Veikla

Kronika

2019-ieji metai

Globalizacija, deglobalizacija, izoliacionizmas ir tautinis tapatumas: kuo svarbus šių procesų pažinimas Lietuvai?

Kovo 7 d. Humanitarinių ir socialinių mokslų skyrius pakvietė apskritojo stalo diskusijai „Globalizacija, deglobalizacija, izoliacionizmas ir tautinis tapatumas. Kuo svarbus šių procesų pažinimas Lietuvai?“ pasitinkant akad. Antano Andrijausko ir Vilniaus universiteto doc. Konstantino Andrijausko monografiją „Civilizacijos istorijos metamorfozės: komparatyvistinis požiūris į neeuropinį pasaulį“.
Ši monografija, – kaip teigė knygos autoriai, – daugeliu požiūrių yra neklasikinė ir naujoviška. Lietuvos literatūroje tai iš tikrųjų yra pirmas išsamus veikalas, kuriame, remiantis komparatyvistinėmis tyrinėjimo strategijomis ir metodais, kompleksiškai analizuojamos sudėtingos civilizaciologijos problemos. Tekste pagrindinis dėmesys sutelkiamas į neeuropines civilizacijas pabrėžiant jų gyvavimo laikotarpį iki daugeliu atžvilgių lemiamo susidūrimo su europiečiais modernioje epochoje. Šiame veikale detaliai lyginamuoju aspektu analizuojamos pagrindinės rytinės (Kinijos, Korėjos, Japonijos), vakarinės (Mesopotamijos, Levanto, Irano) ir pietinės (Indijos) Azijos dalių, Senovės Egipto, Užsachario Afrikos, Okeanijos ir ikikolumbinės Amerikos civilizacijos; atskirai nagrinėjamos daugelį šių civilizacinių erdvių jungusios, globalistines pretenzijas reiškusios arabų–musulmonų ir, pirmąkart lietuvių kalba, Eurazijos klajoklių civilizacijos. Knygoje aptariami įvairūs šių civilizacijų raidą ir savitumą lėmę išoriniai ir vidiniai veiksniai bei sudėtingos jų tarpusavio sąveikos problemos. Į lietuviškuosius civilizacijos istorijos tyrinėjimus pirmą kartą įvedama ne tik nau­jų, anksčiau išsamiau netyrinėtų civilizacinių erdvių, bet ir jų savitumą išryškinusių sąvokų bei asmenybių.
Renginio vedėjas dr. Vytautas Rubavičius, pradėdamas diskusiją ir glaustai pristatydamas monografijos turinį ir joje aptariamų problemų lauką, pasidalijo mintimis apie dvi pamatines prasidedančiai diskusijai civilizacijos ir metacivilizacijos sampratas. Jis taip pat provokuodamas diskusijos dalyvius užklausė, ką gi iš tikrųjų reiškia globalizacija, kaip ji veikia mūsų lietuviškąjį tautinį tapatumą, kaip reiškiasi deglobalizacija, izoliacionizmas dabartiniame pasaulyje, kokias problemas šie procesai kels artimiausioje ateityje Lietuvai? Pakvietė diskusijai, suteikdamas žodį vienam monografijos autorių dr. Konstantinui Andrijauskui ir klausdamas jo, kaip atsirado ši knyga? Dr. K. Andrijauskas, apgailestaudamas, kad šiame renginyje dėl svarbių priežasčių negalėjo dalyvauti jo tėvas akad. Antanas Andrijauskas, papasakojo, kaip buvo subrandinta šios monografijos idėja, kodėl veikale neeuropinių civilizacijų istorijos klausimai nagrinėjami ne tik vyraujančiu knygos pavadinime įvardintu komparatyvistinės analizės aspektu. Šioje dviejų skirtingų kartų autorių tekste civilizacinės komparatyvistikos problemos,  teigė jis, tiriamos dar keliais svarbiais analizės pjūviais: filosofiniu – tai akad. A. Andrijausko tyrimų laukas, ir jo paties tyrimuose  vyrauja požiūris iš socialinių mokslų perspektyvos. Vadinasi, tai buvo toks požiūris į neeuropinių civilizacijų istoriją, kuriame buvo ieškoma dviejų skirtingų požiūrių „iš viršaus“ ir „iš apačios“ harmoningos jungties. Prelegentas pabrėžė, kad lietuviams norint geriau pažinti save pačius, savo nacionalinių kultūros tradicijų savitumą tikrai verta gilintis į kitų neeuropinių civilizacijų, jų kultūros laimėjimų savitumą. Todėl mokslininkas kalbėjo tiek apie įvairių lokalinių civilizacijų šumerų, indų, kinų, japonų, arabų-musulmoniškosios ir kitų civilizacijų pažinimą lyginamuoju aspektu, tiek ir visuotinės Civilizacijos iš didžiosios raidės pažinimo svarbą, kuri XXI a. įžengė į labai sudėtingų civilizacinių virsmų procesą, kurį stengiasi apmąstyti ir daugelis įtakingiausių dabartinių civilizacijos teoretikų.
