Veikla

Atgal

Renginiai Lietuvos šimtmečiui

Lietuvos mokslų akademijos Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui skirti renginiai

 

– Sausio 26 d. įvyko LMA mišriojo choro (vadovė Judita Taučaitė) ir mišriojo choro „Dobilas“ (vad. Liucina Blaževič) koncertas, kuriame skambėjo lietuvių ir užsienio kompozitorių kūriniai, koncertą vedė Aldona Daučiūnienė. Konferencija „100 atsakymų piliečiui“ surengta drauge su Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazija ir Vilniaus universiteto Filosofijos katedra. Joje da lyvavo prof. Alvydas Jokubaitis, doc. dr. Naglis Kardelis, doc. dr. Aurelijus Gieda, doc. dr. Laimutė Jakavonytė, Seimo narė Aušrinė Armonaitė, etnologas prof. Libertas Klimka, M. Biržiškos gimnazijos mokiniai ir mokytojai. Meninę programą atliko Vilniaus Balio Dvariono muzikos mokyklos mokiniai. Pranešimus konferencijoje skaitė ne tik VU lektoriai, bet ir moksleiviai. Gimnazijos direktorius Valdemaras Kaupinis apdovanojo visus dalyvius ir organizatorius padėkos raštais.
Žr. nuotraukas 

– Vasario 6 d. LMA Biologijos, medicinos ir geomokslų skyrius (BMGMS) organizavo iškilmingą posėdį, skirtą Lietuvos valstybės atkūrimo 100-ųjų metinių minėjimui. Posėdį atidaręs BMGMS pirmininkas akad. Vaidutis Kučinskas pristatė daktaro Jono Basanavičiaus asmenybę ir išryškino svarbiausius jo gyvenimo aspektus. Pranešimą „Jonas Basanavičius – gydytojas ir antropologas“ perskaitė Vilniaus universiteto prorektorius mokslui akad. Rimantas Jankauskas. Jis aptarė dr. J. Basanavičiaus kaip gydytojo ir antropologo indėlį ne tik Lietuvos, bet ir Bulgarijos valstybei, kurioje dirbo ir gyveno. Lietuvos nacionalinio muziejaus direktoriaus pavaduotojas dr. Žygintas Būčys pranešime „Jonas Basanavičius ir tautos savasties paieškos“ pateikė naujų žinių apie mūsų mokslo patriarchą. Akad. Antanas Tyla pranešimu „Daktaras Jonas Basanavičius. Iš tiriamųjų ekspedicijų“ iliustravo ypatingą J. Basanavičiaus susidomėjimą mūsų krašto piliakalniais ir jų tyrinėjimais. Pranešime „Kuo mus žavi dr. Jonas Basanavičius“ šių eilučių autorė nagrinėjo asmenines dr. J. Basanavičiaus savybes, kurių dėka jis tiek daug pasiekė.
Žr. nuotraukas

Vasario 12 d. Verkių rūmuose buvo atidengta atminimo lenta (skulpt. Rimantas Eidėjus), skirta Lietuvos iškiliam biologui akademikui Pranciškui Baltrui Šivickiui.
Žr. nuotraukas

– Vasario 15 d.  Mokslų akademijoje surengtas koncertas „Sveikiname Lietuvą!“, kuriame dalyvavo kamerinis orkestras „Cantus“ (vadovas ir dirigentas prof. Ričardas Sviackevičius), įžymi Lietuvos dainininkė, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistė Julija Stupnianek-Kalėdienė ir ksilofonistas Jonas Filmanavičius.

– Balandžio 24 d. vyko akademiko Romualdo Grigo knygos „Lietuvos piliakalnių paslaptys“ sutiktuvės. Renginyje dalyvavo knygos autorius prof. Romualdas Grigas, knygos recenzentas dr. Gintaras Zabiela, leidyklos „Diemedis“ direktorius Danas Kaukėnas ir kiti. Renginio vedėjas – akademikas Algirdas Gaižutis. Rengėjai LMA Humanitarinių ir socialinių mokslų skyrius ir LMA skyrius „Mokslininkų rūmai“.
Žr. nuotraukas

