Naujienų archyvas

Jaunųjų mokslininkų konferencija „Bioateitis: gamtos ir gyvybės mokslų perspektyvos“

Jaunųjų mokslininkų konferencija „Bioateitis: gamtos ir gyvybės mokslų perspektyvos“, organizuojama Lietuvos mokslų akademijos Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus, yra tęstinis mokslo renginys, apie kurį žino Lietuvos jaunieji mokslininkai ir aktyviai jame dalyvauja. Gruodžio 4 d. vyko jau 13-oji konferencija, rengiama kartu su Gamtos tyrimų centru. Gyvename COVID-19 pandemijos sąlygomis, todėl konferencija vyko nuotoliniu būdu.
Jaunųjų mokslininkų konferencijos tikslas – skatinti jaunųjų mokslininkų susidomėjimą ir aktyvumą, stiprinti Lietuvos mokslo, studijų bei verslo bendradarbiavimą, keistis informacija apie vykdomus tyrimus, apžvelgti geriausių jaunųjų mokslininkų darbus bio- (nano-) technologijos, biochemijos, biomedicinos ir geomokslų sandūroje, skatinti jaunųjų mokslininkų bendradarbiavimą ir tyrimų rezultatų sklaidą. Mokslo visuomenėje labai pabrėžiama tarpdalykinių tyrimų svarba. Jaunieji mokslininkai ir tyrėjai vis aktyviau įsitraukia į tarpdalykinius tyrimus ir padeda spręsti šaliai aktualius klausimus.

Konferencijoje įžangos žodį tarė LMA Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus pirmininkas akad. Vaidutis Kučinskas. Jis informavo, kad konferencija turėjo vykti Gamtos tyrimų centre (GTC), tačiau ji vyksta nuotoliniu būdu dėl karantino ir COVID-19 situacijos visame pasaulyje. Tačiau GTC mokslininkai dalyvauja konferencijoje ir skaito plenarinius pranešimus: GTC direktorius prof. Sigitas Podėnas pateikė pranešimą „Rytų Palearktikos Limoniinae (Diptera). Kuo mums aktualūs šie vabzdžiai?“, o GTC vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Mikas Ilgūnas – „Paukščių kraujo parazitai tavo močiutės sode.“ Konferencijoje dalyvavo ir pranešimus skaitė 36 geriausi jaunieji mokslininkai iki 35 m. amžiaus iš Vilniaus universiteto (VU), Lietuvos sveikatos mokslų, Kauno technologijos universitetų, VU Gyvybės mokslų centro, Gamtos tyrimų ir Fizinių ir technologijos mokslų centrų, Nacionalinio vėžio, Lietuvos energetikos institutų. Taip pat dalyvavo akademikai, kolegos, mokslo ir studijų institucijų atstovai bei kiti asmenys, norėdami sužinoti mokslo naujoves ir atliekamų tyrimų rezultatus. Iš viso plenarinėje sesijoje buvo prisijungę per 80 dalyvių.
Konferencijos darbas vyko trijose sekcijose po du posėdžius kiekvienoje: Biochemijos ir biotechnologijos sekcijoje ‒ Biochemija (6 pranešimai) ir Biotechnologija (6 pranešimai); 

Bendrosios biologijos ir geomokslų sekcijoje ‒ Bendroji biologija (6 pranešimai) ir Geomokslų (3 pranešimai);

Medicinos ir sveikatos mokslų sekcijoje ‒ Medicina (8 pranešimai) ir Sveikatos mokslai (7 pranešimai).



Sekcijų posėdžiuose komisijos nariai išrinko po tris geriausius pranešimus. Baigiamajame posėdyje buvo apžvelgti geriausi pranešimai ir paskelbti laureatai:
Bendrosios biologijos ir geomokslų sekcijoje:
I vieta. Dalia Smalakytė. III tipo CRISPR-Cas sistemų signalinio kelio reguliacija. Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centras.
II vieta. Robertas Stankevič. Izotopinių rodiklių ir populiacijų dydžio permutacinės entropijos kaita atskleidžia astronominius cikliškumus pržidolio epochoje (silūras). Vilnius universitetas.
III vieta. Radvilė Markevičiūtė. Genties Antocha Osten Sacken, 1860 (Diptera, Limoniinae) rūšinė įvairovė. Gamtos tyrimų centras.
Biochemijos ir biotechnologijos sekcijoje:
I vieta. Greta Bigelytė. Cas12f – mažosios CRISPR-Cas nukleazės. Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centras.
II vieta. Karolina Žilionytė. Molekuliniai žymenys, leidžiantys išskirstyti pelių navikus pagal jų imunines savybes ir prognozuoti jų atsaką į gydymą priešvėžine imunoterapija ‒ dendritinių ląstelių vakcinomis bei anti-PD-1. Nacionalinis vėžio institutas.
III vieta.
Vytautas Rudokas. Rekombinantinių alergenų gryninimas ir monokloninių antikūnų prieš namų dulkių erkių alergeną Der p 21 kūrimas ir apibūdinimas. Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biotechnologijos institutas.
Karolina Almonaitytė. Modifikuotų (3-chlor-2-hidroksipropil) trimetilamonio chloridu krakmolo darinių naudojimas vandenvaloje. Kauno technologijos universitetas.
Medicinos ir sveikatos mokslų sekcijoje:
I vieta. Gunda Petraitytė. MED13L haplonepakankamumo sindromą lemiančios delecijos molekulinė ir funkcinė analizė. Vilniaus universitetas
II vieta. Rolandas Gedgaudas. Kepenų ciroze sergančių pacientų cirkuliuojančio kraujo mikrobiomo molekulinių žymenų sąsaja su klinikiniais parametrais ir uždegiminiais citokinais. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas.
III vieta. Inga Bikulčienė. Sveikų ir miokardo infarktą persirgusių vyrų trombocitų membranos fosfolipidų riebalų rūgščių sudėties pokyčių ryšys su oksidacinio streso žymenimis. Vilniaus universitetas.
Laureatai apdovanoti diplomais. Konferencijoje skaitytų pranešimų santraukos išleistos elektroniniu leidiniu, kurį galite rasti: http://www.lma.lt/news/1049/67/Jaunuju-mokslininku-konferencija-Bioateitis-gamtos-ir-gyvybes-mokslu-perspektyvos, bei spausdintu leidiniu. Spausdintam ir PDF formatu išleistam leidiniui yra suteiki ISBN numeriai, kas užtikrina publikacijų mokslinę vertę.
Kiekvienais metais aukštosios mokyklos ir mokslo centrai atrenka konferencijoje dalyvauti bei pristatyti savo tyrimus vis geresnius jaunuosius mokslininkus, o jų skaityti pranešimai yra aukšto lygio, labai įdomūs ir aktualūs. Konferencija ateityje galėtų būti visos Lietuvos aukštųjų mokyklų, mokslo institutų ir mokslo centrų pagrindine metine konferencija, kurioje savo gamtos ir gyvybės bei geomokslų sričių tyrimus galėtų pristatyti visi geriausi Lietuvos jaunieji mokslininkai.
Nuoširdžiai dėkojame konferencijos dalyviams, rėmėjams – Lietuvos mokslo tarybai ir UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“, kurių dėka konferencija galėjo būti perkelta į virtualią erdvę, ir visiems , prisidėjusiems prie konferencijos organizavimo.

Dr. Jadvyga Olechnovičienė, Konferencijos organizacinio komiteto mokslinė sekretorė