtinybė susieti ją su IGG tyrimų tikslais ir uždaviniais. Pranešėjas pasiūlė projektinius IGG tyrimus pradėti nuo geofizinių tyrimų, po kurių parinkti vietas lauko tyrimams ir bandiniams. Tyrinėjant ir imant bandinius didelis dėmesys turi būti skiriamas piltiniam ir deliuviniam gruntui bei jų kontaktams su natūraliais gruntais, – šios vietos yra pavojingiausios. Taip pat svarbu ištyrinėti kalvų hidrogeologines sąlygas: kritulių vandens nuotėkio, infiltracijos ir iškrovos galimybes, greičius ir vietas. Buvo priminta, kad visi projektavimo ir statybos ar kiti tvarkymo darbai privalo būti atliekami tik atlikus projektinius IGG tyrimus taip, kaip reikalauja statybos techniniai reglamentai STR 1.04.02:2011 ir STR 2.05.21:2016. Taip pat buvo pažymėta, kad pagal minėtus STR projektiniai tyrimai galioja penkerius metus nuo ataskaitos išleidimo. Akcentuota tyrėjo atsakomybė ir kokybės užtikrinimo klausimai.

Lietuvos geologijos tarnybos prie AM Inžinerinės geologijos skyriaus vedėja dipl. inž. Roma Kanopienė taip pat perskaitė parnešimą „Inžinerinių geologinių ir geotechninių tyrimų reglamentavimas kultūros paveldo objektuose“. Jame buvo paaiškinta, kas yra inžineriniai geologiniai ir geotechniniai (IGG) tyrimai, kokia šių tyrimų reglamentavimo tvarka. Taip pat buvo akcentuota, kada reikėtų taikyti statybos techninius reglamentus, o kada kultūros paveldo objekto tvarkybos dokumentus ir kokios jų tarpusavio sąsajas. Parodė, kokios problemos iškylą, kai kultūros paveldo objektai tvarkomi savavališkai, nesilaikant nustatytų taisyklių. Išvadose pažymėjo, kad labai mažai IGG tyrimų yra atliekama kultūros paveldo objektuose, nors tvarkymo dokumentuose yra pabrėžtas tyrimų būtinumas.

 Po kiekvieno pranešimo vyko trumpa diskusija. Auditorija uždavė klausimų pranešėjams. Diskusijose kalbėjo akad. K. Kilkus, geologas Vytautas Račkauskas, ministras M. Kvietkauskas, akad. J. Banys ir kiti. Seminaro pranešėjai parengė rekomendacijas dėl Gedimino kalno tvarkymo ir įteikė jas kultūros ministrui bei LMA vadovybei.

