Naujienos

Naujieji Lietuvos mokslų akademijos Jaunosios akademijos (LMAJA) nariai

2020 metų pabaigoje Lietuvos mokslų akademijoje trečią kartą buvo renkami LMAJA nariai. Jų skaičius išaugo iki trisdešimties. Naujieji nariai jau yra daug pasiekę profesinėje sferoje. Svarbu tai, kad dauguma jų ne tik atlieka reikšmingus mokslinius tyrimus, jie taip pat aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje, savo žiniomis dalijasi su studentais.
Socialinių mokslų atstovas dr. Vidas Lekavičius (Lietuvos energetikos institutas) dirba trijose pagrindinėse kryptyse. Jis atlieka ekonominius energetikos raidos ir namų ūkių tyrimus, modeliuoja bendrąją ekonominę pusiausvyrą. Dalyvavo daugelyje visuomenei itin aktualių nacionalinių ir tarptautinių mokslinių tyrimų projektų, sukaupė vadovavimo moksliniams tyrimams patirtį. Atliktų tyrimų rezultatus yra paskelbęs aukščiausio lygio mokslo žurnaluose (10 straipsnių Clarivate Analytics žurnaluose su citavimo rodikliu), recenzuoja kitų mokslininkų mokslo žurnalams pateiktus straipsnius (2019–2020 m. parengė per 60 recenzijų), organizuoja mokslo renginius, aktyviai dalyvauja profesinių organizacijų, mokslo žinių sklaidos ir ekspertinėje veikloje.
Socialinių mokslų srityje besidarbuojanti dr. Paulina Želvienė (Vilniaus universitetas) – viena iš jaunosios kartos psichologijos mokslo ir profesinių lyderių, psichologijos krypties mokslininkė, psichotraumatologė, dirbanti pagal mokslinių tyrimų projektus. 2020 metais ji buvo viena iš H2020 programos kvietimo H2020-SCI-PHE-CORONAVIRUS-2020-2-RTD paraiškos teikėjų. Stažavosi aukšto mokslinio lygio trauminio streso tyrimų centruose Danijoje, Šveicarijoje, Norvegijoje. 2016–2020 m. paskelbė 16 mokslo straipsnių, indeksuojamų CA Web of Science leidiniuose su citavimo rodikliu, iš jų 3 „European Journal of Psychotraumatology“, kuris yra pagrindinis tarptautinis streso žurnalas pasaulyje, patenkantis į pirmą kvartilį klinikinės psichologijos kategorijoje. P. Želvienė yra Lietuvos traumų psichologijos asociacijos viceprezidentė, EMDR Europe valdybos ir mokslinių tyrimų komiteto narė, įgijusi tarptautinių projektų ekspertavimo patirties. Mokslinė veikla įvertinta LMA Jaunųjų mokslininkų premija ir stipendija, VU Rektoriaus Jaunųjų mokslininkų premija, kitais apdovanojimais.
Matematiko dr. Jono Jankausko mokslinių tyrimų sritis apima polinomus, matricų skaičiavimo sistemas ir didelio našumo kompiuterinius skaičiavimus. Daktaro laipsnį J. Jankauskas įgijo Vilniaus universitete, disertacinis darbas pripažintas vienu iš geriausių 2012 m. darbų Lietuvoje, disertacija aukštai įvertinta Lenkijos matematikų draugijos. Jaunasis mokslininkas publikavo daugiau nei 20 straipsnių tarptautinėje recenzuojamoje spaudoje, taip pat prestižiniuose matematikos leidiniuose. Dirbdamas LMAJA dr. J. Jankauskas planuoja aktyviai dalyvauti kuriant jaunųjų matematikų bendruomenę, populiarinti matematiko mokslininko / dėstytojo profesiją, bendradarbiauti su užsienyje dirbančiais Lietuvos jaunaisiais matematikais.
Fizikas dr. Linas Minkevičius darbuojasi terahercinės spektroskopijos, vaizdinimo sistemų kūrimo ir tobulinimo srityse. Jo daktaro disertacija pripažinta geriausiu 2016 m. darbu Lietuvoje fizinių mokslų srityje. Mokslininkas publikavo daugiau nei 25 straipsnius tarptautinėje recenzuojamoje spaudoje,  taip pat ir prestižiniuose fizikos mokslo leidiniuose. Lino Minkevičiaus darbai susiję ne tik su fundamentiniais reiškinių tyrimais, bet taip pat turi aiškią taikomąją dedamąją. Dirbdamas LMAJA dr. L. Minkevičius planuoja dalyvauti stiprinant mokslinę sklaidą technologijos srityje dirbantiems mokslininkams, kelti technologinių mokslų prestižą, dalyvauti projektuose, stiprinančiuose technologijų perdavimą ir intelektinės nuosavybės apsaugą.
Ekologas dr. Andrius Remeikis (Gamtos tyrimų centras) rengia inovatyvias diagnostines Nepticuloidea  ir Tischeriodea sistemas, atlieka naujų mokslui endobiontinių vabzdžių taksonų identifikavimą bei jų filogenetinę analizę. Bendradarbiaujama su mokslininkais iš Javeriana universiteto (Kolumbija), Smitsono instituto (JAV), Oksfordo universiteto, Gamtos istorijos muziejaus (Jungtinė Karalystė) ir kitais. Mokslininkas aprašė ir paskelbė naujų taksonų: net 67 rūšis. Mokslinę kvalifikaciją A. Remeikis kėlė Smitsono centre Vašingtone, Kopenhagos ir Kembridžo universitetuose. Dalyvavo ekspedicijose Ukrainoje, Indijoje, Meksikoje, Gvatemaloje, Ekvadore ir Kolumbijoje.