Į diskusiją aktyviai įsitraukęs doc. Naglis Kardelis, pristatydamas monografiją, ypatingą dėmesį sutelkė į seniausių Artimųjų Rytų civilizacinių pasaulių geresnio pažinimo svarbą. Analizuodami Artimųjų Rytų ir Vakarų civilizacijų ištakas, jo įsitikinimu, galima geriau suvokti ir kitus ne tik neeuropiniuose civilizaciniuose pasauliuose, bet ir savo kultūroje vykstančius esminius procesus. Kita vertus, įsisąmoninę savo kultūros tradicijų pažinimo svarbą, esame suinteresuoti gilintis ir į kitų kultūrų laimėjimus. Taip tampame atviresni gelminių civilizacijos istorijos procesų suvokimui. Visa, kas įdomaus, pasak filosofo, ateina į Civilizacijos istoriją etninės kultūros pagrindu (graikų filosofija, romėnų teisė, kinų tapyba ant šilko ir t. t.). Nepakantumas neeuropinių civilizacijų laimėjimams kyla iš įvairių socialinių, ekonominių, politinių nuostatų, dažniausiai tiesiogiai nenusijusių su tautiškumu. Neatsitiktinai yra stigmatizuoti ženklai ir žodžiai: „nacionalizmas“, „tautiškumas“, „patriotizmas“ – nes reikia brandumo norint juos prasmingai vartoti. Galiausiai, išsamesnis susipažinimas su kitomis didingomis kultūromis ir civilizacijomis leidžia įsigilinti į savosios kultūros šaknis, atsigręžti į savastį, suvokti ryšį su protėviais, kad žmogus galėtų toliau kurti kaip laisvas individas.
Dr. V. Rubavičius, pritardamas, kad kultūrinio  atvirumo ir uždarumo tema yra labai aktuali dabartinei mūsų kultūrai ir politikai, pabrėžė, kad atsivėrimas pasauliui negali būti politiškai skatinamas. Geras civilizacijos istorijos procesų pažinimas yra nepaprastai svarbus dabartinei Lietuvai, kuri yra įtraukta į daugybę dabartinių civilizacinių procesų, kur globalizacija susiduria su vis stiprėjančiomis izoliacionizmo ir tautinio tapatumo įtvirtinimo apraiškomis. Kuo daugiau suvokiamos kitos kultūros, tuo daugiau įgaunama kultūrinių įrankių bendrauti su savąja istorija ir kurti (tapatumas yra kuriamas, yra tautos galia).
Prof. Bronislavas Kuzmickas, pabrėždamas, kokia svarbi ir reikalinga ši monografija, kalbėjo apie Lietuvos kultūrai nuolatos kylančius iššūkius dabartinėmis globalizacijos ir izoliacionizmo tendencijų susidūrimo sąlygomis. Profesorius taip pat pasidalijo mintimis apie neblėstančią dabartiniame pasaulyje ekonominės, politinės ir karinės galios reikšmę, ypač dėmesį atkreipdamas į anksčiau ilgus šimtmečius viešpatavusių Rytų civilizacijų galios ryškėjantį atgimimą ir paaštrėjusias dabartiniame pasaulyje pagrindinių į hegemoniją pretenduojančių galių varžytuves ir bei svarbiausius šio proceso dalyvius.
Dr. Žilvinas Svigaris apžvelgė, kaip monografijoje yra išplėtotas ypatingą aktualumą dabartiniame civilizaciniame diskurse įgavęs kokybiškai naujas metacivilizacijos matmuo. Jo įsitikinimu, jis reljefiškai atspindi dabartiniame pasaulyje išryškėjusius kokybiškai naujus tiesiogiai su globalizacijos procesais ir informacine revoliuciją susijusius erdvinius ir laikinius santykius. Prelegentas ypač akcentavo, kad civilizacija ir metacivilizacija yra ne istorinio fakto konstruktai, bet sudėtingi sociokultūriniai fenomenai, turintys savo tūrį ir yra užpildyti labai konkrečiais turiniais. Todėl ir dabartiniai metacivilizacijos raidos procesai daro didelę įtaką ne tik didžiųjų lokalinių civilizacijų, bet ir ne tokių skaitlingų tautų kaip Lietuva kultūros raidą. Reaguodamas į prelegento pasakytas įžvalgas, doc. Andrijauskas diskusijos pabaigoje dar pasidalijo savo mintimis apie metacivilizaciją, koks yra jos turinys, kaip jaučiasi konkretus žmogus, ar jis laimingas, ar jaučiasi laimėtojas (dauguma taip nesijaučia) ir kaip būtina galioms kalbėtis, kad kuo mažiau vyktų konfliktų, karų.
Baigdamas diskusiją vedantysis dr. V. Rubavičius dėkojo dalyviams už išsakytas įžvalgas, mintis ir konstatavo, kad šias diskusijas išprovokavusi nauja neeuropinių civilizacijų istorijai skirta akad. A.Andrijausko ir doc. K. Andrijausko monografija „Civilizacijos istorijos metamorfozės: komparatyvistinis požiūris į neeuropinį pasaulį“ yra iš tikrųjų labai reikšmingas įvykis Lietuvos mokslui ir kultūrai.
Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus informacija

