Renginių archyvas

Žiedadulkių tyrimai: mokslo pažanga ir naujovių taikymas

2019 11 07

RENGINIO PRADŽIA: 13 val.
RENGINIO VIETA: Lietuvos mokslų akademija

Tęstinė mokslinė konferencija ŠIUOLAIKINIAI BIOLOGIJOS TYRIMAI LIETUVOJE
2019 m. konferencija skirta žiedadulkių tyrimams  

Gamtinė žiedadulkių funkcija – genetinės informacijos pernešimas ir energijos šaltinis ekosistemose. Žmonija žiedadulkes kaip koncentruotą, vitaminais turtingą maisto papildą naudoja nuo neatmenamų laikų. Žiedadulkės buvo ne tik kaip maisto komponentas ar gydymo / prevencijos priemonė, bet ir svarbios religiniais tikslais. Šiandien žinios apie žiedadulkes (arba žiedadulkių žinios) labai reikalingos plačiajai mokslinei ir praktinei veiklai: nuo prieš tūkstančius metų buvusios augalijos ir klimato kaitos nustatymo iki pagalbos alergijos pažeistiems asmenims. Europos alergijos ir kvėpavimo takų ligų pacientų asociacijų federacija skelbia, kad vien Europoje dėl jautrumo žiedadulkių alergenams nukenčia apie 150 milijonų gyventojų gyvenimo kokybė.

Lietuvos mokslų akademijos Biologijos medicinos ir geomokslų skyriaus Biologijos skyriaus renginys „Žiedadulkių tyrimai: mokslo pažanga bei naujovių taikymas“ yra išskirtinis, nes tai pirmą kartą Lietuvoje organizuojama mokslinė diskusija apie  žiedadulkių tyrimus. Konferencijoje bus atskleistos aerobiologijos ir palinologijos krypčių, pagal kurias dirba Lietuvos mokslininkai, mokslinių tyrimų žinios.

Konferenciją atidarys prof. dr. Ingrida Šaulienė (Šiaulių universitetas) pranešimu „Aerobiologijos žinios ir taikymo aspektai“, kuriame pagrindinis dėmesys bus skiriamas aerobiologijai – biologijos šakai, tiriančiai pasyviai oru sklindančias organines daleles, tokias kaip virusai, bakterijos, grybų sporos, žiedadulkės, ir labai maži vabzdžiai bei žinioms apie anemofilinių augalų žiedadulkes. Darbai reikšmingi sprendžiant biologinės įvairovės ir klimato kaitos, urbanizacijos ir  visuomenės sveikatos bei kultūros paveldo ir kriminalistikos uždavinius.

Doc. dr. Lauros Šukienės (Šiaulių universitetas) pranešime „Žiedadulkių ir sporų atmosferoje stebėjimai: technologijos iššūkiai ir novatoriškumas“ numatoma pristatyti oru plintančių biologinės kilmės dalelių nustatymo galimybes ir dalelių identifikavimo technologijas. Žiedadulkės yra tiriamos jau daugiau nei 300 metų, tačiau mokslo atradimai dar iki šiol yra svarbūs ir aktualūs. Pranešime bus pristatyti dabartiniu metu kuriami ir tobulinami nauji įrankiai, leisiantys operatyviai atlikti oru plintančių žiedadulkių ir sporų atmosferoje stebėjimus  naudojant iki šiol dar netaikytus, bet mokslo publikacijose gerai aprašytus, metodus. Spartus technologijų vystymasis labai keičia oru plintančių žiedadulkių ir sporų tyrimo plotmę. Tai suteikia galimybę Lietuvos mokslininkams atsidurti ant naujo mokslo pažangos slenksčio.

Dr. Violetos Čeksterytės (Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės institutas) pranešimas „Lietuvos medingųjų augalų žiedadulkių morfologiniai ir proteominiai tyrimai“ supažindins su meduje esančių žiedadulkių sudėtimi ir kiekiu, rodančiu, iš kokių augalų suneštas medus. Kiti cheminiai ir organoleptiniai medaus tyrimai papildo vertinant jo autentiškumą. Medaus žiedadulkių sudėtis atskleidžia atskirų valstybių regionų gamtos ypatumus, agrokultūrinių, miško nektaringųjų augalų sudėtį. Medaus kilmės nustatymas pagal būdingus žiedadulkių baltymus gali charakterizuoti Lietuvos augmenijos specifiškumą, jo kokybišką paruošimą ir funkcionalumą. 

Dr. Ilona Kerienė (Šiaulių universitetas) pranešime „Anemofilinių augalų žiedadulkių ekstraktų antigrybinės savybės“ supažindins su žiedadulkėse gausiais antigrybinėmis savybėmis pasižyminčiais fenoliniais junginiais, kurie veikdami kartu su kitais bioaktyviais junginiais gali veikti mikroskopinio grybo ląstelės fiziologinius procesus. Tyrime analizuojamas beržo, dilgėlės ir kiečio žiedadulkių ekstraktų antigrybinis poveikis mikroskopinių grybų Alternaria spp., Cladosporium spp., Fusarium spp. rūšių augimui. Šiuo tyrimu siekiama prisidėti prie gamtoje esančių paieškos priemonių, kurių taikymas padėtų apsaugoti maisto produktus nuo mikroskopinių grybų taršos, ypač atkreipiant dėmesį į alergines reakcijas sukeliančias ir mikotoksinus gaminančias rūšis.

Dr. Miglė Stančikaitė (Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Gamtos tyrimų centras) pranešime „Žiedadulkės – laiškas iš praeities“ planuoja pristatyti žiedadulkių analizės pagrindu Lietuvos ir kaimyninių šalių mokslininkų atliktų klimato dinamikos, paleoaplinkos sąlygų, gyventojų istorijos tyrimų rezultatus, apžvelgti metodo taikymo geologiniuose bei archeologiniuose tyrimuose plėtrą. Ilgą laiką iškastinių žiedadulkių tyrimai buvo pagrindinis informacijos šaltinis atliekant paleoklimatinių pokyčių rekonstrukcijas, įvertinant globalius ir lokalius klimato svyravimus. Klasikiniu laikomas iškastinių žiedadulkių spektro tyrimas leidžia nustatyti gamtinių ir antropogeninių veiksnių nulemtus paleoaplinkos pokyčius, įvertinti jų erdvinę bei chronologinę sklaidą. Gyventojų ūkio dinamika, gamybinio ūkio plėtra, kultūrinių augalų geografinis paplitimas yra nagrinėjamas pasitelkiant iškastinių žiedadulkių tyrimus.

LMA Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus Bendrosios biologijos sekcijos pirmininkas akad. Mečislovas Žalakevičius