– Gegužės 10 d. LMA Žemės ūkio ir miškų mokslų skyrius ir Žemės ūkio mokslo taryba prie LR Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) organizavo konferenciją „Žemės ūkio ir miškų mokslo raida per šimtmetį. Mokslo iššūkiai“.
Konferencijos pranešėjai (akad. Zenonas Dabkevičius, akad. Henrikas Žilinskas, akad.Algirdas Raila, akad. Darius Danusevičius, akad. Arvydas Povilaitis, dr. Zita Duchovskienė, dr. Alvija Šalaševičienė, prof. Vlada Vitunskienė) su bendraautoriais apžvelgė atskirų mokslo sričių – agronomijos, veterinarijos ir zootechnikos, miškotyros, žemės ūkio inžinerijos, vandentvarkos, maisto, agrarinės ekonomikos ir kaimo plėtros – raidos per šimtmetį aspektus, mokslo vaidmenį agrariniam sektoriui ir spręstinus uždavinius. Kalbėjusieji pažymėjo, kad žemės ūkio mokslo ištakomis laikomi 1803 m., kai Vilniaus universitete(VU) buvo įsteigta žemės ūkio katedra. Tolesnė mokslo plėtra labai priklausė nuo šalyje vykstančių politinių ir ekonominių pokyčių. Tačiau nepaisydami vykstančių pokyčių žemės ūkio mokslininkai stengėsi vykdyti svarbiausius tam laikotarpiui tyrimus ir teikti tyrimų rezultatus to laikmečio vartotojui. Kiekvienas laikmetis kėlė ir kelia naujus iššūkius bei suteikia naujas galimybes mokslui ir studijoms.
Siekiant darnaus agrarinio sektoriaus vystymosi ir kaimo plėtros, būtina suderinti ekonominius, ekologinius ir socialinius aspektus. Todėl agrarinių mokslų srityje besidarbuojantys skirtingų krypčių specialistai turi labiau susitelkti bendriems tyrimams. Pranešėjai pažymėjo, kad taikant mokslo rezultatus gamyboje ūkininko vaidmuo inovacijose yra labai svarbus. Mokslininkai turi glaudžiai bendrauti su žinių vartojais. Deja, didelė dalis sukurtų mokslo žinių jų nepasiekia, todėl mokslo sklaidai, atvirumui, prieinamumui turi būti skiriamas kur kas didesnis dėmesys. Taip pat į mokslą būtina pritraukti daugiau jaunų žmonių, tačiau jų noras rinktis mokslininko kelią dažnai priblėsta susidūrus su realybe: mokslo finansavimas toli gražu nėra pakankamas.
Žr. nuotraukas

– Birželio 14 d. įvyko mokslinė konferencija „Augalininkystės mokslo naujovės ir technologijų plėtra“. Konferencijos tikslas – apžvelgti augalininkystės mokslo raidą per šimtmetį, aptarti jo plėtros ir mokslinių tyrimų rezultatus įvairių šalies regionų kontekste, pristatyti Žemdirbystės institute sukurtas naujausias augalų veisles, apžiūrėti lauko eksperimentus, diskutuoti augalų produktyvumo ir mitybos, dirvožemio sveikatos, augalų apsaugos ir kitais klausimais. Organizatoriai – Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras, Lietuvos mokslų akademija, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, Lietuvos mokslo taryba.

