LIT
Naujienos

Naujienos

Su CERN susijusių veiklų koordinavimas 2022 metais
2023 m. balandžio 13 d.

Ataskaitinių metų pradžioje LMA kreipėsi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją dėl lėšų finansuoti su CERN susijusius antrus metus tęsiamus MTEP projektus, LMA ir LMT ekspertų aprobuotus 2021 m. pradžioje. Birželio 7 d. sutartimi ŠMSM skyrė finansavimą devyniems grupių iš keturių institucijų projektams: „Medžiagos ir technologijos didelio stiprinimo, greitaeigiam mikrostruktūriniam dujiniam detektoriui (FTM)“ (vadovas akad. S. Tamulevičius, KTU), „Didelės galios MEDICIS ir ISOLDE skysto metalo taikinių radioizotopams gaminti branduolinė analizė“ (vadovas LMAJA narys dr. Gediminas Stankūnas, LEI), „Radiojautrumą didinančių fitocheminių medžiagų paieška ir jų poveikio apoptozės mechanizmui analizė krūties vėžio ląstelėms in vitro“ (vadovė prof. Elona Juozaitytė, LSMU), „Kompaktiško miuonų solenoido cilindrinio sparčių jutiklių sluoksnio atnaujinimas“ (vadovas akad. G. Tamulaitis, VU), „Feritų elektromagnetinių savybių dažniniai ir temperatūriniai tyrimai“ (vadovas dr. Vidmantas Kalendra, VU), „Radiacinių defektų modeliavimas ir jų įtaka krūvininkų judriui ir fotogeneracijos kvantiniam našumui“ (vadovas akad. J. V. Vaitkus, VU), „Subatominių dalelių fizika CERN CMS eksperimente“ (vadovas dr. Andrius Juodagalvis, VU), „Detektoriaus konstravimo metodika, duomenų sertifikavimo automatizavimo metodika, CMS Phase 2 detektorių valdymo sistema“ (vadovas dr. Valdas Rapševičius, VU), „Radiacijai atsparūs puslaidininkiniai detektoriai labai didelio skaisčio kolaideriams“ (vadovas prof. Eugenijus Gaubas, VU). Pareiškėjai buvo maloniai nustebinti, gavę visas antriesiems projektų vykdymo metams paraiškose numatytas lėšas. Grupės projektus įvykdė, atsiskaitė LMA, ir nuo 2023 m. kvietimų dalyvauti konkursiniuose CERN projektuose lauks iš LMT. Pagal tą pačią sutartį ŠMSM skyrė lėšų ir LMA dalyvavimui CERN valdymo organų veikloje bei jo koordinavimui. Posėdžiuose CERN 2022 m. Lietuvai atstovaudami dalyvavo LMA prezidentas J. Banys, viceprezidentas Z. Dabkevičius, Organizacinio skyriaus vadovas A. Bernotas.
2022 metais subrendo ir buvo realizuojami Lietuvos dalyvavimo CERN – pirmojoje tarptautinėje mokslo infrastruktūroje, kurios narė yra Lietuvos Respublika – pokyčiai. Artėjant penkerių Lietuvos asocijuotosios narystės Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijoje metų etapo vertinimui, kurį CERN taryba turi vykdyti 2023 m., iniciatyvos ėmėsi CERN ir Lietuvos jungtinio komiteto viena iš pirmininkių VU profesorė Saulė Mačiukaitė-Žvinienė, palaikoma LR Vyriausybės kanceliarijos ir LR Prezidentūros. Pritariant ir skatinant Lietuvos mokslų akademijai, Vilniaus universitetui, jo Branduolių ir elementariųjų dalelių fizikos centro (VU centro) tarptautinei patarėjų tarybai, ŠMSM parengė ir patvirtino veiksmų planą (TAR, 2022-10-27, Nr. 21804), kaip 2022–2027 m. bus organizuojama ir finansuojama su CERN susijusi veikla. Vėliau planas šiek tiek koreguotas (TAR, 2022-11-30, Nr. 24250). Naujo laikotarpio plano rengimą „iš apačios“ iš pradžių kuravęs VU profesorius akad. G. Tamulaitis koordinavo ir Lietuvos institucijų, dalyvaujančių CERN veiklose, konsorciumo kūrimą. 2022 m. pradžioje pasirašyta Konsorciumo sutartis tarp Vilniaus universiteto, Kauno technologijos universiteto ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto. Konsorciumas pradėjo veikti, jo taryba pirmą kartą posėdžiavo 2022 m. lapkričio 15 d., jam plane teikiama didelė reikšmė. Konsorciumo ad interim vadovas VU prof. Ramūnas Aleksiejūnas dalyvavo ir skaitė pranešimą 2022 m. lapkričio 24 d. ŠMSM vykusiame kasmetiniame CERN ir Lietuvos jungtinio komiteto posėdyje. Komitetas, kuriame vienas iš keturių Lietuvos atstovų yra LMA prezidentas J. Banys, tarptautiniu lygiu stebi Lietuvos asocijuotąją narystę ir teikia rekomendacijas dėl visateisės narystės CERN.
LMA savo iniciatyva prisiimtą užduotį kuo plačiau įtraukti šalies tyrėjus į CERN programas jau įvykdė, veiklų koordinavimo vaidmens imasi kitos specializuotos institucijos. Iki 2027 m. Lietuvos asocijuotąją narystę CERN prižiūrės ir koordinuos Vyriausybės sudaryta Mokslo, technologijų ir inovacijų taryba, plano įgyvendinimą prižiūrės ir koordinuos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, ministerijai plano įgyvendinimą prižiūrėti ir koordinuoti tarpinstituciniu lygiu padės ministro įsakymu sudaroma Koordinavimo grupė iš 11 atstovų, tarp jų – ir LMA. Numatomos šešios veiklos kryptys, įskaitant reikalingos MTEP infrastruktūros plėtojimą, bei jų finansavimo šaltiniai. LMA prezidentas pagal galiojančius paskyrimus dar turės dalyvauti Lietuvos ir CERN jungtiniame komitete, taip pat būti pakaitiniu moksliniu Lietuvos atstovu CERN taryboje.
LMA 2022 metų veiklos ataskaitos ištrauka

Su CERN susijusių veiklų koordinavimas 2021 metais
2022 m. balandžio 14 d.