Susitikimas su „L'ORÉAL Baltic“ „Moterims moksle“ stipendijų laimėtojomis

Vasario 20 d. Lietuvos mokslų akademijos mažojoje konferencijų salėje surengtas „L'ORÉAL Baltic“ ir UNESCO stipendijų programos „Moterims moksle“ informacinis susitikimas jaunosioms mokslininkėms, teikiančioms paraiškas 2018 m. stipendijų konkursui. Susitikimą pradėjo ir apie iniciatyvą išplėsti iki tol tik Latvijoje vykdytą stipendijų programą papasakojo LMA viceprezidentas akad. Zenonas Dabkevičius ir Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos generalinė sekretorė Asta Junevičienė. Nuo 2017 m. visas Baltijos šalis apėmusi programa plečiasi ir stipendijų skaičiumi, šių metų konkurse bus apdovanotos dvi Lietuvos mokslininkės: doktorantė (iki 33 metų amžiaus) ir mokslų daktarė (iki 40 metų amžiaus). Apdovanojimų ceremonijas nuo 2020-ųjų metų planuojama paeiliui rengti vis kitoje Baltijos valstybių sostinėje, o ne tik Rygoje, kaip iki šiol. Kalbėjusieji taip pat pasidžiaugė dar viena žinia apie dr. Urtės Neniškytės pasiektą pripažinimą naujoje „L'ORÉAL Baltic“ ir UNESCO Kylančių talentų programoje, kuri kasmet iš „Moterims moksle“ programos laureačių išrenka 15 viso pasaulio jaunųjų mokslininkių, išsiskiriančių savo mokslinės veiklos pasiekimais. Asta Junevičienė taip pat akcentavo „Moterims moksle“ programos svarbą skatinant moksleives rinktis mokslininkės karjerą.
Susitikime patirtimi pasidalijo ir į klausimus atsakė programos laureatės dr. Urtė Neniškyte (2017 m.) ir dr. Giedre Motuzaite-Matuzevičiūte Keen (2018 m.), pripažindamos programos atneštą naudą atliekamų mokslo tyrimų žinomumui, mokslininko karjeros prestižui, tolesnei mokslo veiklos plėtotei. Mokslininkės perspėjo naujas paraiškų teikėjas dėl laureačių privalomu įsipareigojimu būti programos ambasadorėms ir jas drąsino, nes mokslo viešinimo įsipareigojimas, paskaitos visuomenei skatina išsiugdyti naujų reikalingų kompetencijų, apmąstyti mokslininko socialinę atsakomybę.
Parengė Liliana Bugailiškytė-Lideikienė, Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija
Žr. nuotraukas

Akademiniai skaitymai, skirti akad. Algirdo Skirkevičiaus 80-mečiui

Vasario 7 d. Lietuvos mokslų akademijoje (LMA) vyko akademiniai skaitymai, skirti akad. Algirdo Skirkevičiaus 80-mečiui. Juos organizavo LMA Biologijos, medicinos ir geomokslų skyrius, LMA Vrublevskių biblioteka, Lietuvos bitininkų sąjunga, LMA skyrius „Mokslininkų rūmai“.
LMA Vrublevskių bibliotekoje  buvo atidaryta jubiliato mokslo darbų paroda „Feromonai, bitės ir medus“. Ji lankytojams suteikė galimybę susipažinti su eksponatais iš asmeninės akad. A. Skirkevičiaus kolekcijos: apdovanojimais, dokumentais ir nuotraukomis, mokslo publikacijomis (straipsniais, monografijomis, vadovėliais, žodynais), darbais apie feromonų tyrimus, recenzijomis apie jų svarbą mokslui, bitininkystės problemas Lietuvoje, buvo pristatyti jo redaguoti leidiniai, apžvelgta pedagoginio gyvenimo ir darbo metai, iliustruota veikla Lietuvos mokslų akademijoje, Lietuvos bitininkų sąjungoje, mokymai bitininkauti, prisiminimai apie jubiliato Mokytoją akad. J. Kriščiūną, Lietuvos bitininkus. Parodą rengė Audrė Trumpienė, Rūta Kazlauskienė ir Sigita Dagienė.
Atidarant parodą apie akad. A. Skirkevičiaus nuopelnus bitininkystei Lietuvoje kalbėjo ir jubiliejaus proga sveikino Lietuvos bitininkų sąjungos viceprezidentas doc. dr. Algirdas Amšiejus. LR Seimo Kaimo reikalų komiteto vardu sveikino komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas. Apie jubiliato darbų naudą kalbėjo LMA viceprezidentas akad. Zenonas Dabkevičius, UAB „Bičių korys“ direktorius Jonas Juodvalkis. Lietuvos bitininkų sąjungos valdybos narys, Kretingos bitininkų draugijos pirmininkas Augustas Latakas informavo, kad už nuveiktus darbus jubiliatas išrinktas Žemaičių kultūros draugijos garbės nariu ir įteikė Žemaičio pasą. Akad. A. Skirkevičius papasakojo apie eksponuojamus parodoje darbus.
Lietuvos mokslų akademijoje vykusiuose akademiniuose skaitymuose kalbėjo LMA Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus pirmininkas akad. Vaidutis Kučinskas. Jis pristatė akad.  A. Skirkevičiaus mokslinę ir organizacinę veiklą. Jubiliatas skaitė pranešimą „Bitininkystes raida Lietuvoje. Feromonai ir medus“. Joje apžvelgė bitininkystės raidą Lietuvoje, kylančius  naujus iššūkius bitininkystei, kalbėjo apie feromonus, jų reikšmę vabzdžių (ypač bičių) gyvenime, bičių reikšmę ekosistemoje, jų produktyvumą, medaus kokybę.
Akademiko jubiliejui Vilniaus B. Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos mokiniai surengė trumpą koncertą. LMA Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus pirmininkas akad. Vaidutis Kučinskas įteikė jubiliatui LMA prezidiumo ir Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus padėkos raštą už nuopelnus mokslui. Gamtos tyrimų centro direktorius akad. Vincas Būda – jubiliejinį sveikinimą. Žemės ūkio ministro Giedriaus Surplio vardu sveikino patarėjas Rimas Krasuckis, o patarėjas Alvydas Aleksandravičius apdovanojo ministerijos Garbės ženklu. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus Dariaus Remeikos pasirašytą padėką už ilgametį ir sėkmingą bendradarbiavimą rengiant mokslines konferencijas, organizuojant praktinius mokymus veterinarijos gydytojams ir jauniesiems Lietuvos bitininkams įteikė ir pasveikino tarnybos vyr. specialistas Antanas Paliutis.
Baigdamas akademinius skaitymus Jubiliatas padėkojo visiems už sveikinimus ir linkėjimus, jo darbų įvertinimą. Taip pat dėkojo visiems, sukūrusiems  sąlygas, leidžiančias tuos darbus padaryti.
LMA Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus informacija
Žr. nuotraukas