– Spalio 18 d. Lietuvos mokslų akademijoje (LMA) vyko konferencija „Veterinarijos mokslo 100-mečio kelias: praeitis, dabartis ir ateitis“, skirta veterinarijos mokslo ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) įkūrimo šimtmečiui paminėti. Šią konferenciją organizavo Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) kartu su LMA, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), VMVT, Nacionaliniu maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutu (NMVRVI). Jos dalyviai susipažino su veterinarijos tarnybos pasiekimais ir veikla per 100 metų, mokslo laimėjimais veterinarijos srityje, nubrėžė gaires ateities darbams.
Susirinkusiuosius sveikino LMA prezidentas akademikas Jūras Banys, Lietuvos Respublikos Seimo (LRS) Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas, žemės ūkio ministras Giedrius Surplys.
VMVT direktorius Darius Remeika apžvelgė Veterinarijos tarnybos įkūrimą, jos raidą ir veiklą, pagrindinius VMVT iššūkius ir ateities perspektyvas. LSMU Veterinarijos akademijos kancleris prof. dr. Mindaugas Malakauskas susirinkusiuosius supažindino su Veterinarijos akademijos veikla ir jos indėliu sprendžiant veterinarijai aktualius uždavinius. Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijos (OIE) Europos regiono atstovybės vadovas prof. dr. Kazimieras Lukauskas pristatė, kaip Lietuvos veterinarija atrodo Europos ir pasaulio kontekste.
NMVRVI direktorius dr. Gediminas Pridotkas apžvelgė vadovaujamos įstaigos susikūrimą ir jos raidą, vykdomos veiklos įtaką žemės ūkio produkcijos eksportui ir gyvūnų sveikatingumui. LMA akademikas, LSMU prof. Henrikas Žilinskas pagrindinį dėmesį skyrė tarptautinių ryšių raidai – mokslininkų ir studentų mobilumui, o LMA akademikas, LSMU prof. Antanas Sederevičius apžvelgė veterinarijos mokslo vystymąsi per 100 metų, pristatė mokslinius pasiekimus žemės ūkio mokslų srityje veterinarijos kryptyje ir ateities perspektyvas. LMA akademikas LSMU prof. Vidmantas Bižokas kalbėjo apie Veterinarijos gydytojų asociacijos vaidmenį sprendžiant gyvulininkystės vystymo problemas Lietuvoje Nepriklausomybės laikotarpiu.
Konferencijos dalyvių vardu LMA prezidentas akademikas J. Banys, LRS Kaimo reikalų komiteto pirmininkas A. Stančikas ir LSMU rektorius akademikas R. Žaliūnas pasirašė konferencijos deklaraciją. Joje iškeltų uždavinių sprendimas ir gautų rezultatų pritaikymas veterinarinėje praktikoje sudarys sąlygas šiuolaikiškų, ES reikalavimus atitinkančių veterinarijos specialistų rengimo ir tęstinio mokymo programų įgyvendinimą, atkreipiant dėmesį į rezidentų rengimą bei jų socialinių garantijų užtikrinimą, taip pat leis užtikrinti gyvūnų sveikatingumą taikant pažangiausius gydymo metodus bei skatins gyvulininkystės ūkių konkurencingumą. Atlikti deklaracijoje numatyti darbai skatins darnią žemės ūkio sektoriaus plėtrą bei sėkmingą konkurenciją su Europos bei viso pasaulio gamintojais, didins Lietuvos valstybės prestižą ir žinomumą.
Konferencijos „Veterinarijos mokslo 100-mečio kelias: praeitis, dabartis ir ateitis“ deklaracija
Žr. nuotraukas

