Naujienos

Atminimo popietė, skirta Prezidento Algirdo Mykolo Brazausko 90-osioms gimimo metinėms

2022 10 03

Rugsėjo 28 d. Lietuvos mokslų akademijos (LMA) mažojoje konferencijų salėje vyko pirmojo nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos Respublikos Prezidento Algirdo Mykolo Brazausko (1932–2010) 90-osioms gimimo metinėms skirta atminimo popietė „Valdžia ir mokslas“. Renginio vedėjas akad. Arvydas Virgilijus Matulionis A. Brazauską susirinkusiesiems pristatė kaip žmogų, skyrusį daug dėmesio mokslui, sugebėjusį aplink save burti sisteminį mąstymą turinčių mokslininkų, savo srities profesionalų, komandą. Tai padėjo Lietuvai nepriklausomybės pradžioje atlaikyti Rusijos paskelbtą ekonominę blokadą, o vėliau – kryptingai ir sparčiai vystyti ekonomiką bei kitas ūkio sritis. Norėdamas paskatinti jaunimo įsitraukimą į mokslą, sakė akademikas, A. Brazauskas įkūrė savo vardo fondą, kurio adresas buvo Gedimino pr. 3. Šiuo adresu įsikūrusi Lietuvos mokslų akademija tęsia šią tradiciją, skirdama stipendijas gabiems jauniesiems mokslininkams.

Skyriaus „Mokslininkų rūmai“ vadovė Aldona Daučiūnienė, prisiminusi Prezidento A. Brazausko dėmesį menui, jo lankymąsi tuometinių Menininkų rūmų renginiuose ir susitikimuose su menininkais, pristatė šio vakaro koncertinę programą ir atlikėjus. Nuotaikingai atliktais lietuvių ir užsienio kompozitorių kūriniais renginį papuošė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos prof. Vladimiro Prudnikovo  dainavimo klasės studentai Klaudijus Šimkus, Elzė Liškauskaitė, Giedrius Gečys ir Regimantas Gabšys, padedami koncertmeisterės Mildos Umbrusevičiūtės.

 

Dainuoja Klaudijus Šimkus, koncertmeisterė Milda Umbrusevičiūtė.

Popietę pratęsė akad. Jurgis Vilemas, su A. Brazausku susipažinęs dar 1957 m., vėliau daug metų su juo susitikdavęs ne tik darbo kabinetuose, bet ir laisvalaikiu drauge buriuodavęs. Akademikui įspūdį paliko A. Brazausko gebėjimas globaliai mąstyti ir rūpintis tolygia Lietuvos ekonomine raida – kad pramonės įmonės būtų „išdėliotos“ po visą respubliką, kad ir provincijoje būtų sukurtos geros sąlygos žmonėms gyventi. Kasmet vykdavusiose konferencijose, skirtose šalies politinės ir ekonominės raidos problemoms aptarti, sakė akad. J. Vilemas, A. Brazauskas visuomet pasidalydavo optimistiškai visus nuteikdavusiomis įžvalgomis, pasiūlymais ir planais. Jis daug prisidėjo didinant Lietuvos mokslo įstaigų kompetencijas atominės (ir ne tik) energetikos, branduolinės saugos klausimais, taip pat tiriant Ignalinos atominės jėgainės poveikį aplinkai. Rūpindamasis atominės energetikos materialinės bazės stiprinimu sugebėdavo palankiai nuteikti įtakingus Sąjunginės mokslų akademijos ir mokslo institutų žmones Maskvoje. Tai padėdavo Lietuvai gauti lėšų moksliniams tyrimams finansuoti, išvengti radioaktyviųjų atliekų laidojimo Visagine, įsteigti ir išlaikyti ilgus metus veikusią Ignalinos AE poveikio aplinkai tyrimus vykdžiusią mokslinę bazę.   

Pasak akad. J. Vilemo, A. Brazauskas svariai prisidėjo ir prie Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) atkūrimo – sugebėjo įtikinti tuometį aukštojo ir spec. vidurinio mokslo ministrą Henriką Zabulį skirti finansavimą naujam universitetui. Vėliau, būdamas Lietuvos Respublikos Prezidentu, A. Brazauskas ir toliau domėjosi VDU veikla, rūpinosi jo statuto patvirtinimu.

 

Dr. Salomėja Ona Girijotienė.