Biologas dr. Vacis Tatarūnas (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas) savo darbuose siekia nustatyti kliniškai reikšmingus biožymenis, lemiančius kraujo krešėjimo sistemos aktyvumą veikiančių vaistų individualizavimą tiriant sąsajas su uždegiminiais procesais ligoniams, sergantiems širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis. Varfarino individualizavimo tema tirti ligoniai, gydyti šiuo vaistu po širdies vožtuvų operacijos. Nustatyti kliniškai reikšmingi biožymenys, lėmę reikiamos vaisto dozės parinkimą įsotinimo vaistu metu ir parenkant vaisto dozę ilgalaikiam tyrimui; nagrinėtas ir antiagregantų personalizavimas ligoniams, kuriems šie vaistai skirti dėl įvykusių ūminių išeminių sindromų. Nustatytas naujas biožymuo, nulėmęs individualų trombocitų aktyvumą gydant aspirinu ir klopidogreliu. Mokslininko pasiūlytas individualizuotas vaistų skyrimas pagal ligonio genetinius žymenis buvo nauja Lietuvos mastu. V. Tatarūnas vykdo Lietuvos mokslo tarybos projektą, kur bus sukurtas naujas metodas ir prietaisas kraujo tyrimui atlikti „prie ligonio lovos“.
Agronomė dr. Viktorija Vaštakaitė-Kairienė (Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras) 2018 m. apgynė daktaro disertaciją „Metabolitų ir mineralinių elementų valdymo Brassicaceae daiginiuose fotofiziologiniai aspektai“ ir tęsia augalų fiziologijos, fotofiziologijos ir biochemijos krypčių mokslinius tyrimus. Dalyvauja ilgalaikėje mokslo programoje, yra nacionalinių ir tarptautinių mokslo projektų vykdytoja. Kartu su bendraautoriais publikavusi 34 mokslo straipsnius (13 iš jų su citavimo rodikliu), vieną monografiją ir du skyrius knygose, išleistose tarptautinių leidyklų Springer ir Elsevier. Dalyvauja rengiamuose mokymuose, seminaruose Lietuvoje ir užsienyje. Stažavosi Krokuvos žemės ūkio universitete Lenkijoje ir Mičigano valstijos universitete JAV. Šiuo metu dr. Viktorija Vaštakaitė-Kairienė yra įsijungusi RTO Lithuania veiklą, vienijančią keturias Lietuvos mokslo institucijas. Savo žinias gilina įgyvendindama projektą Gamtos tyrimų centre kaip podoktorantūros stažuotoja. Dalyvauja seminaruose ir mokymuose, Lietuvos verslo paramos agentūros finansuojamuose projektuose, kuriuose prisidėjo prie inovatyvios įrangos kūrimo siekiant optimalaus žemės ūkio augalų tręšimo ir efektyvios jų apsaugos nuo ligų.
Zootechnikė dr. Vita Lėlė (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas) 2017 m. apgynė daktaro disertaciją „Natūralių biopriemonių panaudojimo galimybės pieninių galvijų pašarų konservavimui ir jų įtaka gyvulių sveikatingumui bei produkcijos kokybei“ ir toliau tęsia mokslinius tyrimus agroinovacijų ir maisto / pašarų technologijų plėtojimo srityse. Pagrindinis tikslas – sukurti inovatyvias, saugias ir padidintos pridėtinės vertės žaliavas bei produktus taikant tvarias gamybos technologijas, išskirtinį dėmesį skiriant racionaliam žemės ūkio resursų panaudojimui. Kartu su bendraautoriais publikavo 58 mokslo staipsnius CA Web of Science duomenų bazėse referuojamuose žurnaluose su citavimo rodikliu, dalyvavo 98 nacionalinėse ir tarptautinėse konferencijose, 14 tarptautiniuose ir nacionaliniuose mokslo projektuose, dviejų mokslo projektų bei tarptautinės COST veiklos vykdytoja. Stažavosi Austrijoje, Latvijoje, Vokietijoje.
Elektros inžinerijos katedros profesorius, Stiprių magnetinių laukų instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas ir direktorius dr. Vitalij Novickij (Vilniaus Gedimino technikos universitetas) darbuojasi bioelektronikos ir technologijos mokslų srityse. Turi ekspertavimo, administracinės, organizacinės ir tarptautinio bendradarbiavimo patirties. Siekia prisidėti prie mokslo populiarinimo politikos vystymo, jaunųjų mokslininkų mokslinės veiklos skatinimo programų kūrimo, tarptautinių ryšių formavimo, didinančio Lietuvos mokslininkų matomumą ir tarptautiniu mastu.
Technologijos mokslų atstovas prof. dr. Tomas Tamulevičius (Kauno technologijos universitetas) tiria medžiagų inžinerijos krypties naujas medžiagas ir jų mikro- / nanostruktūrinimo technologijas optinėms reikšmėms. Vadovauja doktorantams, dalyvauja disertacijų viešojo gynimo komisijose. Aktyvi ir vaisinga mokslinė veikla buvo įvertinta įvairaus lygio mokslo premijų ir stipendijų konkursuose ir 2019 m. Lietuvos mokslo premija.
Jaunosios akademijos nariais renkami mokslininkai, pasiekę reikšmingų mokslinių tyrimų rezultatų, kuriems daktaro laipsnis buvo suteiktas ne anksčiau kaip prieš dešimt metų, o rinkimų dieną yra 40 metų ar jaunesni. Kiekvienais metais dešimt narių renkami ketverių metų kadencijai, todėl bendras Lietuvos mokslų akademijos Jaunųjų akademijos narių skaičius kitais metais turi pasiekti 40.

LMA informacija