Vadovaujantis ratifikuoto (TAR, 2017-12-13, Nr. 20057) susitarimo dėl CERN asocijuotojo nario statuso suteikimo V.2. punktu dėl ankstesnių memorandumų ir protokolų, pagal ankstesniojo bendradarbiavimo susitarimo 2014 m. atnaujintą protokolą Lietuvos Respublikos institucijų dalyvavimą CERN mokslo programoje koordinuoja LMA prezidentas.
2021 m. balandžio 27 d. vyko Lietuvos ir CERN jungtinio komiteto virtualus posėdis, kuriame aptarta Lietuvos trečiųjų metų asocijuotoji narystė Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijoje CERN. Komiteto išvadose įvardijami konkretūs CERN ar Lietuvos narystės aspektai ir numatoma, kokių priemonių imtis, kokių tikslų siekti.
Lietuvos ir CERN jungtinį komitetą sudaro trys CERN ir keturi Lietuvos atstovai. Pastarųjų sąrašas, atsižvelgiant į pokyčius Vyriausybėje, buvo koreguotas: kaip ir anksčiau, mokslui atstovauja LMA prezidentas Jūras Banys, studijoms – Lietuvos švietimo tarybos pirmininkė VU profesorė Saulė Mačiukaitė-Žvinienė (ji yra ir komiteto bendrapirmininkė), ryšiams su pramone – Lietuvos inovacijų centro (LIC) direktorius Mantas Vilys, nauja atstovė ūkiui, inovacijoms ir verslui yra ūkio ir inovacijų viceministrė Eglė Markevičiūtė. Trys CERN atstovai komitete yra organizacijos tarptautinių ryšių direktorė Šarlotė Lindberg-Varakolė (Charlotte Lindberg-Warakaule, komiteto bendrapirmininkė), tarptautinių ryšių atstovas šalims ne narėms ir asocijuotosioms narėms Emanuelis Tsesmelis (Emmanuel Tsesmelis) ir tarptautinių ryšių padalinio atstovas Kristofas Šėferis (Christoph Schäfer).
Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas susitikimo pradžioje pabrėžė, kad Vyriausybė numato žymiai didinti mokslo ir studijų finansavimą bei skirs lėšų detektorių kūrimo laboratorijai įkurti VU Branduolių ir elementariųjų dalelių fizikos centre (VU centre). LMA prezidentas perskaitė pranešimą apie Lietuvos dalyvavimą CERN mokslo programoje 2020 metais, jame apžvelgė ir būsimus projektus bei narystės plėtros aspektus. Palankiai sutikti VU centro vadovo Aurelijaus Rinkevičiaus, LIC direktoriaus Manto Vilio pranešimai. Dalyvius džiugino CERN informacija apie didėjantį Lietuvos tyrėjų, mokslininkų ir kitų darbuotojų dalyvavimą CERN, sparčiai augantį Lietuvoje gaminamos aukštųjų technologijų įmonių produkcijos tiekimą organizacijai. Susitikime taip pat buvo pristatyta prieš metus VU inicijuota ir įsibėgėjanti aukštųjų technologijų (DeepTech) antreprenerystės studijų programa, siejama su CERN taikomomis ir atsirandančiomis naujovėmis ir jų sklaida bei plėtojimu Lietuvoje. Ministrės Pirmininkės patarėja Aistė Kairienė pristatė siūlomo 2021–2027 m. įsijungimo į CERN veiklas plano gaires. LR Prezidento patarėjas Paulius Baltokas komentavo, kad planas dar bus derinamas ir netrukus vertinamas. Planą tvirtins švietimo, mokslo ir sporto ministrė.
Pranešimų aptarime komiteto nariai iš CERN domėjosi plano priėmimo terminais, teiravosi apie veiklų finansavimo aspektus, taip pat paaiškino būsimo Lietuvos asocijuotosios narystės penkerių metų vertinimo procedūrą. LMA prezidentas J. Banys tikino, kad matoma sparti narystės organizacijoje pažanga leidžia Lietuvai išsikelti visateisės CERN narystės tikslą jau artimiausiu metu. Posėdžio pabaigoje Š. Lindberg-Varakolė reziumavo, kad ir Lietuva, ir CERN turi ambicingų tikslų, kurie, veikiant sutartinai šioje naudingoje partnerystėje, gali būti pasiekti.
Tačiau 2021–2027 m. įsijungimo į CERN veiklas plano rengimas užsitęsė. ŠMSM vasarą paprašė LMT įvertinti, kaip plano veiklos dera su aprobuotomis Lietuvos įsijungimo į tarptautines mokslo infrastruktūras gairėmis. Planas 2021 m. nebuvo parengtas, suinteresuotoms institucijoms sutarus iš esmės keisti jo įgyvendinimo būdo koncepciją. Naujo plano rengimą kuruoja VU profesorius akad. Gintautas Tamulaitis.
ŠMSM, savo strateginės veiklos plane įsipareigojusi finansuoti su CERN susijusius MTEP projektus, rugpjūčio 30 d. vis dėlto skyrė lėšas 2021 m. vykdyti LMA ir LMT ekspertų įvertintus ir metų pradžioje aprobuotus dvejų metų trukmės projektus. Ministerijos skirtomis lėšomis finansuoti 9 grupių iš 4 institucijų projektai: „Medžiagos ir technologijos didelio stiprinimo, greitaeigiam mikrostruktūriniam dujiniam detektoriui (FTM)“ (vadovas akad. Sigitas Tamulevičius, KTU), „Didelės galios MEDICIS ir ISOLDE skysto metalo taikinių radioizotopams gaminti branduolinė analizė“ (vadovas LMAJA narys dr. Gediminas Stankūnas, LEI), „Radiojautrumą didinančių fitocheminių medžiagų paieška ir jų poveikio apoptozės mechanizmui analizė krūties vėžio ląstelėms in vitro“ (vadovė prof. Elona Juozaitytė, LSMU), „Kompaktiško miuonų solenoido cilindrinio sparčių jutiklių sluoksnio atnaujinimas“ (vadovas akad. G. Tamulaitis, VU), „Feritų elektromagnetinių savybių dažniniai ir temperatūriniai tyrimai“ (vadovas dr. Vidmantas Kalendra, VU), „Radiacinių defektų modeliavimas ir jų įtaka krūvininkų judriui ir fotogeneracijos kvantiniam našumui“ (vadovas akad. J. V. Vaitkus, VU), „Subatominių dalelių fizika CERN CMS eksperimente“ (vadovas dr. Andrius Juodagalvis, VU), „Detektoriaus konstravimo metodika, duomenų sertifikavimo automatizavimo metodika, CMS Phase 2 detektorių valdymo sistema“ (vadovas dr. Valdas Rapševičius, VU), „Radiacijai atsparūs puslaidininkiniai detektoriai labai didelio skaisčio kolaideriams“ (vadovas prof. Eugenijus Gaubas, VU).
2021 m. Lietuvos finansiniai įsipareigojimai CERN įvykdyti. ŠMSM taip pat skyrė LMA lėšų dalyvavimui CERN valdymo organų veikloje ir jo koordinavimui. Ministrei 2021-05-26 įsakymu Nr. V-617 pakeitus ir papildžius Lietuvos Respublikos atstovavimą CERN, LMA prezidentas J. Banys tebėra Lietuvos pakaitinis mokslinis atstovas CERN taryboje. Didysis hadronų kolaideris yra sustabdytas, 2021 m. tęsėsi jo atnaujinimo darbai, rengiantis naujam didelio šviesingumo veikimo periodui. LMA svetainės skiltyje „Lietuva ir CERN“ pateiktos atstovų žinios iš CERN tarybos ir jos komitetų posėdžių kovo, birželio, rugsėjo ir gruodžio mėnesiais.
LMA 2021 metų veiklos ataskaitos ištrauka

Latvija tapo asocijuotąja CERN nare
2021 m. rugpjūčio 2 d.

CERN generalinė direktorė Fabiola Džianoti (Fabiola Gianotti) rugpjūčio 2 d. pranešė labai džiugią bendruomenei žinią, kad Latvijos Respublika tą dieną tapo asocijuotąja Europos branduolinių tyrimų laboratorijos CERN nare. Tai įvyko po to, kai Latvijos Respublika oficialiai pareiškė CERN, kad įvykdė likusius asocijuotosios narystės įsigaliojimo žingsnius po to, kai balandį buvo pasirašyta Asocijuotosios narystės sutartis. Generalinė direktorė sakė esanti iš tiesų patenkinta, galėdama priimti naujausią CERN šeimos narę – Latvijos Respubliką.
CERN informacija

Su CERN susijusių veiklų koordinavimas 2020 metais
2021 m. balandžio 7 d.

Pagal CERN asocijuotosios narystės 2017– 2021 m. veiksmų planą, kurį 2016 m. patvirtino Nacionalinė strateginė mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų taryba, vadovaujama Ministro Pirmininko, pagrindinė narystės koordinatorė yra ŠMSM, o EIM yra atsakinga už pramonės ryšius ir CERN verslo inkubatorių (business incubation centre, BIC) įkūrimą Lietuvoje. VšĮ Lietuvos inovacijų centras (LIC), kurio akcininkai yra EIM, ŠMSM ir Lietuvos pramonininkų konfederacija, nuo 2019-ųjų veikia ir kaip nacionalinis pramonės ryšių su CERN palaikymo biuras (Industry Liaison Office, ILO).
Nuo 2019 m. rugsėjo pabaigos paskirti atstovai CERN žinioms perduoti bei atskirai medicinos srities žinioms perduoti, įvardytas stebėtojas Europos dalelių fizikos strategijos grupėje. Nuo to paties laiko pradiniam dvejų metų laikotarpiui Lietuvos ir CERN jungtiniame komitete yra keturi Lietuvos atstovai. Lietuvos ir CERN jungtinis komitetas kasmetinį posėdį kovo 9 d. rengė LMA, dalyvaujant URM, EIM, ŠMSM ir kitiems partneriams, – nuotoliniu būdu jungėsi tik CERN Tarptautinių ryšių direktorė Šarlotė Lindberg Varakolė (Charlotte Lindberg Warakaule).

