Naujienos

Pasaulio mokslo forumas 2022 – mokslas socialiniam teisingumui

Keiptaune (Pietų Afrikos Respublika) gruodžio 6–9 dienomis vyksta Pasaulio mokslo forumas. Tokių konferencijų seriją kadaise įkvėpė sėkmingas prestižinis renginys „Mokslo dvidešimt pirmam amžiui pasaulinė konferencija: naujas įsipareigojimas“, įvykęs Budapešte (Vengrija) 1999 metais ir sušauktas Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos UNESCO bei Tarptautinės mokslo tarybos – ICSU (International Council for Science).

Kas dvejus metus, išskyrus pandemijos laikotarpį, vykusiuose ankstesniuose Pasaulio mokslo forumuose, kurie Vengrijos mokslų akademijos (MA) rengiami nuo 2003 m. Budapešte, vėliau – pakaitomis ir partnerių šalyse, paprastai dalyvaudavo per 900 delegatų iš daugiau nei 100 šalių. Tai – pripažinti mokslininkai, sprendžiantys politikai, taip pat pramonės, pilietinės visuomenės ir žiniasklaidos atstovai.

Afrikoje forumas vyksta pirmąjį kartą. Keiptaune per atidarymą pastebėta, kad Afrika – žmonijos kilmės vieta – pasitinka savo augintinius, susirinkusius spręsti kylančias dideles žmonių gyvenimo Žemėje problemas. Vienas aspektų, atspindėtų šiųmečio forumo pavadinime – socialinis teisingumas, galimybė visiems žmonėms naudotis žmonijos įvaldytais medžiaginiais ir nemedžiaginiais ištekliais ir prisidėti jų pagrindu kuriant geresnę, tvarią mūsų gyvenimo aplinką.

Šalia Vengrijos MA ir UNESCO, konferencijos pagrindiniai organizatoriai yra įvairios tarptautinės mokslų akademijų asociacijos: ICSU, Trečiojo pasaulio mokslų akademija TWAS (Third World Academy of Sciences), Tarpakademinė partnerystė IAP (InterAcademy Partnership), Europos akademijų mokslo patariamoji taryba EASAC (European Academies Science Advisory Council), Amerikos mokslo pažangos asociacija AAAS (American Association for the Advancement of Science). Lietuvos MA dalyvauja keleto jų veikloje.

Gruodžio 7 d. pagrindinėje forumo salėje vyko rytinė tematinė konferencijos sesija „Klimatinis teisingumas: siekiame nešališkų sprendimų, kaip atsispirti klimato kaitos neigiamam poveikiui sveikatai“. Rozeanė Diab (Roseanne Diab), KwaZulu-Natalio universiteto profesorė emeritė įžangoje pažymėjo, kad sprendimai, siūlomi klimato kaitai mažinti, turi būti socialiai teisingi. Sesiją kartu su R. Diab moderavo EASAC prezidentė Kristina Moberg (Christina Moberg), kartu pristačiusi ir EASAC veiklas.

Pirmąjį pranešimą sesijoje skaitė Endriu Haines (Andrew Haines), Ekologinės kaitos ir visuomenės sveikatos profesorius iš Londono higienos ir tropinės medicinos mokyklos, akcentavęs karščio poveikį darbingumui, didėjančią vabzdžių platinamų ligų riziką, derlingų žemės plotų mažėjimą, esant įvairiems klimato kaitos scenarijams. Tiesioginį poveikį sveikatai turi prognozuojama mikroelementų mityboje kiekio kaita, psichikos ligų daugėjimas dėl klimatinio streso, tarša smulkiomis dalelėmis dėl dažnėjančių gaisrų dideliuose plotuose ir kita. Pasiūlyta, ką to vengiant galėtų lokaliai daryti savivaldybės, o globaliai, be abejonės, reikia vengti deginti iškastinį kurą. Atitinkamai turi prisitaikyti ir sveikatos įstaigos, kurių anglies pėdsakas taip pat nėra mažas dėl įvairių priežasčių.

