Naujienų archyvas

Justino Marcinkevičiaus 90-mečiui skirtas koncertas „Koks gražus tavo veidas, Gimtine.“

Rugsėjo 24 d. Lietuvos mokslų akademijos skyrius „Mokslininkų rūmai“ surengė vakarą, skirtą poeto akademiko Justino Marcinkevičiaus 90-mečiui „Koks gražus tavo veidas, Gimtine“. Mylimą  poetą ir jo kūrybą priminti norėta ir atokesniuose Vilniaus miesto rajonuose gyvenantiems žmonėms, todėl skyrius surengė vakarą Vilniaus Šv. Juozapo Pilaitės parapijos bažnyčioje, į kurią svetingai priėmė Pilaitės parapijos klebonas Ričardas Doveika. Programą, sudarytą iš poeto Justino Marcinkevičiaus eilių ir dainų, lietuvių kompozitorių sukurtų Just. Marcinkevičiaus žodžiais, atliko Vilniaus kultūros centro moterų choras „Liepos“, meno vadovė ir dirigentė Audronė Steponavičiūtė-Zupkauskienė, koncertmeisterė Loreta Kuliešiuvienė. Įžangos žodį tarė kunigas Ričardas Doveika, pasidžiaugęs gausiai susirinkusia publika, tikėdamasis, kad ši bažnyčia taps kultūros centru čia gyvenantiems parapijiečiams. Koncerte skambėjo lietuvių kompozitorių Mindaugo Urbaičio, Jono Tamulionio, Aloyzo Žilio, Benjamino Gorbulskio, Gintauto Tautkaus, Laimio Vilkončiaus dainos Just. Marcinkevičiaus žodžiais, poeto eiles iš rinkinio „Gyvenimo švelnus prisiglaudimas“ skaitė Aldona Daučiūnienė.

Choras „Liepos“

Kunigo Ričardo Doveikos padėkos žodis:

„Mieli šio kilnaus vakaro, skirto pagerbti poetą Justiną Marcinkevičių jo 90-ojo Gimties Jubiliejaus proga, dalyviai!

Džiaugiuosi ir dėkoju Dievui už gausų Jūsų dalyvavimą. Smagu, kad šioje erdvėje, naujai pastatytoje ir įrengiamoje Šventovėje, skambės Poeto eilėraščiai ir dainos. Kilnu, kad tai vyksta naujose mūsų būties ir gyvenimo erdvėse. Juk Poetas visada buvo kelio ir ėjimo pirmyn žmogus. Ieškojimo ir atradimo asmenybė. Minties ir jausenos puoselėtojas ir skiepytojas kiekviename sutiktame žmoguje. Jis mokė ir moko mus pajusti gamtą, tėvynę, pačią meilę, Dievą ir žmogų. Jausti istorijos pulsą ir gyvenimo tikrovės realumą. Suteikti žodžiui prasmę ir irtis į gilumą. Užmesti tinklus laisvės valksmui ir kantriai būdėti prie Nepriklausomybės atsiveriančių įsčių.

Jo kelias  – mūsų savasties istorija. Suklupimai ir bandymai suklaidinti, svajonės ir kova su miražais, laisvės troškulys ir kartais nusvirusios rankos. Istorijos didybė ir suklaidintos savigraužos dėmės. Jame skaitome save. Jame išdainuojame save. Jame atrandame mintį ir išmokstame jausti.

Linkėdamas jaukaus ir prasmingo šio vakaro, tikiu, kad visi kartu, čia susirinkę, kaip tikinčiųjų bendruomenė Šventovėje, galime ištarti padėkos žodžius Kūrėjui už tarp mūsų, su mumis ir dėl mūsų esantį ir išliekantį Justiną MARCINKEVIČIŲ. Koks gi gražiausias viso gyvenimo įprasminimo sakinys? Manau, kad kitų padėka ir gyrius Aukščiausiajam už gyvenime sutiktą žmogų. Melsdami Jam amžinos ramybės Kūrėjo Namuose, tariame padėkos žodžius, kuriuose matome Jo gyvenimo tikslą: Garbė Dievui Tėvui ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai...

LMA skyriaus „Mokslininkų rūmai“vadovė Aldona Daučiūnienė ir kunigas Ričardas Doveika

Dėkoju mielai renginio vedėjai p. Aldonai Daučiūnienei ir nuostabiam chorui „Liepos“ už šio vakaro Poeto sakralumo kelią link mūsų širdžių gelmės...“

Kun. Ričardas Doveika

Parengė LMA skyriaus „Mokslininkų rūmai“vadovė Aldona Daučiūnienė
Virginijos Valuckienės nuotraukos

GALERIJA