Lietuvos ir CERN jungtinio komiteto posėdyje kovo 9 d. kalba LMA prezidentas Jūras Banys (viršuje viduryje)

Rugsėjo 28 d. ambasadoriaus, LR nuolatinio atstovo prie JT ir kitų tarptautinių organizacijų Ženevoje Andriaus Krivo iniciatyva vyko virtualus susitikimas dėl CERN klausimų. Jame dalyvavo LMA prezidentas J. Banys, LIC direktorius Mantas Vilys, VU Branduolių ir elementariųjų dalelių fizikos centro, URM atstovai, kiti asmenys. Aptarti daugiausia Lietuvos dalyvavimo ne mokslinėje CERN programoje klausimai ir perspektyvos, tarp jų sėkmingas Lietuvos įmonių dalyvavimas CERN skelbiamuose pirkimuose. Po susitikimo LMA pakartotinai kreipėsi į ŠMSM dėl Lietuvos atstovo CERN mokytojų ir besimokančiųjų forume (Teacher and Student Forum) skyrimo. Ministerija vėliau patvirtino, kad įgaliotas Lietuvos atstovas tame forume yra VDU (kurio dalimi tapo buvęs Lietuvos edukologijos universitetas) Gamtos mokslų fakulteto dekanas prof. dr. Saulius Mickevičius. Tačiau pasigendama CERN Lietuvos mokytojų programos koordinavimo po to, kai 2019 m. rugsėjį Ugdymo plėtotės centras pertvarkytas į Nacionalinio švietimo agentūrą ir neliko atsakingojo asmens.
Lietuvos, Latvijos ir Estijos bendradarbiavimą CERN interesų srityse ir dalijimąsi geriausia praktika toliau plėtojo 2018 m. įsteigta CERN Baltijos grupė (CBG), kuriai du Lietuvos universitetai – KTU ir VU – priklauso nuo pat veiklos pradžios, o spalio 12 d. grupės nariu priimtas ir VDU. 2020 m. įvyko du visuotiniai CBG susirinkimai, gegužės 7 d. surengtas CMS eksperimento Baltijos grupės susirinkimas. Birželio 19 d. CERN Asocijuotosios narystės, siekiant visateisės narystės, sutartis pasirašyta su Estijos Respublikos Vyriausybe (narystė įsigaliojo 2021 m. vasario 1 d., baigus pritarimo procedūrą Estijoje). Gruodį CERN darbo grupė pripažino, kad Latvija atitinka asocijuotajai narystei keliamus reikalavimus ir galės siekti tokios narystės organizacijoje.
Pažymėtina, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos respublikų parlamentų bendradarbiavimo tarptautinė organizacija Baltijos Asamblėja (BA) lapkričio 6 d. skaitmeninėje sesijoje priėmė rezoliuciją, kurioje į savo parlamentus, vyriausybes ir Baltijos Ministrų Tarybą – tarpvyriausybinio bendradarbiavimo instituciją – kreipėsi ir dėl naujų partnerysčių švietimo, mokslo bei mokslinių tyrimų srityse, paminėdama CERN. Rezoliucijoje BA kvietė įgalinti potencialą, kurį mokslo, tyrimų ir technologijų plėtrai Baltijos šalyse teikia bendradarbiavimas su CERN, ir tam skirti paramą iš valstybių biudžetų lėšų, lygią nacionalinio lygmens narystės CERN organizacijoje mokesčiams.
Su CERN programomis susiję moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra 2020 m. remti pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintą įsijungimo į Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos (CERN) veiklas 2018–2020 metų veiksmų planą. LMA, įvertinusi grupių pasiekimus, tęsė septynių MTEP projektų, kuriuos mokslinių tyrimų grupės vykdė 2019–2020 metais, finansavimą ŠMSM skirtomis pagal planą lėšomis. Penkis jų vykdė tyrėjai iš VU (radiacijai atsparių silicio detektorių ir sparčių scintiliacinių detektorių kūrimas, teoriniai Kompaktinio miuonų solenoido – CMS – eksperimento duomenų tyrimai ir CMS programinės įrangos kūrimas), vieną – iš KTU (CERN greitintuvuose naudojamų dangų tobulinimas), vieną – grupė iš LSMU (tiriamas navikų atsparumas radiacinei terapijai). Kai kurie VU tyrėjai yra 20 straipsnių, 2020 m. skelbtų CMS sambūrio vardu, bendraautoriai. VU atskirų grupių tyrimų medžiaga 2020 m. skelbta devyniuose straipsniuose, gautas vienas Europos patentų biuro (European Patent Office, EPO) patentas, pateikta viena paraiška EPO ir viena – LR Patentų biurui.
Šalia finansavimo pagal ŠMSM planą, VU Fizikos fakulteto Branduolinės ir dalelių fizikos centras (toliau – VU centras) siekė kitos paramos savo plėtrai. Centras vasarą parengė ir VU vardu FM teikė planą „VU Branduolių ir elementariųjų dalelių fizikos centro infrastruktūros gerinimas ir mokslo potencialo stiprinimas“ pagal „Ateities ekonomikos DNR“ programą. Sui generis VU centro vadovas dr. Aurelijus Rinkevičius ir jo komanda plane numatė Fizikos fakultete įrengti CERN specializuotų detektorių gamybos laboratoriją, kurti skaičiavimų infrastruktūrą ir kita. Parengtas projektas spalio mėn. svarstytas dalyvaujant kitoms VU Fizikos fakulteto su CERN MTEP susijusioms grupėms ir visgi pripažintas labai rizikingu ne vien dėl itin trumpo įvykdymo termino – 2021 metų pabaigos. Vėliau, naujajai Vyriausybei peržiūrėjus „Ateities ekonomikos DNR“ programą, tokio projekto finansavimo galimybės nutolo neapibrėžtam laikui. Nuo lapkričio VU centro ES struktūrinių fondų finansuojamo dvejų metų trukmės LMT projekto tyrėja yra Aleksandra Karvaljo (Alexandra Carvalho Antunes de Oliveira).
2020 m. lapkričio 18 d. įvyko virtualus VU centro Tarptautinės patarėjų tarybos (TPT) pasitarimas su Lietuvos atsakingais asmenimis kviečiant Prezidentūros, Vyriausybės, suinteresuotų ministerijų, LMA ir kitų institucijų atstovus. TPT jame pateikė būklės apžvalgą, remdamasi 2019 m. analogiško pasitarimo rekomendacijomis, ragino visokeriopai stiprinti VU centro branduolinius ir elementariųjų dalelių fizikos tyrimus vienijantį vaidmenį, atsižvelgiant į Lietuvos kaip asocijuotosios CERN narės pažangos būsimą vertinimą CERN taryboje.
VU portale 2020 m. lapkričio 17 d. skelbta, kad įsibėgėjus dešimt dienų trunkančiam švietimo pokyčius skatinančiam projektui „EdtechHackathon 2020“, VU Verslo mokykla dalijosi išskirtine galimybe virtualiai lankytis CERN –įtakingų technologijų lopšyje. Transliacijos metu pranešimą apie ateities įgūdžius ir švietimą skaitė Lietuvos švietimo tarybos pirmininkė prof. Saulė Mačiukaitė-Žvinienė.
CERN technologijų Lietuvos verslo vystymo centras (CERN inkubatorius) atrinko pirmus tris startuolius, kurie kurs naujus produktus, naudodami CERN sukurtas technologijas. Taielektronikos 3D spausdinimo, elektroninės uoslės kūrimo, skaitmeninės edukacinės veiklos įmonės. Metų pabaigoje CERN inkubatoriaus programoje dalyvaujantys startuoliai pasirašė dotacijų sutartis su Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA). Startuoliams bus skirtas 40 tūkst. eurų finansavimas pagal MITA kuruojamą priemonę „Inočekiai“.
2020 m. Lietuvos finansiniai įsipareigojimaiCERN įvykdyti. Lietuvos atstovai 2020 m. dalyvavo visose reguliariose ketvirtinėse CERN tarybosir jos komitetų sesijose, jos vyko nuotoliniu būdu. Atstovų pateiktos ataskaitų santraukos lietuvių kalba skelbiamos LMA tinklalapyje.
LMA 2020 metų veiklos ataskaitos ištrauka