Ignalinos kraštas pristatytas Lietuvos mokslų akademijoje

Ignalinos rajono savivaldybė ir Lietuvos mokslų akademija, įgyvendindamos 2012 metais pasirašytą bendradarbiavimo sutartį, tęsia prasmingą kultūrinę ir mokslinę draugystę. Bendri renginiai, susitikimai, veiklos ir projektų pristatymai, diskusijos, mokslininkų įžvalgos bei patarimai suteikia abipusį pažinimo ir prasmingo bendravimo džiaugsmą.  2019 m. vasario 5 d. Lietuvos mokslų akademijoje surengta Ignalinos rajono savivaldybės diena. Renginyje pristatyta mokslų akademijos veikla, skaityti pranešimai apie  Ignalinos miesto ir rajono istorinę praeitį, pastarųjų metų darbus, krašto išskirtinumą, gražiausias ir labiausiai lankomas vietas, didesnio  dėmesio sulaukiančias šventes, savivaldybės ir kraštiečių klubo draugystę. Džiaugtasi koncertavusiais Ignalinos Miko Petrausko muzikos mokyklos jaunaisiais talentais ir jų mokytojais bei Ignalinos krašto kūrėjomis. Mokslų akademijoje surengta Ignalinos kultūros ir sporto centro Dailės studijos vadovės, mokytojos ekspertės,  dailininkės Nijolės Trinkūnienės paveikslų ir Keramikos būrelio vadovės mokytojos Jolitos Bužinskienės keramikos darbų paroda.
Lietuvos mokslų akademijos prezidentas Jūras Banys trumpai pristatė Akademijos veiklą,  mokslo studijų, tyrimų, mokslo populiarinimo ir leidybos sritis, kalbėjo apie  2018 m. įkurtą Jaunąją akademiją. Į šią organizaciją kviečiami jaunieji mokslininkai, pasiekę reikšmingų mokslo rezultatų ir aktyvūs profesinėje veikloje, įgiję daktaro laipsnį ir ne vyresni kaip 40 metų amžiaus.  Pristatytos ir naujos šalį garsinančios įstaigos – tai Gyvybės mokslų centras ir Vilniaus universiteto nacionalinis  fizinių ir technologijų mokslų  centras. Pasidžiaugta Lietuvos mokslininkų pasiekimais. Minėti prof. Sauliaus Klimašausko DNR modifikacijų ir ląstelėse vykstančių reiškinių tyrimai, taip pat prof. Virginijaus Šikšnio vadinamųjų  „genų žirklių“ atradimas, kuris  apdovanotas elitine Kavli premija.
Ignalinos rajono savivaldybės meras Henrikas Šiaudinis dėkojo Mokslų akademijai ir jos vadovams už prasmingą bendradarbiavimą, šiltą bendravimą  ir gražius bendrus renginius.  Apie Ignalinos kraštą jis kalbėjo kaip apie ryčiausią Lietuvoje pasienio savivaldybę. Minėta, kad Ignalinos kraštas 1918–1939 m. nepriklausė Lietuvai. Lietuvos teritorijoje buvo tik apie pusę Linkmenų seniūnijos, tačiau, nežiūrint į tai, šiandien savivaldybės gyventojų tautinė sudėtis atitinka Lietuvos vidurkį.
Meras kalbėjo, kad 2018 m. visi svarbiausi renginiai, šventės  buvo skirti Lietuvos valstybės šimtmečiui. Linkmenyse pastatytas paminklas žuvusiems pasieniečiams, saugojusiems  Lietuvos–Lenkijos demarkacinę sieną, atnaujinti paminklai garbiems kraštiečiams Augustinui Voldemarui Dysnos kaime, Zigmui Žemaičiui, Česlovui Kudabai  Tverečiuje, įrengtos paminklinės atminimo lentos savanoriams, žuvusiems už Lietuvos laisvę 1918–1939 m. Rimšėje, Dūkšte, Tverečiuje, Mielagėnuose, Ignalinoje. Įamžintas kraštiečio, pasaulinio lygio menininko, režisieriaus Giedriaus Mackevičiaus atminimas.