Antrasis pranešėjas Robinas Fyrsas (Robin Fears), EASAC Biomokslų programos koordinatorius, priminė prieš trejus metus publikuotą EASAC ataskaitą apie klimato kaitos poveikį sveikatai. Jis apžvelgė pastarųjų metų stebėseną, vykdytą tuo požiūriu. Stebėsenoje dalyvavo specialistai iš visų gyvenamų žemynų. Pranešėjas pabrėžė, kad apskritai labiausiai kenčia sveikata tų regionų gyventojų, kurie anaiptol neprisidėjo labiausiai prie klimato kaitos. Beje, ir klimato kaitos tyrimuose jie yra ne patys aktyviausi. Vienu klimato poveikių sveikatai reikia laikyti šitą socialinį neteisingumą ir su tuo susijusią priverstinę migraciją, Europoje labiausiai juntamą Viduržemio jūros regione. Glaustai minėtos COVID-19 pandemijos pamokos, kitų autorių darbai apie klimato poveikį sveikatai. Pateiktos kelios rekomendacijos, kokių veiksmų reikia imtis ir kokios yra mokslo bendruomenės atsakomybės šia prasme. Akademijos gali efektyviai teikti ir apdoroti duomenis, teikti siūlymus, kaip siekti sveikatos teisingumo klimato kaitos kontekste.

Trečioji prelegentė – gausiausiai apgyvendinto Azijos žemyno atstovė Šabana Kan (Shabana Khan), Indijos mokslinių tyrimų akademijos (Indian Research Academy) direktorė. Azijoje buvo ir didžiausias COVID-19 susirgimų skaičius, tai įvairiais požiūriais pakenkė gyventojų gerovei, sukėlė lokalių migracijų. Dėl atšilimo kylantis vandenynų lygis itin aktualus salose esančioms Azijos regiono šalims. Dažnėja vietinių potvynių. Į įvairius iššūkius reikia reaguoti įvairiomis priemonėmis, komunikuoti apie rizikas.

Pabaigoje profesorė R. Diab pristatė neseniai publikuotą apžvalgą apie klimato kaitos poveikį Afrikai. Šis žemynas, kurio daug žemių sausos, ypač jautrus klimato kaitai. Čia daug įvairių ligų, kurioms žmonių populiacijos ne tik atsparios, bet ir neatsparios. Klimato atšilimas tikrai vyksta – beveik nutirpo Kilimandžaro sniegynai. Ši kaita sukelia didelių iššūkių plėtrai ir augimui Afrikoje. O duomenys apie pokyčius žemyne fragmentuoti ir išsklaidyti, atsakas į poveikį žmonių sveikatai nėra derinamas tarp sektorių. Iš to buvo padarytos išvados ir suformuluotos kelios rekomendacijos. Vienas svarbiausių tikslų yra mažinti ir šalinti nelygybę sveikatos sektoriuje.

Pabaigoje dalyviai klausė, kiek realistiška pasiekti „nulinių emisijų 2050-aisiais“ tikslą, kokios realistinės priemonės prieinamos ir turi būti taikomos siekiant mažinti klimato kaitą nepasiturinčiose šalyse. Atsakymai – taip, labai sunku, bet galima anglies dvideginį atmosferoje mažinti, pvz., sodinant medžius; vienas kelių besivystančioms šalims – taikyti efektyvias priemones, arba kurti naujas išsivysčiusiose šalyse, vėliau perduodant besivystančioms. Taip pat klausta, kaip surenkami duomenys daro įtaką politikai. K. Moberg patikino, kad tai – mokslininkų pareiga ir kad mokslų akademijų rekomenduotų ekspertų – taip pat ir socialinių mokslų atstovų – rengiamos ir publikuojamos ataskaitos bei apžvalgos yra būdas informuoti politikus, padedantis priimti informuotus sprendimus.

Apibendrindamas R. Fyrsas atkreipė dėmesį, kad klimato kaitos įrodymų, kaip ir jos poveikio sveikatai įrodymų, daugėja. Reikalingas mokslas, kaip tai sušvelninti, priešintis klimato kaitai, o socialinis teisingumas turi būti siūlomų sprendimų pagrindas. Sprendimus reikia derinti su pačiomis bendruomenėmis. Tam renkami ir nagrinėjami moksliniai duomenys turi būtinai pasiekti ir politikus. K. Moberg dar kartą pabrėžė iššūkių rimtumą ir mokslininkų pareigą siūlyti sprendimus.

Daugiau apie Pasaulio mokslo forumą skaitykite ir žiūrėkite čia

Parengė Andrius Bernotas, LMA Organizacinio skyriaus vadovas