Baltijos Asamblėja pabrėžia bendradarbiavimo su CERN svarbą švietimui ir moksliniams tyrimams Baltijos šalyse
2020 m. lapkričio 6 d.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos respublikų parlamentų bendradarbiavimo tarptautinė organizacija Baltijos Asamblėja (BA) lapkričio 6 d. skaitmeninėje sesijoje priėmė rezoliuciją, kurioje į savo parlamentus, vyriausybes ir Baltijos Ministrų Tarybą – tarpvyriausybinio bendradarbiavimo instituciją – kreipėsi ir dėl naujų partnerysčių švietimo, mokslo bei mokslinių tyrimų srityse, paminėdama CERN.
Rezoliucijoje BA kvietė įgalinti potencialą, kurį mokslo, tyrimų ir technologijų plėtrai Baltijos šalyse teikia bendradarbiavimas su CERN, ir tam skirti paramą iš valstybių biudžetų lėšų, lygią nacionalinio lygmens narystės CERN organizacijoje mokesčiams.

Dalelių fizikos raidai svarbūs CERN sprendimai
2020 m. liepos 17 d.

Du įvykiai birželio 19 d. Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijoje CERN džiugina ir Lietuvos tyrėjų, dirbančių dalelių fizikos srityje, bendruomenę.
Pirmasis – tai CERN pasirašytas susitarimas dėl Estijos tapimo asocijuotąja organizacijos nare, ateityje siekiančia visateisės narystės. Dėl COVID-19 pandemijos pasirašymo ceremonija įvyko naudojantis Ženevos ir Talino ryšių kanalu – tai pirmasis per 66 metų CERN istoriją toks atvejis. Susitarimas įsigalios, kai Estijos valdžios institucijos informuos CERN apie visus būtinus patvirtinimo procesus.

Estijos Respublikos Ministras Pirmininkas Jyris Ratasas ir CERN generalinė direktorė Fabiola Džianoti pasirašant susitarimą

„Mums labai malonu pasveikinti Estiją kaip naują asocijuotą valstybę narę pasirengimo narystei etape. Estijos mokslininkai jau ne vien dešimtmetį daug prisidėjo prie CERN mokslinės veiklos ir aktyviai dalyvavo CERN švietimo programose , – sakė CERN generalinė direktorė Fabiola Džianoti (Fabiola Gianotti). – Estijai tapus asocijuota nare, Estija ir CERN turės galimybę plėsti bendradarbiavimą ir didinti abipusę naudą iš mokslo ir technologijų plėtros, taip pat švietimo ir mokymo veiklos. Tikimės toliau stiprinti mūsų ryšius.“
„Estijai svarbus abipusiai naudingas bendradarbiavimas su CERN. Tapimas asocijuotąja nare yra dar vienas didelis žingsnis Estijai gilinant bendradarbiavimą su CERN prieš tampant visateise nare. Asocijuotoji narystė Estijos verslininkams, mokslininkams ir tyrėjams аtveria daug svarbių galimybių kartu kurti inovacijas ir MTEP, būsiančias labai naudingas Estijos verslo sektoriui ir visai ekonomikai, kita vertus, mes taip pat galime pasidalyti savo patirtimi ir esu įsitikinęs, kad CERN taps vertingu Estijos partneriu, o Estija – vertingu CERN partneriu“, – pasirašymo ceremonijoje kalbėjo Estijos Respublikos Ministras Pirmininkas Jyris Ratasas (Jüri Ratas).
Estijos bendradarbiavimas su CERN užmegztas 1996 m. Prisijungusi prie CMS eksperimento didžajame hadronų kolaideryje (LHC) – CERN pagrindiniame greitintuve, – Estija tapo aktyvia CERN bendruomenės nare. 2004–2016 m. naujos bendradarbiavimo formos pamažu skatino Estijos ir CERN mokslinį ir techninį bendradarbiavimą ir dar labiau sustiprino Estijos dalelių fizikos bendruomenės dalyvavimą CERN didelės energijos eksperimentuose. 2018 m. rugsėjo mėn. Estija pateikė prašymą dėl CERN narystės.
Šiandien Estijai CERN atstovauja 25 mokslininkai – tai aktyvi teoretikų grupė, tyrinėtojai, įsitraukę į CLIC projekto mokslinius tyrimus ir plėtrą, ir CMS komanda, užsiimanti duomenų analize ir Pasauliniu LHC skaičiavimo tinklu (WLCG), Taline veikia vienas iš 2-ojo lygmens skaičiavimo centrų, kita komanda dalyvauja TOTEM eksperimente. Mokslininkai atstovauja šiems institutams: Estijos nacionaliniam cheminės ir biofizikos institutui, Tartu universitetui ir jo fizikos institutui, Talino techniniam universitetui (TalTech) ir Tartu observatorijai. Estija taip pat naudojasi CERN edukacine veikla, nes jos studentai ir vidurinių mokyklų mokytojai reguliariai dalyvauja vasaros studentų ir vidurinių mokyklų mokytojų programose.
Kolegas estus susitarimo pasirašymo proga suskubo pasveikinti CERN Baltijos grupės pirmininkas dr. Toms Tuorims (Toms Torims, Rygos technikos universitetas), Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto Branduolių ir elementariųjų dalelių fizikos centro vadovas dr. Aurelijus Rinkevičius, Lietuvos ir CERN jungtiniam komitetui vadovaujanti Lietuvos švietimo tarybos pirmininkė prof. dr. Saulė Mačiukaitė-Žvinienė (VU Verslo mokykla), Kauno technologijos universiteto mokslo ir inovacijų prorektorius doc. dr. Leonas Balaševičius ir kiti.
Antrasis įvykis – CERN tarybos posėdis ir jame entuziastingai visų valstybių narių palaikyta ir patvirtinta atnaujintoji Europos dalelių fizikos strategija. Strategijoje išdėstyta mokslinė šių tyrimų artimiausios ir ilgalaikės ateities vizija. Baigianti daugelio bendro intereso grupių aptartą procesą, vykusį beveik dvejus metus, atnaujinta strategija yra svarbus Europos didelių energijų fizikos bendruomenės laimėjimas.

Europos dalelių fizikos strategijos punktai

Strategijos rekomendacijas ir svarstymo dokumentą galite rasti
https://indico.cern.ch/event/924500/contributions/3884837/subcontributions/308163/attachments/2060582/3456333/CERN-ESU-013.pdf
ir
https://indico.cern.ch/event/924500/contributions/3884837/subcontributions/308163/attachments/2060582/3456338/CERN-ESU-014.pdf .
Atnaujinta strategija suteikia pagrindą Europai išlaikyti išskirtinį vaidmenį dalelių fizikos ir jos novatoriškų technologijų srityse. Ta proga virtualiame CERN tarybos posėdyje pakeltos šampano taurės.
Dr. Andrius Bernotas pagal CERN pranešimus spaudai

CERN ginklai prieš pandemiją
2020 m. gegužės 26 d.

Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacija CERN tarnauja daugelio pasaulio šalių aukštų energijų fizikams. Jos eksperimentinė įranga – greitintuvai ir detektoriai, sutelkti Šveicarijoje ir Prancūzijoje, ir pasaulinis paskirstytasis Didžiojo hadronų kolaiderio skaičiavimų tinklas. CERN skaičiavimai seniai yra tapę nuotoliniais, įprastinė sukauptų duomenų analizė tebevyksta ir teberašomi straipsniai, kolaideris dar nuo metų pradžios sustabdytas planiniam ilgalaikiam atnaujinimui, tad karantino pasekmės organizacijai, tikėtina, nebus katastrofiškos. Žinoma, laboratorijoje reikalinga ir tam tikra nuolatinė vietinė priežiūra, žmonės eina tas pareigas, saugodami visus darbuotojus ir inventorių. Bet dabar yra ir kita dirbančių CERN misija.
Šalyse šeimininkėse Šveicarijoje ir Prancūzijoje paskelbus karantiną, kovo 26 d. sudaryta CERN prieš COVID-19 darbo grupė (task force), kuri ėmėsi koordinuoti pasipylusių CERN bendruomenės siūlymų įgyvendinimą ir gegužės 21 d. CERN seminare pristatė daugumą išradingųjų iniciatyvų vaisių: nuo kabliukų-antpirščių rankenoms atidarinėti ir mygtukams spaudyti jų neliečiant iki pandemijos modeliavimo platformų.
Pagal poveikį personalo idėjos, kurių skirtingų buvo gauta apie 100, seminare suskirstytos į tris temas: a) medicininiam ir diagnostiniam taikymui, b) asmens saugos priemonių kūrimui ir tobulinimui, c) įvairiems skaičiavimams ir modeliavimams. Žinome, kad CERN eksperimentų įrangos didelė dalis yra unikali, labai dažnai nuo idėjos, projekto, brėžinio, prototipo iki veikiančio prietaiso ji sukuriama čia pat. Tai, kad laboratorija kartu yra ir gamykla – akivaizdus pranašumas: seminare iš tikrųjų nebebuvo svarstomos idėjos, – tiesiog parodyta, ką pavyko sukurti.
Radiacinė terapija, diagnostinių duomenų vaizdinimas seniai yra CERN ir medikų bendradarbiavimo sritis, ir buvo pasiūlyta patobulinimų atsižvelgiant į medikų reikmes nustatyti SARS-CoV-2 sukeltus plaučių pažeidimus. Bet daugiau dėmesio teko plaučių ventiliatoriams, kurių sukurti bent trys prototipai. Kuriant tokius dirbtinio kvėpavimo aparatus remtasi dujų cirkuliacijos CERN prietaisuose sistemų kūrimo, veikimo ir stebėsenos patirtimi. Pagaminti stumdomi (ant ratukų) moduliai, palaikantys kvėpavimą ir turintys paprastą signalizaciją. Jie gali pakeisti ligoninėse esančius platesnio veikimo ir brangesnius aparatus ten, kur pastarųjų reikia sunkesniems ligoniams. Santykinai nedidelės gamybos sąnaudos, ekonomiškumas, autonominio veikimo naudojant kad ir saulės energiją galimybė, darbo režimai, remiantis paciento biometrija, yra labai patrauklūs. Vienas prototipų medicininės įrangos gamintojų jau pasirinktas serijos modeliu.

Iš asmens saugos priemonių arsenalo buvo pradėtos gaminti silikoninės kaukės, nešiojami veido skydeliai (taip pat ir montuojami ant šalmų), dezinfekcinis skystis pagal Pasaulio Sveikatos Organizacijos siūlomą formulę ir pasiūlyti keli dezinfekavimo UV spinduliuote įrenginiai. Čia gerokai padirbėjo ne tik inžinieriai-konstruktoriai, bet ir CERN Chemijos padalinys, parūpinantis reikiamus sintetinamų medžiagų kiekius, bei nuolat budintis Priešgaisrinės saugos padalinys, kurio gaisrininkai ne tik išbandė sukurtus produktus darbo sąlygomis, bet ir gabeno dovanojamus slaugos ir gydymo įstaigoms bei savivaldybėms. CERN sertifikavo gaminamas lanksčias priglundančias silikonines kaukes – jos atitinka aukštą (FFP2) standartą, jų ir dezinfekcinio skysčio gamybos mastai didėja. Pažymėta, kad Kauno technologijos universitetas, susižinojęs iš CERN Baltijos grupės, pasisiūlė tiekti šioms kaukėms plaunamus biologiškai suyrančius filtrus – tada kaukė taps visiškai ekologiška, daugkartinė.
Didžiausia technologijų naujovė, CERN teikiama kovai prieš COVID-19 – tai eksperimentinės aukštų energijų fizikos duomenų apdorojimo infrastruktūra, pritaikoma kitokiems skaičiavimams. Čia apžvelgti veikiantys molekulių erdvinių struktūrų nustatymo ir duomenų valdymo sprendiniai bei infekcijų plitimo modeliai. Pirmuoju atveju naudojamos esamos paskirstytų skaičiavimų platformos; įdomu tai, kad Folding@home („klostau namie“) platforma dabar tapo galingiausiu pasaulyje virtualiu superkompiuteriu. Iki pandemijos CERN jau skyrė ir tebeskiria dar daugiau savo skaičiavimo mazgų Folding@home, taip pat ketina teikti šiam projektui savo karkasą ir sukurtus duomenų perdavimo ir valdymo įrankius jo duomenų infrastruktūrai plėsti. Modelių atveju fizikai, kad ir nebūdami epidemiologai, puikiai pritaiko susiduriančių dalelių sistemos imitavimo Monte Karlo algoritmus ir vaizdinimo programas.
Seminaro pranešėjai atsakė į dalyvių klausimus. Generalinė direktorė Fabiola Džianoti pažymėjo, kad šioms veikloms CERN skyrė palyginti nedaug – tik 50 tūkst. Šveicarijos frankų iš centralizuotų lėšų ir 30 tūkst. – iš Žinių perdavimo padalinio lėšų, o grąža ne tik organizacijai, bet ir visuomenei jau vien tik saugos priemonėmis tikrai nemaža ir tebėra reikalinga.
Išsamiau žiūrėkite seminaro įraše ir skaidrėse https://indico.cern.ch/event/916953/ .
Dr. Andrius Bernotas, LMA Organizacinio skyriaus vadovas

Su CERN susijusių veiklų koordinavimas 2019 metais
2020 m. balandžio 7 d.