Kalbėdamas apie verslą, meras pasidžiaugė, kad Ignalinoje sėkmingai veikia aukštųjų technologijų įmonė UAB „Nova Fabrica“, Palūšėje įsikūrė Aukštaitijos verslo centras,  atidarytas restoranas „Campus viridis“. Veiklą plečia medinius  konteinerinius ir poilsio namelius gaminanti įmonė „Resta ES“, baldų komponentų įmonė „BHK Lietuva“,  durpių gamybos įmonė „Legra“. Minėta, kad daugelis  Ignalinos rajono ūkių sugebėjo pasinaudoti ES parama, apsirūpino šiuolaikine technika, rajone labai mažai beliko nedirbamos žemės, žemė tapo didele vertybe, o žemdirbio darbas yra gerbiamas.
Seimo narys Gintautas Kindurys dėkojo į renginį susirinkusiems ignaliniečiams,  mokiniams ir mokytojams, kraštiečių klubo nariams. G. Kindurys  prisiminė, kad jam dar dirbant Ignalinos rajono savivaldybės tarybos sekretoriumi teko prisidėti prie bendradarbiavimo sutarties su  mokslų akademija rengimo. „Mes visi mylime Ignalinos kraštą ir norime, kad čia atsirastų kuo daugiau naujas verslo ir  paslaugų idėjas siūlančių iniciatyvių žmonių, kurie gerintų gyvenimą ir darytų jį patrauklesnį,“ – sakė Seimo narys.
Ignalinos rajono lankytinas vietas, turizmo ir poilsio paslaugas bei svarbiausius renginius pristatė Turizmo informacijos centro direktorė Marija Garejeva. Ji sakė, kad paskutinieji dveji metai  Lietuvoje ir rajone vadinami turizmo renesansu, nes ypač padaugėjo turistų. Renginio dalyviams nuotraukomis ir filmuota medžiaga pristatytos lankomiausios rajono vietos: nuostabieji ežerynai, įspūdingas panoramas atveriantys apžvalgos bokštai, Senosios bitininkystės muziejus ir naujos edukacijų programos, Ginučių piliakalnis ir malūnas su maudynėmis krioklyje, paslaptingas keturių ežerų botanikos takas, garsusis Ladakalnis ir didžiausias Lietuvoje pilkapynas, kultūrine veikla Ignaliną garsinantis Paliesiaus dvaras, muziejai, Rojaus kaimas, meilės legendos išaugintas miestas.
Ignalinos kraštiečių klubo prezidentė Renė Jakubėnaitė pasakojo apie  klubo veiklą, bendradarbiavimą su savivaldybe, parodė nuotraukų iš įvairių susitikimų, renginių Ignalinoje ir Vilniuje. Šio klubo pagrindinis tikslas – burti iš Ignalinos krašto kilusius žmones, domėtis gimtojo  krašto istorija, dalyvauti visuomeninėje ir kultūrinėje veikloje. Renginyje dalyvavo ir šio klubo steigėjas, Nepriklausomybės akto signataras Česlovas Juršėnas.
Oficialiąją ir dalykinę renginio dalį keitė meniškoji muzikos ir dailės šventė. Puikiai pasirodė Ignalinos Miko Petrausko muzikos mokyklos mokiniai. Koncerte skambėjo ir klasikinės, ir populiariosios muzikos kūrinių.
Vėliau renginio dalyviai susipažino su dailininkės Nijolės Trinkūnienės Ignalinos kraštą vaizduojančių paveikslų ir keramikės Jolitos Bužinskienės keramikos darbais. Dailininkė yra surengusi 14 personalinių parodų, ji aktyviai dalyvauja Lietuvoje ir užsienyje vykstančiuose dailės pleneruose. Daug menininkės paveikslų savivaldybė yra padovanojusi svečiams ir užsienio partneriams. Vienas Nijolės darbas šio renginio metu dovanotas Mokslų akademijai.
Keramikos būrelio vadovė Jolita Bužinskienė sakė, kad idėjų savo darbams semiasi iš gamtos – juk gyvena viename iš gražiausių kampelių Lietuvoje. Lipdo ji dažniausiai praktiškus darbus, mėgsta tapybiškumą ir ryškias spalvas. Na o į parodą Mokslų akademijoje Jolita atvežė tikrai meniškų vazų su Ignalinos simbolika.
Renginio dalyviai nuoširdžiai džiaugėsi menininkėmis, susidomėję apžiūrėjo jų darbus, negailėjo komplimentų. 
Parengė Lina Kovalevskienė, Ignalinos rajono savivaldybės administracijos vyriausioji specialistė ryšiams su visuomene
Žr. nuotraukas