Dr. Salomėja Ona Girijotienė prisiminė bendro darbo su A. Brazausku dešimtmetį Lietuvos TSR valstybinio plano komitete. A. Brazauskas dirbo komiteto pirmininko pirmuoju pavaduotoju ir, pasak dr. S. Girijotienės, išmanė viską, vertino pagrįstus, gerai argumentuotus požiūrius, mintinai žinojo visus pagrindinius ekonominius rodiklius ir daugybę kitų skaičių. Jo nuopelnas buvo ir tai, kad plano komitete buvo įkurtas Skaičiavimo centras bei Liaudies ūkio planavimo ir ekonomikos institutas, tapęs tarsi alternatyva LMA Ekonomikos institutui. Jis vykdė ekonominės veiklos analizę, teikė prognozes, buvo gera vieta jauniems specialistams rengti.

Dr. S. Girijotienė priminė, kad A. Brazauskui tapus LR Prezidentu, 1993 m. buvo įsteigtos Lietuvos mokslo premijos, padedančios sudaryti sąlygas plėtoti mokslą ir skatinti mokslininkus. Prezidentas taip pat buvo pirmasis, pradėjęs rūpintis mokslininkų pensijos atsiradimu. Jis daug davė ir kitų sričių specialistams: pažinojo visų didesnių įmonių vadovus, palaikė asmeninį ryšį su gamybininkais, energetikais, domėjosi menininkų veikla bei aprūpinimu, mokėjo spręsti įvairių sričių problemas ir priimti geriausius tomis aplinkybėmis sprendimus.

Akad. Algirdas Gaižutis, buvęs  Lietuvos Respublikos Prezidento patarėjas švietimo, kultūros, mokslo ir religijų klausimais, teigė A. Brazauską geriausiai pažinęs per pokalbius bendrų ilgų kelionių metu. Prezidentas savo patarėjui paatviraudavęs ir apie savo egzistencines baimes, ir tardavęsis, kaip jam derėtų elgtis maldos namuose religinių apeigų metu. Pasak akad. A. Gaižučio, A. Brazauskas labai geranoriškai bendravo su Lietuvos bažnyčios hierarchais, rūpinosi bažnyčių grąžinimu, padėjo joms spręsti praktines turto perėmimo ir kitas problemas. Pamatęs apgailėtiną Lietuvių kalbos ir literatūros instituto pastatų būklę, ėmė rūpintis jų restauravimu. Jis buvo visapusiškas, jautriai reaguojantis, atsakingai besielgiantis žmogus ir Prezidentas. Būnant šalia, daug ko galėjai iš jo išmokti, teigė akad. A. Gaižutis.

 

Akad. Algirdas Gaižutis.

Akad. Benediktas Juodka pasidalijo prisiminimais apie Prezidento A. Brazausko ryšį su dviem mokslo institucijomis – Vilniaus universitetu (VU) ir Lietuvos mokslų akademija. Kai VU – seniausias Rytų Europos universitetas – ruošėsi švęsti 400 metų sukaktį (1979 m.), buvo sudarytos dvi pasirengimo jubiliejui komisijos. Vienai iš jų – „ūkinei“ – vadovavo A. Brazauskas. Jis dėjo daug pastangų, kad būtų restauruoti universiteto pastatai, tarp jų ir Šv. Jonų bažnyčia. Vėliau, po daugiau nei dešimtmečio, kaip prisimena akad. B. Juodka (tuomet buvęs VU rektoriumi), A. Brazauskas skyrė pinigų išpirkti ir suremontuoti butais paverstas universiteto patalpas, restauruoti ant jų sienų atsidengusias freskas. Atnaujintos patalpos buvo skirtos VU Filosofijos fakultetui.

Lietuvos mokslų akademijai A. Brazauskas labiausiai pasitarnavo tuomet, kai, pasak akad. B. Juodkos, jai iškilo pavojus būti iškeldintai į kitas patalpas, mat šiame prestižinėje Vilniaus centro dalyje esančiame pastate norėta įkurdinti Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą. Tuomet A. Brazauskas palaikė LMA pusę, o Konstituciniam Teismui surado kitą pastatą.

Algirdas Brazauskas buvo istorinė, neeilinė asmenybė, skyrusi daug dėmesio Lietuvos mokslui ir mokslininkams, apibendrino akad. B. Juodka.

Savo atsiminimais apie pažintį ir susitikimus su A. Brazausku pasidalijo ir kiti renginio dalyviai. Užbaigdamas atminimo popietę akad. A. Matulionis pasidžiaugė, kad prelegentų kalbose buvo paliesti esminiai dalykai, visapusiškai apibūdinantys pirmojo nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos Respublikos Prezidento Algirdo Mykolo Brazausko asmenybę, kuri buvo, yra ir liks Lietuvos istorijoje.

Parengė LMA skyriaus „Mokslininkų rūmai“ vyr. specialistė Diana Lekevičienė
Virginijos Valuckienės nuotraukos

GALERIJA