Pagal CERN asocijuotosios narystės 2017–2021 m. veiksmų planą, kurį 2016 m. patvirtino Nacionalinė strateginė mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų taryba, vadovaujama Ministro Pirmininko, pagrindinė narystės koordinatorė yra Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, o Ekonomikos ir inovacijų ministerija yra atsakinga už pramonės ryšius ir CERN verslo inkubatorių (Business Incubation Centre – BIC) įkūrimą Lietuvoje.
2018 m. Lietuvos pramonininkų konfederacijai buvo pavesta rūpintis pramonės ryšiais su CERN, o LMA – ryšiais su CERN mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų srityse, taip pat įkurtas Nacionalinis CERN veiklos komitetas prie LMA. 2019 m. Lietuvos inovacijų centras (LIC) – viešoji įstaiga, kurios akcininkai yra Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei Lietuvos pramonininkų konfederacija, – buvo paskirtas veikti kaip nacionalinis pramonės ryšių su CERN palaikymo biuras.
2019 m. švietimo, mokslo ir sporto ministras skyrė naujus Lietuvos atstovus CERN. Nuo 2019 m. rugsėjo pabaigos paskirti atstovai CERN žinioms perduoti ir atskirai medicinos žinioms perduoti, įvardytas Europos dalelių fizikos strategijos grupės stebėtojas. Kaip ir tartasi 2019 m. pradžioje, pradiniam dvejų metų laikotarpiui nuo rugsėjo pabaigos Lietuvos ir CERN jungtiniame komitete yra keturi Lietuvos atstovai.
Lietuvos, Latvijos ir Estijos bendradarbiavimą CERN interesų srityse ir dalijimąsi geriausia praktika toliau plėtojo 2018 m. įsteigta CERN Baltijos grupė (CBG), kuriai du Lietuvos universitetai – KTU ir VU – priklauso nuo pat veiklos pradžios. 2019 m. įvyko du visuotiniai CBG susirinkimai ir keli susitikimai.
Antraisiais Lietuvos asocijuotosios narystės CERN metais paskirtas nuolatinis VU Fizikos fakulteto Branduolinės ir dalelių fizikos centro (VU centro) vadovas. Įvykdyti 2019 m. finansiniai įsipareigojimai CERN. Toliau nagrinėti ir spręsti aktualūs naudojimosi narystės teikiamomis galimybėmis klausimai. Kol kas nepaskirtas Lietuvai atstovaujantis asmuo CERN mokytojų ir studentų forume. Mokslinių tyrimų ir pramonės ryšiai su CERN veiklomis lieka įrašyti į politinę darbotvarkę.
Su CERN programomis susiję moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra toliau buvo remti pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintą 2018–2021 m. veiksmų planą. LMA koordinuoja septynių MTEP projektų, kuriuos mokslinių tyrimų grupės vykdo 2019–2020 metais, įgyvendinimą. Penkis jų vykdo tyrėjai iš VU (radiacijai atsparių silicio detektorių bei sparčių scintiliacinių detektorių kūrimas, teoriniai Kompaktinio miuonų solenoido – CMS – eksperimento duomenų tyrimai ir CMS programinės įrangos kūrimas), vieną – iš KTU (CERN greitintuvuose naudojamų dangų tobulinimas), vieną – grupė iš LSMU (tiriamas navikų atsparumas radiacinei terapijai). VU tyrėjai yra 145 CMS straipsnių, paskelbtų 2019 m., bendraautoriai. Be to, atskirų grupių tyrimų (daugiausia VU) medžiaga 2019 m. skelbta keturiolikoje straipsnių ir 23 pranešimuose.
Be valstybės biudžeto finansavimo, VU komandos sėkmingai ieškojo kitų lėšų šaltinių dalyvauti CERN veikloje. IT plėtros ir tyrimų grupė ėmėsi priemonių finansuoti dalį savo veiklos, siūlydama IT produktus pagal CERN užsakymą.
VU centro vadovas Aurelijus Rinkevičius nuo 2019 m. liepos mėn. tapo VU komandos CMS eksperimente vadovu, jo pavaduotojai – Andrius Juodagalvis ir Valdas Rapševičius. Centre taip pat dirba administratorius, programuotojas ir dar trys IT specialistai, šio padalinio veikla yra remiama ŠMSM lėšomis, kurias ministerija skiria pagal numatytą veiksmų planą.
Kaip ir anksčiau, vyko CERN veiklos viešinimas, šviečiamieji renginiai mokytojams ir moksleiviams. Laikinasis VU centro vadovas J. V. Vaitkus skaitė paskaitą „CERN atliekamų tyrimų ryšys su kitomis laboratorijomis“ vasario 18 d. seminare „Laboratorinių tyrimų galimybės moksle ir mokykloje“, skirtame Lietuvos fizikos mokytojams ir organizuotame kartu su Lietuvos fizikos mokytojų asociacija bei VU Filosofijos fakultetu. 6-ajame CERN mokytojų ir studentų forumo susitikime kovo 12 d. CERN VDU Gamtos mokslų fakulteto dekanas Saulius Mickevičius atstovavo Lietuvai nuotoliniu būdu. Iki dvylikos Lietuvos mokytojųkovo 5–9 d. siūlyta priimti į CERN Baltijos šalių mokytojų programos renginį. Mokytojų dalyvavimą koordinavo Ugdymo plėtotės centras, vėliau tapęs Nacionaline švietimo agentūra. Dalyvavo mokytojai iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių miestų, Elektrėnų ir Kauno regionų bei Briuselio II Europos mokyklų lituanistinės sekcijos, nors dalyviams nebuvo tiesiogiai kompensuojamos kelionės ar pragyvenimo išlaidos. Šiame renginyje A. Rinkevičius skaitė paskaitą apie dalelių detektorius. Renginį VU „Tarptautinės dalelių fizikos meistrystės pamokos“ gimnazijų moksleiviams kovo 15 d. organizavo VU centro sklaidos grupė, bendradarbiaudama su Tarptautine dalelių fizikos sklaidos grupe (IPPOG) ir Lietuvos partneriais.
VU portale 2019 m. paskelbti du naujienų straipsniai apie CERN. Pirmasis buvo apie CERN generalinės direktorės Fabiolos Džianoti (Fabiola Gianotti) ir Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės susitarimą 2019 m. sausio mėn. įsteigti Lietuvoje du BIC – pirmuosius Centrinėje ir Rytų Europoje. Prezidentės spaudos tarnyba paskelbė apie tai pranešimą spaudai. Antrajame rašyta apie atvirą CERN tarybos simpoziumą Granadoje (Ispanija) gegužės 13–16 d., kuriame svarstytas Europos dalelių fizikos strategijos atnaujinimas. KTU portalas rugpjūčio mėn. naujienose skelbė apie ūkio ir inovacijų ministro pasirašytą susitarimą įsteigti du BIC Lietuvoje, kurių vienas numatytas Kauno „Santakos“ integruotame mokslo, studijų ir verslo centre. Lietuvos nacionalinis transliuotojas LRT ir pagrindinis naujienų portalas „Delfi“ taip pat perdavė šią žinią.
LR užsienio reikalų ministerijos ir LR atstovybės Ženevoje iniciatyva CERN tunelyje rugsėjo 13 d. koncertavo žymus džiazo būgnininkas iš Vilniaus Vladimiras Tarasovas.
Gruodžio 4 d. LIC skelbė kvietimą įmonėms teikti siūlymus dalyvauti BIC programoje ir kurti novatoriškus produktus, paremtus CERN sukurtomis technologijomis. Pasiūlymo galutinis terminas – 2020 m. sausio mėn. pabaiga.
Lietuvos atstovai dalyvauja reguliariuose posėdžiuose, kuriuose CERN asocijuotosios valstybės narės turi teisę dalyvauti, būtent, CERN tarybos ir jos komitetų sesijose, kur priimami svarbūs sprendimai. Atstovų pateiktos ataskaitų santraukos lietuvių kalba skelbiamos LMA tinklalapyje.
LMA ataskaitos medžiaga

Aptartas Lietuvos dalyvavimas Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijoje (CERN) 2019 metais
2020 m. kovo 10 d.

Kovo 9 d. Lietuvos mokslų akademijoje posėdžiavo Lietuvos ir CERN jungtinis komitetas. Dalyvavo visi komiteto nariai: Lietuvos švietimo tarybos pirmininkė prof. dr. Saulė Mačiukaitė-Žvinienė, LMA prezidentas akad. Jūras Banys, LR ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jekaterina Rojaka, Lietuvos inovacijų centro (LIC) direktorius Mantas Vilys, CERN tarptautinių santykių direktorė Šarlotė Varakolė (Charlotte L. Warakaulle), CERN santykių su šalimis-asocijuotomis narėmis ir ne narėmis vadovas prof. Emanuelis Tsesmelis (Emmanuel Tsesmelis) ir vyresnysis patarėjas CERN santykiams su Lietuva prof. Kristofas Šėferis (Christoph Schäfer).

CERN tarptautinių santykių direktorė Š. Varakolė posėdyje dalyvavo nuotoliniu būdu

Posėdyje taip pat dalyvavo LR švietimo ir moklso viceminisras Valdemaras Razumas, LR ambasadorius prie Jungtinių Tautų ir kitų tarptautinių organizacijų Ženevoje Andrius Krivas, LR Užsienio reikalų ministerijos atstovės Dalia Kreivienė, Dalia Kadišienė, Vilniaus universiteto (VU) branduolių ir dalelių fizikos centro vadovas dr. Aurelijus Rinkevičius, LR Prezidento patarėjas Paulius Baltokas, VU teorinės fizikos ir astronomijos instituto mokslo darbuotojas dr. Andrius Juodagalvis, LIC konsultantas Adomas Jelinskas, LMA Organizacinio skyriaus vadovas Andrius Bernotas.

LMA prezidentas J. Banys (dešinėje) komentuoja bendradarbiavimo su CERN 2019 metais apžvalgos skaidres

Posėdį vedė prof. S. Mačiukaitė-Žvinienė. Aptarti Lietuvos dalyvavimo CERN mokslo, studijų, pramonės indėlio, mokytojų ir viešinimo programose 2019 metais aspektai. LMA prezidentas J. Banys bendradarbiavimo apžvalgoje smulkiau pristatė mokslinio bendradarbiavimo projektus. Kiti kalbėję pasidžiaugė, kad Lietuva per metus padarė pažangą ne tik spręsdama administracinius klausimus, bet ir pramonės dalyvavimo, inovacijų plėtros skatinimo, rengimosi taikyti CERN naujoves srityse. Kartu atkreiptas dėmesys į spręstinas problemas. Pasitarime pateikti pranešimai skelbiami CERN svetainėje.
LMA informacija

Vieneri Lietuvos asocijuotosios narystės CERN metai
2019 m. sausio 18 d.