Vieneri Lietuvos asocijuotosios narystės CERN metai

2019 metų sausio 11 d. Lietuvos atstovai lankėsi Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijoje CERN ir dalyvavo Lietuvos ir CERN Jungtinio komiteto posėdyje, kuriame su šios organizacijos tarptautinių ryšių pareigūnais aptarė praėjusius pirmuosius Lietuvos asocijuotosios narystės CERN metus. Pagrindinį pranešimą apie Lietuvos dalyvavimą CERN mokslo programoje ir ateities perspektyvas, kurį parengė nacionalinis CERN veiklų koordinavimo komitetas, skaitė Lietuvos mokslų akademijos prezidentas Jūras Banys.
Pranešimo įžangoje minėti politiniai veiksmai, lydėję Lietuvos paraišką siekiant naujo – asocijuotosios CERN narės – statuso. 2016 m. nacionalinė strateginė Mokslinių tyrimų ir inovacijų taryba, kuriai vadovavo Ministras Pirmininkas, pritarė Lietuvos asocijuotosios narystės CERN veiksmų planui 2017-2021 m., paskirdama Švietimo, mokslo ir sporto (tada – Švietimo ir mokslo) ministeriją pagrindiniu koordinatoriumi, o Ekonomikos ir inovacijų (tada – Ūkio) ministeriją – atsakinga už ryšius su pramone ir CERN verslo informacijos centro steigimą. 2018 m. Lietuvos pramonininkų konfederacija nominuota atstovauti CERN Lietuvos pramonei, o Lietuvos mokslų akademija moksliniams tyrimams ir inovacijoms. Taip pat prie LMA įsteigtas nacionalinis CERN veiklų koordinavimo komitetas.
Buvo pabrėžta, kad pastaraisiais metais, siekdami plėtoti su CERN susijusias veiklas, sutartinai veikė Prezidentūra, Vyriausybė, verslo ir akademiniai partneriai. Be to, CERN paskatinus, stiprėjo partnerystė su Latvija ir Estija, dalijantis gerąja patirtimi CERN aktualiose srityse, bendradarbiaujant su Latvijos ir Estijos aukštosiomis mokyklomis. Įkurta CERN Baltijos grupė (CBG), kurios tikslas – ugdyti dalelių fizikos ir greitintuvų technologijų tyrėjų bei dėstytojų bendruomenę Baltijos valstybėse. Du didieji Lietuvos universitetai – Kauno technologijos ir Vilniaus – CERN pasirašė CBG savitarpio supratimo memorandumą 2018 m. gegužę.
Nuo Lietuvos asocijuotosios narystės CERN įsiteisėjimo 2018 m. sausio 8 d. Lietuva pasiekė reikšmingos pažangos CERN aktualiose mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP), universitetinių studijų, mokymo ir sklaidos srityse. Buvo vykdomas Švietimo, mokslo ir sporto (tada – Švietimo ir mokslo) ministerijos patvirtintas įsijungimo į CERN veiklas 2018–2020 metais planas. Šešios tyrėjų grupės iš Kauno technologijos, Lietuvos sveikatos mokslų ir Vilniaus universitetų gavo finansavimą, skirtą  projektams su CERN susijusiose MTEP srityse. Sudarydamos partnerystes ir siekdamos paramos, tyrėjų grupės rengė ir teikė paraiškas ir kitiems nacionaliniams bei tarptautiniams finansavimo šaltiniams. VU imta skaityti penkis naujus eksperimentinės ir teorinės fizikos bei artimų informacinių technologijų bakalauro studijų kursus, keletas kursų modifikuota papildant juos aukštų energijų fizikos  temomis.
VU Bendradarbiavimo su CERN centro (VU centro) sklaidos grupė, jos partneriai ir atskiri tyrėjai nemažai nuveikė populiarindami aukštų energijų fiziką studentams, moksleiviams ir plačiajai visuomenei. Iš jų “Tarptautinė meistriškumo pamoka: apčiuopiama dalelių fizika 2018” (International MasterClass: Hands on Particle Physics 2018, surengta dalyvaujant Tarptautinei dalelių fizikos sklaidos grupei IPPOG) moderuota kartu su Vilniaus Gedimino technikos universiteto darbuotojais, joje dalyvavo apie 80 asmenų, daugiausia moksleivių, galėjusių aplankyti Fizinių ir technologijos mokslų centro laboratorijas. Virtualią ekskursiją prie CERN Kompaktinio miuonų solenoido – CMS – surengė KTU, pasinaudodamas 2018 m. rugsėjo 28 d. Europos tyrėjų nakties renginiu. 2018 m. lapkričio 6 d. CERN garbės narys Fransua Fliukigeris (François Flückiger) dalyvavo Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) „Kasmetinio ekonomikos forumo ‘18“ konferencijoje ir skaitė pranešimą „Verslo ir mokslo bendradarbiavimas informacinių technologijų srityje: CERN atvejis“.
Lietuvos pramonės ryšių su CERN pareigūne (ILO) iš pradžių paskirta p. Gražina Tarvydienė iš LPK, kuri neseniai pakeitė darbą ir dabar laukiama paskiriant naują pareigūną. Dr. Aurelijus Rinkevičius, laimėjęs VU centro nuolatinio vadovo konkursą, jau planuoja būsimas VU centro veiklas, tarptautinį bendradarbiavimą ir CERN reikalingos įrangos prototipų kūrimą.
Informacinių technologijų inžinieriai iš Lietuvos, dirbantys CERN, tęsė Ddžiojo hadronų kolaiderio eksperimentams svarbius ir palankiai vertinamus darbus. Rokas Mačiulaitis 2018 m. pelnė CMS eksperimento Metų pasiekimų apdovanojimą, papildydamas lietuvių, nusipelniusių tokio apdovanojimo anksčiau, sąrašą. Jį nominavo Masačusetso technologijos instituto doc. Markusas Klutė (Marcus Klute) „už puikų indėlį vykdant užduotis Programinės įrangos ir skaičiavimų padalinio Pagalbinių priemonių grupėje”.
Lietuvos atstovai – Nuolatinės atstovybės Ženevoje vadovas ambasadorius Andrius Krivas, akad. Jūras Banys, akad. Eugenijus Butkus, akad. Leonas Valkūnas, dr. Andrius Juodagalvis, dr. Aurelijus Rinkevičius – reguliariai dalyvavo CERN tarybos ir jos komitetų posėdžiuose. Aptartų dalykų ir aprobuotų veiksmų santraukos lietuvių kalba pateiktos LMA svetainės puslapyje http://www.lma.lt/ataskaitos. 2018 metų Lietuvos finansinis įsipareigojimas CERN taip pat įvykdytas.
Pirmieji CERN asocijuotosios narystės metai parodė, kad ir akademinis, ir verslo sektorius patiria nemažai iššūkių realizuodami asocijuotosios narystės galimybes. Reikia pripažinti, kad mokslinių tyrimų ir pramonės pažanga su CERN susijusiose srityse išlieka vienu valstybės politinės programos prioritetų.
Pagal nacionalinio CERN veiklų koordinavimo komiteto ataskaitą parengė Andrius Bernotas

Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyriaus narių visuotinis susirinkimas

2019 m. sausio 17 d. įvyko Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyriaus narių visuotinis susirinkimas. Skyriaus pirmininkas akad. Leonas Valkūnas pristatė išsamią skyriaus ataskaitą. Sekcijų pirmininkai: Matematikos sekcijos – Raimondas Čiegis, Fizikos sekcijos -  Juozas Vidmantis Vaitkus ir Chemijos sekcijos – Ričardas Makuška papildė ataskaitą. Buvo pasiūlyta balsuoti ir pritarti pateiktai skyriaus ataskaitai. Ataskaita patvirtinta. Susirinkime buvo svarstytas 2019 m. skyriaus veiklos planas. Akad. L. Valkūnas pakvietė narius dar sekcijose aptarti 2019 m. veiklas ir iki sausio 31 d. pateikti bendram skyriaus planui. Vėliau įvyko LMA naujų narių rinkimai. Prieš tai 2019 m. sausio 10 d. buvo išklausyti (visų keturių pretendentų į 3 vietas, fizika) LMA tikruosius narius pranešimai, sudaryta rinkimų ekspertų komisija, o šiame - sausio 17 d. susirinkime, vyko rinkimai. Slapto balsavimo rezultatai - pirmame rinkimu rate išrinkti visi 3 nauji nariai.
MFCHMS mokslinė sekretorė Silva Aukštinaitienė

