Naujienų archyvas

Lietuvos mokslų akademijos pozicija dėl skiepų

Skiepai yra viena svarbiausių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir jų kontrolės priemonių. Prisimename raupų likvidavimo sėkmę, netoli tikslo poliomielito likvidavimo programa. Beveik pamiršome tokias pavojingas ligas kaip difterija ir kokliušas, nuo kurių anksčiau mirdavo daugybė vaikų. Tačiau skiepai vėl tapo ginčų ir diskusijų objektu. Dėl skepticizmo ir dezinformacijos sumažėjo vakcinacijos apimtys, ir tai pirmiausia pasakytina apie tymus. Tymai buvo vadinami „privaloma vaikiška liga“, nors iki modernios tymų kontrolės pradžios tai buvo viena dažniausių vaikų mirčių priežasčių. Išplėtojus skiepijimo nuo tymų programas, žymus sergamumas tymais labai sumažėjo. Ištisi pasaulio regionai buvo pripažinti laisvais nuo tymų. Viena tokių valstybių buvo Lietuva, kurią Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) 2017 metais pripažino kaip suvaldžiusią vietinius tymus.

Tenka apgailestauti, kad, pasiekus tokių gerų rezultatų, dabar kilo abejonių dėl skiepų svarbos, o skiepijimų apimtys sumažėjo. Tai netruko pasireikšti tymų protrūkiais įvairiose pasaulio šalyse, tarp jų ir kai kuriose Europos Sąjungos šalyse. Pastaraisiais metais Lietuvoje žymiai išaugo sergamumas tymais. Šiais metais sergamumas pasiekė kokybiškai naują lygmenį – ligą platina ne tik iš užsienio atvykę asmenys, bet ir asmenys, užsikrėtę mūsų šalyje. Viena pagrindinių šio protrūkio priežasčių – skiepijimų sutrikimai. Jei iki šiol skiepijimo nuo tymų apimtys siekdavo 98 proc., tai pastaraisiais metais jos krito iki 92 proc., o kai kuriose apskrityse ir gerokai žemiau. Skiepijimo apimčių mažėjimą lėmė ir nepagrįstas neigiamas požiūris į skiepus, jų saugumą ir veiksmingumą.

PSO įtraukė priešinimąsi skiepams į dešimties didžiausių grėsmių sveikatai sąrašą ir primena, kad skiepai kasmet išgelbsti mažiausiai 2–3 milijonus gyvybių. Europos imunologų draugijų federacija (EFIS) ragina medikus ir mokslininkus aktyviau dalyvauti  šviečiamojoje veikloje ir skleisti visuomenėje moksliškai pagrįstas žinias apie skiepus. 

Europos Komisija ir daugelis tarptautinių mokslo organizacijų, tokių kaip Europos medicinos akademijų federacija, Europos akademijų mokslo patariamoji taryba, yra patvirtinusios Rekomendacijas ir Strategiją kovai su užkrečiamosiomis ligomis taikant skiepijimo programas.

Lietuvos mokslų akademija (LMA) ir Lietuvos mokslininkai vieningai pasisako už tai, kad sprendžiant vakcinų saugumo ir veiksmingumo klausimus būtų vadovaujamasi moksliniais faktais, o ne socialiniuose tinkluose skleidžiamais gandais. Iškilus tymų epidemijos grėsmei, visuomenėje būtina skleisti objektyviais įrodymais, o ne spėlionėmis bei spekuliacijomis grindžiamas žinias apie skiepus.

Šiuolaikinės vakcinos kuriamos laikantis griežčiausių saugumo ir bioetikos reikalavimų, todėl nuogąstavimai dėl jų grėsmės vaikų sveikatai ar netgi ateinančioms kartoms neturi mokslinio pagrindo. Priešingai, didžiulę grėsmę vaikams ir suaugusiesiems kelia atsisakymas skiepytis, nes esant skiepijimų apimtims mažiau  nei 95 proc., nesukuriamas vadinamasis kolektyvinis imunitetas ir neužkertamas kelias infekcinėms ligoms plisti. Tuo atveju iškyla pavojus ne tik patiems nepasiskiepijusiems asmenims, bet ir aplinkiniams, kurie dėl amžiaus ar sveikatos būklės negali būti skiepijami. Pavyzdžiui, nuo tymų kūdikiai Lietuvoje skiepijami tik sulaukę 15–16 mėnesių, todėl dar neskiepytiems kūdikiams plintanti tymų epidemija ypač grėsminga. 

Socialiniuose tinkluose ir kai kuriose žiniasklaidos priemonėse skleidžiamos klaidinančios žinios apie tariamą skiepų žalą turi ilgalaikes neigiamas pasekmes. Visuomenė turėtų žinoti, kad mitas apie tariamas  tymų vakcinos ir autizmo sąsajas seniai paneigtas ir pripažintas didžiausia klastote medicinos istorijoje. Daugybė epidemiologinių studijų įvairiose šalyse pateikė nepaneigiamus mokslinius įrodymus, kad skiepai nesukelia autizmo. Tymų vakcina naudojama masinio skiepijimo programoms jau daugiau nei 50 metų, tad nekyla abejonių dėl jos saugumo ir veiksmingumo.

Naujausi biotechnologijos pasiekimai leidžia kurti rekombinantines vakcinas, kurių sudėtyje nėra nukenksmintų ar susilpnintų patogenų, o yra tik atskiri jų komponentai. Taip kuriamos vakcinos nuo hepatito B viruso, žmogaus papilomos viruso (ŽPV). B tipo meningokoko infekcijos. Skiepijimas nuo ŽPV ypač aktualus Lietuvai, nes šis virusas yra pagrindinė gimdos kaklelio vėžio priežastis, o Lietuvoje mirtingumas nuo šios ligos yra vienas didžiausių Europoje. Šalyse, kuriose masinis skiepijimas nuo ŽPV pradėtas prieš 10 metų, stebimas žymiai mažesnis sergamumas gimdos kaklelio vėžiu.

Didelė atsakomybė už moksliškai pagrįstų žinių sklaidą visuomenėje tenka ne tik gydytojams ir mokslininkams, bet ir žiniasklaidai, valdžios atstovams. Lietuva gali didžiuotis savo pasiekimais moderniųjų technologijų srityje ir čia vykdomais pasaulinio lygio moksliniais tyrimais, tad Lietuvos mokslininkai yra pasirengę atsakyti į visuomenėje kylančius klausimus ir moksliniais argumentais atremti nepagrįstų gandų platinimą.

Lietuvos mokslų akademija