2019 metų sausio 11 d. Lietuvos atstovai lankėsi Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijoje CERN ir dalyvavo Lietuvos ir CERN Jungtinio komiteto posėdyje, kuriame su šios organizacijos tarptautinių ryšių pareigūnais aptarė praėjusius pirmuosius Lietuvos asocijuotosios narystės CERN metus. Pagrindinį pranešimą apie Lietuvos dalyvavimą CERN mokslo programoje ir ateities perspektyvas, kurį parengė nacionalinis CERN veiklų koordinavimo komitetas, skaitė Lietuvos mokslų akademijos prezidentas Jūras Banys.
Pranešimo įžangoje minėti politiniai veiksmai, lydėję Lietuvos paraišką siekiant naujo – asocijuotosios CERN narės – statuso. 2016 m. nacionalinė strateginė Mokslinių tyrimų ir inovacijų taryba, kuriai vadovavo Ministras Pirmininkas, pritarė Lietuvos asocijuotosios narystės CERN veiksmų planui 2017-2021 m., paskirdama Švietimo, mokslo ir sporto (tada – Švietimo ir mokslo) ministeriją pagrindiniu koordinatoriumi, o Ekonomikos ir inovacijų (tada – Ūkio) ministeriją – atsakinga už ryšius su pramone ir CERN verslo informacijos centro steigimą. 2018 m. Lietuvos pramonininkų konfederacija nominuota atstovauti CERN Lietuvos pramonei, o Lietuvos mokslų akademija – moksliniams tyrimams ir inovacijoms. Taip pat prie LMA įsteigtas nacionalinis CERN veiklų koordinavimo komitetas.
Buvo pabrėžta, kad pastaraisiais metais, siekdami plėtoti su CERN susijusias veiklas, sutartinai veikė Prezidentūra, Vyriausybė, verslo ir akademiniai partneriai. Be to, CERN paskatinus, stiprėjo partnerystė su Latvija ir Estija, dalijantis gerąja patirtimi CERN aktualiose srityse, bendradarbiaujant su Latvijos ir Estijos aukštosiomis mokyklomis. Įkurta CERN Baltijos grupė (CBG), kurios tikslas – ugdyti dalelių fizikos ir greitintuvų technologijų tyrėjų bei dėstytojų bendruomenę Baltijos valstybėse. Du didieji Lietuvos universitetai – Kauno technologijos ir Vilniaus – CERN pasirašė CBG savitarpio supratimo memorandumą 2018 m. gegužę.
Nuo Lietuvos asocijuotosios narystės CERN įsiteisėjimo 2018 m. sausio 8 d. Lietuva pasiekė reikšmingos pažangos CERN aktualiose mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP), universitetinių studijų, mokymo ir sklaidos srityse. Buvo vykdomas Švietimo, mokslo ir sporto (tada – Švietimo ir mokslo) ministerijos patvirtintas įsijungimo į CERN veiklas 2018–2020 metais planas. Šešios tyrėjų grupės iš Kauno technologijos, Lietuvos sveikatos mokslų ir Vilniaus universitetų gavo finansavimą, skirtą projektams su CERN susijusiose MTEP srityse. Sudarydamos partnerystes ir siekdamos paramos, tyrėjų grupės rengė ir teikė paraiškas ir kitiems nacionaliniams bei tarptautiniams finansavimo šaltiniams. VU imta skaityti penkis naujus eksperimentinės ir teorinės fizikos bei artimų informacinių technologijų bakalauro studijų kursus, keletas kursų modifikuota papildant juos aukštų energijų fizikos temomis.
VU Bendradarbiavimo su CERN centro (VU centro) sklaidos grupė, jos partneriai ir atskiri tyrėjai nemažai nuveikė populiarindami aukštų energijų fiziką studentams, moksleiviams ir plačiajai visuomenei. Iš jų “Tarptautinė meistriškumo pamoka: apčiuopiama dalelių fizika 2018” (International MasterClass: Hands on Particle Physics 2018, surengta dalyvaujant Tarptautinei dalelių fizikos sklaidos grupei IPPOG) moderuota kartu su Vilniaus Gedimino technikos universiteto darbuotojais, joje dalyvavo apie 80 asmenų, daugiausia moksleivių, galėjusių aplankyti Fizinių ir technologijos mokslų centro laboratorijas. Virtualią ekskursiją prie CERN Kompaktinio miuonų solenoido – CMS – surengė KTU, pasinaudodamas 2018 m. rugsėjo 28 d. Europos tyrėjų nakties renginiu. 2018 m. lapkričio 6 d. CERN garbės narys Fransua Fliukigeris (François Flückiger) dalyvavo Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) „Kasmetinio ekonomikos forumo ‘18“ konferencijoje ir skaitė pranešimą „Verslo ir mokslo bendradarbiavimas informacinių technologijų srityje: CERN atvejis“.
Lietuvos pramonės ryšių su CERN pareigūne (ILO) iš pradžių paskirta p. Gražina Tarvydienė iš LPK, kuri neseniai pakeitė darbą ir dabar laukiama paskiriant naują pareigūną. Dr. Aurelijus Rinkevičius, laimėjęs VU centro nuolatinio vadovo konkursą, jau planuoja būsimas VU centro veiklas, tarptautinį bendradarbiavimą ir CERN reikalingos įrangos prototipų kūrimą.
Informacinių technologijų inžinieriai iš Lietuvos, dirbantys CERN, tęsė Ddžiojo hadronų kolaiderio eksperimentams svarbius ir palankiai vertinamus darbus. Rokas Mačiulaitis 2018 m. pelnė CMS eksperimento Metų pasiekimų apdovanojimą, papildydamas lietuvių, nusipelniusių tokio apdovanojimo anksčiau, sąrašą. Jį nominavo Masačusetso technologijos instituto doc. Markusas Klutė (Marcus Klute) „už puikų indėlį vykdant užduotis Programinės įrangos ir skaičiavimų padalinio Pagalbinių priemonių grupėje”.
Lietuvos atstovai – Nuolatinės atstovybės Ženevoje vadovas ambasadorius Andrius Krivas, akad. Jūras Banys, akad. Eugenijus Butkus, akad. Leonas Valkūnas, dr. Andrius Juodagalvis, dr. Aurelijus Rinkevičius – reguliariai dalyvavo CERN tarybos ir jos komitetų posėdžiuose. Aptartų dalykų ir aprobuotų veiksmų santraukos lietuvių kalba pateiktos LMA svetainės puslapyje http://www.lma.lt/ataskaitos. 2018 metų Lietuvos finansinis įsipareigojimas CERN taip pat įvykdytas.
Pirmieji CERN asocijuotosios narystės metai parodė, kad ir akademinis, ir verslo sektorius patiria nemažai iššūkių realizuodami asocijuotosios narystės galimybes. Reikia pripažinti, kad mokslinių tyrimų ir pramonės pažanga su CERN susijusiose srityse išlieka vienu valstybės politinės programos prioritetų.
Pagal nacionalinio CERN veiklų koordinavimo komiteto ataskaitą parengė Andrius Bernotas

Lietuvos ir CERN Jungtinio komiteto posėdžio Ženevoje 2019-01-11 dalyviai (iš kairės): ambasadorius Andrius Krivas, nuolatinės atstovybės patarėja Renata Rinkauskienė, CERN Ryšių su asocijuotomis šalimis ir šalimis-ne narėmis padalinio vadovas prof. Emanuelis Tsesmelis (Emmanuel Tsesmelis), ekonomikos ir inovacijų viceministras Gintaras Vilda, dr. Aurelijus Rinkevičius, Prezidentės patarėja dr. Saulė Mačiukaitė-Žvinienė, CERN Tarptautinių ryšių direktorė Šarlotė Lindberg Varakole (Charlotte Lindberg Warakaule), akad. Jūras Banys, Ministro Pirmininko patarėjas Lukas Savickas, Lietuvos inovacijų centro direktorius dr. Mantas Vilys, CERN ryšius su Lietuva kuruojantis prof. Kristofas Šėferis (Christoph Schäfer).