LMA Alergologijos komisijos nariui doc. Eduardui Razgauskui – 90

2019 m. sausio 8 d. įvyko iškilmingas posėdis, skirtas doc. E. Razgausko 90 metų jubiliejui paminėti (1929-01-07–2015-12-03)). Į Lietuvos mokslų akademijos Alergologijos komisijos veiklą E. Razgauskas įsiliejo 2001 metais. Akad. Vaidutis Kučinskas  papasakojo apie doc. E. Razgausko nuopelnus, akad. R. Dubakienė, cituodama docento knygą „45 metai sveikatos priežiūroje“, apžvelgė jo veiklą ir biografiją.
„<...> 1929 m. Kretingoje gimiau atsitiktinai iš tarnaitės ir ponaičio ankstyvos meilės (vienai – gal septyniolika, kitam – gal devyniolika) <...>. Gal tai meilės vaikas, gal atsitiktinumo... Pats nežinau. Augau dievobaimingoje <...> našlės Karolinos Navickienės ir keturių gerokai vyresnių už mane dukterų šeimoje. Buvau mylimas ir puoselėjamas. Mokiausi Kretingos gimnazijoje, pertvarkytoje iš Pranciškonų berniukų gimnazijos. Matyt buvau neblogas mokinys, nes baigiant mokyklą mane pristatė aukso medaliui. Beveik visą gimnazijos laiką buvau artimas Bažnyčiai ir Kretingos pranciškonams – uoliai patarnaudavau mišioms, bendravau su vienuoliais, formavusiais mano pažiūras. Baigęs gimnaziją, 1949 m., įstojau į Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakultetą. Po devynių dienų perėjau į Kauno kunigų seminariją, ieškodamas Dievo ir savo tikėjimo pagrindo. Po dvejų metų studijų valstybinių įstaigų (greičiausiai KGB) nurodymu kartu su kitais buvau iš Kunigų seminarijos pašalintas. Kunigų seminarijoje bandėme kurti saviauklos ir rengimosi didžiajai kunigystės misijai būrelį.1950 m. buvau pašauktas į armiją. Po dviejų savaičių tarnybos iš jos pabėgau. Kodėl? Tiesiog negalėjau pakęsti. Sulaukiau arešto: aštuoneri metai laisvės netekimo. Pirmi metai – Solikamsko Nyrobo miškų lageriuose. Ten ir pradėjau mediko karjerą: tapau felčeriu – ar ne juokas – užteko devynių medicinos studijų dienų. Po metų etapais buvau grąžintas į Lietuvą –  į saugumo rūmų požemį: atrado mane dalyvavus religiniame pasipriešinimo judėjime. Ypatingojo pasitarimo (Osoboje sovesčianije) nutarimu bausmę padidino iki dešimties metų už antitarybinę veiklą, panaudojant religinius prietarus. Tada – Lukiškių kalėjimas, kelionė per daugelį etapų į Kemerovo srities lagerius, dar po kiek laiko – prie Omsko. Visą tą laiką dirbau felčeriu. Taigi pirmoji mano medicinos mokykla buvo lagerių medicinos įstaigos. Mirus Stalinui, mano vyresnieji draugai padėjo, kaip man atverti lagerio vartus. Buvau „susargdintas“ plaučių tuberkulioze ir Omsko teismo nutartimi, kaip sunkiai sergantis, 1954 m. buvau paleistas be teisės gyventi sostinėse ir vadinamuose režiminiuose miestuose. Padedamas draugų, prisiregistravau Kaune ir ten vėl su daugelio žmonių pagalba įstojau į Kauno medicinos mokyklą Nr. 1, Sanitarijos felčerių skyrių.  Mokyklą baigiau 1956 m. su pagyrimu, įgydamas teisę stoti į  aukštąją medicinos mokyklą. Tuo metu rektoriavusio akademiko J. Bulavo vykdomos universiteto liberalizacijos dėka tapau (Vilniaus universiteto) Medicinos fakulteto studentu. Studijų metais, regis, nuo antro kurso, dirbau laborantu Anatomijos ir embriologijos katedroje, kuriai vadovavo dekanas Salezijus Pavilonis. Su juo man teko praleisti daug darbo valandų rengiant Aiškinamąjį medicinos terminų žodyną. Jo vadovaujamas parengiau pirmąjį mokslo darbą apie Vilniaus naujagimių išsivystymą. Šiaip stengiausi prisitaikyti prie šurmuliuojančio studentiško gyvenimo. Baigęs universitetą, buvau paliktas Vilniuje. Susiklosčius aplinkybėms man buvo pasiūlyta organizuoti pagalbą sergantiems alerginėmis ligomis <...>. Kurį laiką buvau vienintelis alergologas Lietuvoje <...>“.
1963 m. Vilniaus Raudonojo Kryžiaus ligoninėje įkurtas pirmasis alergologijos kabinetas Lietuvoje. Lietuvos praktinės alergologijos pradininkas, 1970 m. įkūręs Respublikinį alergologijos centrą, sumanė alergologijos kabinetus steigti ir kituose Lietuvos miestuose: Šiauliuose (Laimutė Daukšienė,1966), Kaune (Lilija Japertienė, 1969), Vilniuje (Elena Bučienė, 1965). Doc. E. Razgauskas kartu su SSSR Alergologijos laboratorija, vadovaujama prof. A. Ado, organizavo epidemiologinius tyrimus trijuose Lietuvos rajonuose. Remdamasis ekspedicijos duomenimis, 1976 m. apsigynė medicinos mokslų kandidato disertaciją „Bronchinės astmos, polinozių ir vaistinės alergijos klinikinis-epidemiologinis tyrimas“. Nuo 1983 m. – Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) vyr. terapeutas, daug metų SAM ėjo vyr. alergologo pareigas, rūpinosi šalies Alergologijos tarnyba. 1991 m. tapo Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto darbuotoju, o nuo 1994 m. pradėjo vadovauti Bendrosios praktikos gydytojų centrui. Ilgametis LMA Alergologijos komisijos narys doc. E. Razgauskas parengė 13 alerginių ligų diagnostikos ir gydymo sutarimų. Kartu su komisija organizavo daug alergologinių konferenciją, nemažai jų buvo tarptautinės (Interasma 1999, Klaipėda; EAACI 2003, Vilnius). Doc. E. Razgauskas yra pirmasis Lietuvos alergologų draugijos pirmininkas, vienas iš Lietuvos alergijos ir astmos asociacijos kūrimo pradininkų (2003), ėjo viceprezidento pareigas, buvo Vilniaus miesto alergologų sambūrio sumanytojas (2010). Ne vienas Lietuvos alergologas yra dėkingas jam už parodytą kelią į alergologiją. Nepaisant net garbaus amžiaus, mano Mokytojas visada buvo pilnas idėjų, veiklus ir aktyvus.
„<…> Vieno tikiuosi, kad gydytojui reikia ne tik aukščiausio profesionalumo, bet ir giliausio žmoniškumo bei atsidavimo. Tai susiveda į vieną – pašaukimą tai veiklai. Ar jį turiu? Tikiuosi, kad taip. Bet ar galiu apie save spręsti? Manau, kad mano mokiniai padarys daugiau. Džiaugiuosi jų daroma pažanga <...>.“
Apie doc. E. Razgausko veiklą  kuriant bendrosios praktikos gydytojų specialybę pranešimą perskaitė Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Šeimos klinikos vadovas prof. Vytautas Kasiulevičius.
Prisiminimais apie docentą dalijosi akad. Zita Aušrelė Kučinskienė, akad. Vytas Antanas Tamošiūnas, akad. Jonas Remigijus Naujalis, prof. Regina Ėmužytė, giminaičių vardu kalbėjo dr. Eglė Makarevičienė.
LMA Alergologijos komisijos pirmininkė akad. Rūta Dubakienė
Žr. nuotraukas