LMA Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus informacija

Žr. nuotraukas

Pagerbti jaunieji mokslininkai 

Kovo 21 d. įvyko LMA rengtos ir  asociacijos INFOBALT remiamos 9-osios  Jaunųjų mokslininkų konferencijos „Fizinių ir technologijos mokslų tarpdalykiniai tyrimai“ baigiamasis etapas – LMA diplomų ir INFOBALT stipendijų įteikimas konferencijos laureatams. Renginį vedė LMA Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyriaus pirmininkas akad. Leonas Valkūnas. Jis pasidžiaugė, kad  konferencija sėkmingai organizuojama jau nuo 2011 metų ir, kad didelis būrys jaunųjų mokslininkų turėjo galimybę pristatyti savo darbus ne tik mokslo, bet ir verslo visuomenei.  LMA viceprezidentas akad. Zenonas Dabkevičius pasveikino laureatus mokslininkų bendruomenės vardu. Jis priminė, kad šiais metais į LMA Jaunąją akademiją išrinkti pirmieji „jaunieji akademikai“ ir kad šios konferencijos laureatai savo mokslo darbais ir pasiekimais gali tikėtis ateityje papildyti į jų gretas. Remiant verslui jaunųjų mokslininkų darbai gali virsti sėkmingomis inovacijomis ir būti komercializuoti. Sveikindamas laureatus, Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius pasidžiaugė, kad kalbasi su Lietuvos mokslo elitu, kad jį džiugina viešojo sektoriaus parama mokslui. Net 20 proc. kūrėjų ir tyrėjų dalyvauja versle. Pagal mokslo ir verslo bendradarbiavimą Lietuva tarp ES valstybių užima trečią vietą. Rinktis doktorantūros studijas turėtų skatinti ir gerokai padidinta doktoranto stipendija. Ministras pažymėjo, kad investicijos į mokslą neša didelę ekonominę naudą visai visuomenei, kuria galimybes šaliai būti konkurencingai tarptautiniu lygiu ir sveikino LMA bendradarbiavimo su verslu iniciatyvą. Ministro Pirmininko patarėja švietimo, mokslo ir kultūros klausimais Unė Kaunaitė perdavė MinistroPpirmininko sveikinimus ir jo padėką įmonėms – konferencijos rėmėjoms. INFOBALT prezidentas Giedrius Markevičius kalbėjo, kad labai svarbu materializuoti geras mintis ir inovacijas. Mokslas, siekdamas rezultato, iš verslo gali pasisemti patirties, atkaklumo. Svarbu ne tik sukurti inovaciją ar produktą, bet dar svarbiau mokėti ją patraukliai pateikti, pristatyti reikiamu laiku ir reikiamoje vietoje. Kartais tenka daugybę kartų bandyti veržtis pro uždaras pripažinimo duris, tenka atsitraukti, bet svarbu neprarasti atkaklumo ir tikėjimo savo darbų sėkme. VĮ „Visorių informacinių technologijų parkas“ direktorius  Sauliaus Arelis pasakojo, kaip veiklą pradėjo kelių žmonių būrelis, o dabar technologijų parke darbuojasi per 300 darbuotojų, sparčiai plėtojamas tarptautinis bendradarbiavimas. INFOBALT stipendijos rėmėjo bendrovės „INVL Technology“ vadovo Kazimiero Tonkūno žodžiais, bendrovės sėkmę lemia jos suburti žmonės. Bendrovė vykdo veiklą net su 60-čia pasaulio šalių. Daug metų stebint jaunųjų mokslininkų konferencijas matyti, kad mokslininkai moka puikiai pristatyti savo idėjas, kasmet labiau matyti jų branda. Jo nuomone, Visose Europos šalyse mokslui ir verslui bendradarbiaujant kyla  sunkumų, tačiau tiek mokslui, tiek verslui reikia ieškoti talentingų mokslininkų. Konferencijos iniciatorius akad. Feliksas Ivanauskas prisiminė šio mokslinio renginio organizavimo pradžią, jo devynerių metų kelią, verslo paramos renginiui svarbą.

Įteikus laureatams diplomus, LMA padėkos raštais už pagalbą organizuojant konferenciją buvo apdovanoti verslo organizacijų atstovai. Renginio pabaigoje padaryta bendra visų laureatų, renginio organizatorių ir rėmėjų nuotrauka primins dalyviams jų žingsnius ariant pirmąsias vagas neaprėpiamuose mokslo dirvonuose.

Akad. Algirdas Vaclovas Valiulis,
Konferencijos pranešimų vertinimo komisijos narys

Žr. nuotraukas

Svečiai iš Jotvingių žemės

2019 m. kovo 20 d. Lietuvos mokslų akademijoje įvyko tęstinio tarpregioninio istorijos paveldo metraščio „Terra Jatwezenorum“ / „Jotvingių kraštas“ pristatymas. Renginį organizavo trys LMA skyriai – Biologijos, medicinos ir geomokslų, Humanitarinių ir socialinių mokslų ir skyrius „Mokslininkų rūmai“. Renginyje įžangos žodį tarė LMA Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus pirmininkas akad. Vaidutis Kučinskas. Pranešimą „Jotvingių genomo šaknų beieškant“ skaitė Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dr. Alina Urnikytė ir pristatė mokslinius rezultatus, parodančius, kad šiaurės žemaičių genų fonde vis dar pasireiškia kuršių genų fondo indelis, o pietų aukštaičių genų fonde randama jotvingių genų fondo atspindžių, kas nulemia Lietuvos populiacijos genetinį unikalumą kitų Europos populiacijų atžvilgiu. Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centro mokslo darbuotoja dr. Vilija Ragaišienė, remdamasi 2014–2016 m. dialektologų atliktais Lenkijos lietuvių šnektų tyrimo duomenimis, perskaitė pranešimą „Lenkijos lietuvių šnektos: jų kaita ir išskirtinumas“. Pranešime daugiausia dėmesio skirta Punsko ir Seinų šnektų išskirtinėms ypatybėms ir kaitos reiškiniams aptarti. Pranešėja atkreipė dėmesį, kad esminius Punsko ir Seinų šnektų pokyčius lemia istorinės, ekonominės, socialinės ir kultūrinės aplinkybės.