CERN prasidėjo Didžiojo hadronų greitintuvo tobulinimo darbai
2018 m. birželio 26 d.

Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacija (CERN) pradėjo ruoštis naujam materijos sandaros fundamentaliųjų tyrimų etapui. Birželio 15 d. CERN iškilmingai pažymėjo didelio šviesumo didžiojo hadronų greitintuvo (High Luminosity Large Hadron Collider – HL-LHC) statymo pradžią. Šis įvykis užbaigė CERN Tarybos ir komitetų posėdžių savaitę, kurioje dalyvavo ir Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto mokslininkai – prof. Leonas Valkūnas ir dr. Andrius Juodagalvis.
„Iki 2026 metų CERN planuoja ženkliai pagerinti didžiojo hadronų greitintuvo veiklą: kelis kartus padidinti didžiųjų LHC eksperimentų registruojamą protonų ir sunkiųjų jonų susidūrimų skaičių. Tai padės ištirti retai įvykstančius procesus ir padidins tikimybę atrasti dar nežinomų fizikinių reiškinių. Etapais vykdomas atnaujinimas padės pasiekti ir LHC kūrimo projekte numatytąją protonų susidūrimo energiją – 14 TeV“, – apie numatomus atnaujinimo darbus pasakojo Lietuvos atstovas CERN Mokslo politikos komitete prof. Leonas Valkūnas.
CERN mokslininkai ir inžinieriai įvertino, kad tobulinant greitintuvą reikės pakeisti apie 1,2 km. didžiojo hadronų greitintuvo įrenginių, o kai kurias jo dalis dar reikės baigti kurti. Dauguma HL-LHC komponentų bus sumontuoti trečiojo LHC sustabdymo metu (2024-2026 m.). Iki 2018 m. pabaigos bus atliekami statybos aikštelių ir kiti parengiamieji darbai, netrikdantys šiuo metu vykdomų fizikinių eksperimentų veiklos. Antrojo LHC sustabdymo metu (2019-2020 m.) turi būti atlikti pagrindiniai statybų darbai, taip pat bus atnaujinami ir žemesniųjų pakopų greitintuvų, ruošiančių daleles didžiajam hadronų greitintuvui, komponentai.
Didysis hadronų greitintuvas LHC įrengtas 27 kilometrų ilgio žiede 100 metrų po žeme. Šiuo metu jis yra paskutinė CERN greitintuvų komplekso pakopa, kurios dėka protonai ir sunkieji jonai juda greičiu dar artimesniu šviesai vakuume. Įgreitintos dalelės sudaužiamos keliose tunelio vietose, kur įrengti susidariusias daleles registruojantys didieji detektoriai – ALICE, ATLAS, CMS ir LHC-b.
Didelio šviesumo didysis hadronų greitintuvas pradėtas planuoti 2011 m., o statybų finansavimo sutartys buvo patvirtintos 2018 m. kovą vykusiuose posėdžiuose. Jis bus įrengtas dabartiniame LHC tunelyje. Ateityje galima tikėtis ir naujo žiedinio (FCC) arba tiesinio greitintuvo (CLICK).
Atnaujinus LHC tikimasi toliau gilintis į didelių energijų fizikos problemas, kurios padės geriau suprasti pasaulio sandarą. Didysis hadronų greitintuvas padėjo 2012 m. atrasti Higso bozoną ir tuo patvirtino teoriją aiškinančią, kodėl dalelės turi masę. Pastaraisiais metais buvo tikslinami Higso bozono parametrai ir sąveikos su kitomis dalelėmis stiprumai. Tas darbas bus tęsiamas ir toliau.
Didesnis susidūrimų skaičius ir didesnė susidūrimų energija padės siekiant išsiaiškinti, kodėl pasaulis sudarytas iš medžiagos, o antidaleles galima aptikti kosmose ir kurti greitintuvuose ar branduolinių reakcijų metu. Taip pat leis patikrinti teorijas apie dalelių supersimetriją, papildomų erdvės matavimų egzistavimą ir kvarkų sandarą.
Daugiau informacijos apie didelio šviesumo didįjį hadronų greitintuvą.
Parengė dr. Andrius Juodagalvis, Vilniaus universitetas, VU viešųjų ryšių skyrius

Įspūdžiai po antrojo dalyvavimo CERN Tarybos posėdžiuose
2018 m. birželio 15 d.

Birželio 15 dieną Lietuvos atstovai CERN Taryboje ir Finansų komitete Švietimo ir mokslo ministrės patarėjas profesorius Eugenijus Butkus ir Lietuvos nuolatinės atstovybės prie Jungtinių Tautų biuro ir kitų tarptautinių organizacijų Ženevoje patarėja Renata Rinkauskienė dalyvavo iškilmingoje didelio šviesumo didžiojo hadronų greitintuvo (HL-LHC) statymo pradžios ceremonijoje. Šis įvykis užbaigė CERN Tarybos ir komitetų posėdžių savaitę. Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacija (CERN) , kurios asocijuota nare šiais metais tapo ir Lietuva, pradėjo ruoštis sekančiam materijos sandaros fundamentaliųjų tyrimų etapui. Iki 2026 metų planuojama ženkliai pagerinti didžiojo hadronų greitintuvo veiklą, kelis kartus padidinant didžiųjų LHC eksperimentų registruojamą protonų ir sunkiųjų jonų susidūrimų skaičių ir kartu pagerinant tikimybę atrasti dar nežinomų fizikinių reiškinių. Etapais vykdomas atnaujinimas padės pasiekti ir LHC kūrimo projekte numatytąją dalelių susidūrimo energiją. Statybų finansavimo sutartys buvo patvirtintos 2018 metų kovo mėnesį vykusiuose posėdžiuose, kuriuose dalyvavo ir Lietuvos atstovai.
CERN mokslininkai ir inžinieriai įvertino, kad pagerinant greitintuvą reikės pakeisti apie 1,2 km didžiojo hadronų greitintuvo įrenginių, kuriuos dar reikės baigti kurti ir pagaminti, pavyzdžiui, stipresnius elektromagnetus, greitinamųjų dalelių pluoštų kolimatorius ir greitinančias radiodažnių kameras. Dauguma HL-LHC komponentų bus įrengti trečiojo sustabdymo metu (2024-2026), tačiau statybos darbai turi būti atlikti antrojo sustabdymo metu (2019-2020), kai neveikia LHC. Iki 2018 metų pabaigos bus atliekami statybos aikštelių parengiamieji darbai, netrikdantys šiuo metu vykdomų fizikinių eksperimentų veiklos. Antrojo LHC sustabdymo metu bus atnaujinami ir žemesniųjų pakopų greitintuvų, ruošiančių daleles didžiajam hadronų greitintuvui, komponentai.
CERN Tarybos ir jos komitetų veiklose dalyvaujantys Lietuvos atstovai išklausė pranešimus apie CERN organizacijos veiklą, apie šiuo metu formuojamą Europos dalelių fizikos strategiją (kuri bus užbaigta 2020 metais ir nustatys artimiausių eksperimentinių tyrimų gaires). Taip pat aptarė ir naują fundamentaliųjų tyrimų populiarinimo projektą – Mokslo vartus (CERN Science Gateway). CERN planuoja aplink Mokslo ir inovacijų gaublį pastatyti naują pastatą, kuris išplės CERN mokymo ir populiarinimo galimybes. Kiekvienais metais į CERN atvyksta virš 100 tūkstančių lankytojų (iš jų virš 60% būna moksleiviai), o bandančių užsiregistruoti į įvairias mokomąsias ir švietimo veiklas būna virš 300 tūkstančių. Naujajame populiarinimo centre bus įrengtos mokomosios laboratorijos, nuolatinės ir laikinosios ekspozicijos ir tūkstančio vietų auditorija. Numatomos veiklos turėtų būti įdomios visiems, nepriklausomai nuo amžiaus. Tikimasi, kad centro veiklos paskatins būsimuosius mokslininkus pasirinkti mokslo, technologijų, inžinerijos ar matematikos (STEM) karjerą. Mokslo vartų projektui aktyviai ieškoma išorinių finansuotojų.
Parengė dr. Andrius Juodagalvis, Vilniaus universitetas