– Spalio 30 d.
Lietuvos biologijos mokytojai sėmėsi naujovių Lietuvos mokslų akademijoje
Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Biologijos, medicinos ir geomokslų skyrius kartu su Lietuvos biologijos mokytojų asociacija kiekvienais metais organizuoja konferenciją biologijos mokytojams. Spalio 30 d. LMA vykusi konferencija „Šiuolaikinės biomedicinos tendencijos“ buvo skirta atkurtos Lietuvos valstybės šimtmečiui.
Konferencijos dalyvius sveikino LMA Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus pirmininkas akad. Vaidutis Kučinskas bei Lietuvos biologijos mokytojų asociacijos valdybos pirmininkas Simas Ignatavičius.
Šiais metais mokytojai turėjo išskirtinę galimybę išgirsti daug naudingos informacijos iš Lietuvos mokslininkų. Gydytoja genetikė dr. Violeta Mikštienė pranešime kalbėjo, kaip pasitelkiant naujausias technologijas pažinti, atrasti ir kovoti su piktybiniais navikais. Onkologė, Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pavaduotoja mokslui ir plėtrai, prof. Sonata Jarmalaitė pristatė pranešimą „Vėžio epigenetika“. Apie elgsenos ekologiją, pasitelkus genetikos ir evoliucijos elementus, kalbėjo Gamtos tyrimų centro direktorius akad. Vincas Būda.
Antrojo posėdžio metu įžvalgomis apie imunitetą, vakcinas ir skiepijimą pasidalijo Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos vedėjas prof. Vytautas Usonis. VU Medicinos fakulteto profesorė akad. Rūta Dubakienė kalbėjo apie mokinių sveikatą – ką turėtume žinoti apie maisto alergiją. Aktualią informaciją apie naujausias psichoaktyvias medžiagas mokytojams pristatė Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Ūminių apsinuodijimų skyriaus vedėja, klinikinės toksikologijos gydytoja Gabija Laubner.
Štai kokie mokytojų atsiliepimai apie šį renginį. Jaunasis mokytojas Mantas Palubinskas į renginį atvyko iš Kauno. Jis šiuo metu dirba dviejose ugdymo įstaigose: Kazlų Rūdos Plutiškių ir Jonavos Jaronimo Ralio gimnazijose. Apie konferenciją mokytojas sužinojo iš mokyklų administracijų. Kalbėdamas džiaugėsi, kad per mokinių atostogas tai vienintelis renginys, kuris buvo vertas jo dėmesio ir tikrai puikiai organizuotas. Mokytojas pripažįsta, kad išvyko išgirdęs naujų idėjų ir galės įdomiau rengtis ne tik pamokoms, bet ir neformaliojo ugdymo veikloms. Mokytoją ypač sužavėjo akad. V. Būdos pranešimas apie elgsenos ekologiją.
„Esu sužavėta labai naudinga konferencija. Itin sudomino epigenetika ir onkogenetika. Dėl šių dviejų pranešimų ir atvykau iš Panevėžio Raimondo Sargūno sporto gimnazijos,“ – mintimis dalijosi biologijos mokytoja Inga Mašauskienė, kuri tikisi greitu metu iš mokslininkų gautomis žiniomis pasidalyti su savo kolegomis. Ji teigia, kad labai laukia šių kasmetinių konferencijų LMA, nes po jų gautą informaciją entuziastingai skleidžia tarp kolegų.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto Inžinerijos licėjaus mokytoja Edita Daiva Jankauskienė ypatingai pabrėžė konferencijos reikšmingumą: „Tokios konferencijos labai reikalingos ir reikėtų dažniau organizuoti, nes tai niša, kuri mokytojams leidžia gauti įvairiapusiškų žinių. Daug informacijos suteikiantis, labai įdomus ir mokslines tendencijas perteikiantis renginys. Reikia pripažinti, kad kai kurios frazės ir sąvokos yra ir mums nežinomos, bet jas pasiaiškiname ir pritaikome per pamokas. Ypač buvo įdomu išklausyti pranešimus, susijusius su genetika ir jos naujovėmis“.
Lietuvos biologijos mokytojų asociacijos valdybos pirmininkas Simas Ignatavičius džiaugėsi, kad biologijos mokytojai dalyvauja aktyviai: „Tai, kad pavyko suburti per 200 mokytojų, ženklas, kad mokytojus traukia dalykiniai susitikimai su mokslininkais. Tai taip pat rodo, kad mokytojai siekia savo srities naujovių ir aktualijų“.
Mokslininkai noriai atsakinėjo į mokytojų klausimus ir džiaugėsi galimybe pasidalyti savo patirtimi.
LMA Biologijos, medicinos ir geomokslų skyrius ir Lietuvos biologijos mokytojų asociacija dėkoja visiems konferencijos dalyviams už gausų dalyvavimą, o mokslininkams – už įdomius pranešimus. Tikimės, kad konferencija buvo naudinga mokytojams, o naujos žinios pravers jų profesinėje veikloje.
Dr. Jadvyga Olechnovičienė, LMA Biologijos, medicinos ir geomokslų skyrius mokslinė sekretorė. Margarita Purlienė, Ugdymo plėtotės centro biologijos mokytoja metodininkė. Jolanta Pauliukienė, Nacionalinio egzaminų centro metodininkė.

Iš kairės: LMA Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus pirmininkas akad. Vaidutis Kučinskas ir Lietuvos biologijos mokytojų asociacijos valdybos pirmininkas Simas Ignatavičius.
Virginijos Valuckienės nuotr.

– Lapkričio 7 d. Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyriaus susirinkimas-diskusija „Reikšmingiausi fizikos, medžiagų ir ekstremalios šviesos mokslų, chemijos bei matematikos pasiekimai per pastarąjį dešimtmetį

– Akad. G. Žintelio su bendraautoriais rengiama knyga „Lietuvos ryšiams 100 metų“.