Renginių archyvas
Parodos „Mažosios Lietuvos ikonografija“ atidarymas
2019 04 26
RENGINIO PRADŽIA: 16 val.
RENGINIO VIETA: Vilniaus universiteto biblioteka
Visuomenei vis dažniau duris atveria kolekcininkų rinkiniai. Tai ženklas, kad jie yra laukiami. Vilniaus universiteto profesoriaus akad. Domo Kauno kolekcijos ekspozicijoje pristatoma viena dokumentinio paveldo rūšis – ikonografija.
Dokumentinis paveldas komunikacijos ir informacijos krypties moksluose toks pat reikšmingas, kaip ir istorijos moksluose, o kai kada net svarbesnis. Jis yra rankraštinis (archyvinis), spausdintinis, ikonografinis, materialusis, formos požiūriu – originalus, atkurtas ir skaitmeninis. Akad. D. Kauno tyrimuose ikonografiniam paveldui skiriamas išskirtinis dėmesys. Akademikui ypač svarbu senųjų spaudos leidinių tyrimo tekstinį naratyvą grįsti ir vaizdais, tokiais kaip nuotraukos, atvirukai ir meno kūriniai, viešosios erdvės paminklai ir memorialinio paveldo materialieji artefaktai. Beveik visais atvejais nuotrauka, atvirukas, litografija arba grafinis piešinys tampa svariu problemos analizės dokumentu ir argumentu.
Akad. D. Kaunas atvirukus pradėjo kaupti 1970 m., kartu su Klaipėdos krašto kaimuose renkamomis senosiomis knygomis, nuotraukomis ir dokumentais. Pirmosios atvirukų kolekcionavimo – filokartijos – kultūros pamokos gautos bendraujant su vokiečių antikvarais ir lietuvių kolekcininkais. Akademikui dirbant Berlyno ir Leipcigo bibliotekose bei archyvuose atsirasdavo galimybių aplankyti miestų antikvariatus, šeštadieninius prekeivių paviljonus krantinėje ties garsiuoju Pergamo muziejumi. Šiandien tokia prekyba persikėlė į internetinę erdvę. Nepriklausomoje Lietuvoje antikvarinių atvirukų šaltiniai socialinėje aplinkoje yra beveik išsekę, perpardavinėtojai daugiausia siūlo iš užsienio kiek pigiau įsigytų atvirukų.
Akad. D. Kauno kolekcijos tematika orientuota į Mažosios Lietuvos kultūrą. Ji atspindima kraštovaizdžio ir urbanistikos, asmenų, organizacijų, renginių, istorinių vietų, įvykių ir kitokių vaizdų atvirukais bei nuotraukomis, spausdintiniais paveikslais, žemėlapiais, meno kūriniais (pastarųjų įsigyta nedaug). Ypač vertinami atvirukai su lietuviškais laiškais.
Šioje parodoje eksponuojamos kolekcijos seniausi atvirukai siekia 1897 metus. Jie datuojami pagal pašto antspaudų ir laiškelių datas. Tačiau dauguma atvirukų tokių duomenų neturi, todėl datuojant remiamasi apipavidalinimo forma, leidėjų ir leidyklų veiklos trukmės, kartono ir spaudos kokybės duomenimis. Parodoje temos formuotos atsižvelgiant į kolekcijos kūrėjo prioritetus. Pirmenybė skiriama krašto lietuviškajai etnografijai, lietuvių kultūros ir politikos veikėjams, miestams, įėjusiems į Mažosios Lietuvos istoriją, reikšmingiems visai lietuvių raštijai, literatūrai ir kultūrai. Atsižvelgiant į laikmenų materialinę formą ekspozicija skirstoma į atvirukų ir nuotraukų dalis. Nuotraukų rodomi tik originalai. Parodą rengti talkino Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriaus darbuotoja, klaipėdietė Laura Molytė.