„Terra Jatwezenorum“ / „Jotvingių kraštas“ – turinio ir paskirties požymiu unikalus leidinys, darniai jungiantis mokslo tyrimų ir mokslo žinių sklaidos funkcijas plačių interesų visuomenėje. Jis įvardijamas kaip istorijos paveldo metraštis, tačiau paveldo slenkstį sėkmingai peržengia, nes jungia praeitį ir dabartį. „Terra Jatwezenorum“ / „Jotvingių kraštas“ buvo įkurtas Punsko „Aušros“ leidyklos vadovų iniciatyva ir pastangomis 2009 metais. Iki šiol kasmet išleidžiama po tomą, tačiau didėjant publikuojamos medžiagos mastams nuo 2016 metų tomai skeliami į dvi dalis. Kiekvienas naujas tomas pas skaitytoją palydimas sutiktuvių renginiu, kuriame aptariamas jo turinys, publikacijų tematika ir įdomesni tiriamieji darbai. Šios tradicijos įkvėpėjas buvo Seimo narys, žinomas publicistas Romualdas Ozolas, naujausio tomo sutiktuves Lietuvos mokslų akademijoje inicijavo Biologijos, medicinos ir geomokslų skyrius pirmininkas akademikas Vaidutis Kučinskas.

Kaip kalbėjo moderatoriai ir „Aušros“ leidyklai atstovavęs metraščio vyriausiasis redaktorius Sigitas Birgelis, leidinyje istorijos tema rašo ir profesionalūs tyrėjai, ir jaunesnieji mokslininkai – dažnai doktorantai. Kraštotyros žanrui atstovauja švietimo darbuotojai, dvasininkai, inteligentai, neabejingi memuaristikai, kraštotyrininkai plačiąja prasme. Pabrėžtina metraščio teksto ir vaizdo  darna. Kiekviename tome skelbiama daug iliustracijų: nuotraukų, žemėlapių, istorijos materialiųjų paminklų vaizdų, rankraščių (dokumentų) faksimilių. Nemaža leidinio vietos užima etnografinės kultūros reliktų pristatymai: liaudies meno atspindžių audiniuose, mezginiuose, rankų, medžio meistrų darbuose. Metraštis kokybiškai redaguojamas. Kalba gera, tačiau atkreiptinas dėmesys į tobulesnį iliustracijų reprodukavimą. Stoka spalvotų iliustracijų, nes juodai balta nuotrauka neperteikia viso liaudies meno grožio.

Diskusijose dalyvavo LMA Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus pirmininkas akad. Domas Kaunas, metraščio „Terra Jatwezenorum“ vyr. redaktorius Sigitas Birgelis, Punsko valsčiaus viršaitis Vytautas Liškauskas, „Terra Jatwezenorum“ vyr. redaktoriaus pavaduotojas Kęstutis Subačius, Lietuvos istorijos instituto darbuotojas dr. Algimantas Katilius.

Renginyje buvo pažymėtas „Aušros“ leidyklos veiklos 25-metis. Jos įdirbis – apie 300 knygų, kurių vertę ir estetiką atskleidė gausi ir įvairi knygų ekspozicija Akademijos rūmuose.

Renginį vainikavo Punsko lietuvių kultūros namų kapelos „Klumpė“ koncertas. Ansamblis labai gražia lietuviška kalba padainavo smagių dainų, pagrojo uždegančių šokių ir paliko norą vėl susitikti su nuo