Naujienos

Atgal

Naujienų archyvas

2020-ųjų išvakarėse: LMA narių visuotinis susirinkimas

2019 12 19

2019 m. gruodžio 17 d. įvyko iškilmingas Lietuvos mokslų akademijos (LMA) narių visuotinis susirinkimas. LMA prezidentas Jūras Banys apžvelgė besibaigiančių metų rezultatus ir įvairiapusę akademikų bei pačios Akademijos veiklą. Pasidžiaugta, kad 2019-aisiais organizuota daugiau kaip 170 renginių, vykdyti trys Europos Sąjungos struktūrinių fondų projektai, aktyviai bendradarbiauta su regionais. Tarp kitų veiklų akcentuota, kad LMA prezidentas dalyvavo Visos Europos akademijų asociacijos (ALLEA) renginyje, kuriame buvo kalbama apie mokslo akademijų vaidmenį šiuolaikiniame pasaulyje, o CERN’e atsiskaityta apie Lietuvos mokslininkų bendradarbiavimą su šiuo tarptautiniu mokslo centru. Per metus akademikų gretas papildė vienuolika naujų narių ir vienas užsienio narys. Pastaruoju tapo Nobelio premijos laureatas Žeraras Muru (Gérard Albert Mourou). Na, o kitąmet Lietuvos paštas turėtų išleisti specialų pašto ženklą, skirtą žymaus Lietuvos matematiko, akademiko Jono Kubiliaus šimtosioms gimimo metinėms.



Iš kairės: LMA prezidentas akad. Jūras Banys, LMA viceprezidentas akad. Zenonas Dabkevičius, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis, Kauno m. savivaldybės mero patarėjas Simonas Kairys

LMA prezidiumas ir mokslų skyrių nariai tradiciškai pasveikino Akademijos narius – jubiliatus. Sveikinimo adresas įteiktas akad. Gintariui Kaklauskui, LMA prezidiumo padėka – akad. Algirdui Sliesaravičiui; LMA atminimo medalis ir pažymėjimas bei sveikinimo adresas – akad. Ramučiui Petrui Bansevičiui, LMA atminimo medaliai ir pažymėjimai: akademikams Vygantui Paulauskui, Vytautui Basiui, Veronikai Vasiliauskienei, Viktorijai Daujotytei-Pakerienei ir Juozui Kuliui. Pažymėtos ir netektys – tylos minute buvo pagerbtas akademiko, branduolinės saugos ir technologijų rizikos analizės mokslinės mokyklos Lietuvoje kūrėjo Eugenijaus Ušpuro ir LMA užsienio nario, buvusio Latvijos MA prezidento, vėliau – jos senato pirmininko, chemiko Janio Stradinio (Jānis Stradiņš) atminimas.



Akad. Veronika Vasiliauskienė ir LMA prezidentas akad. Jūras Banys

Pranešimą apie verslo ir mokslo bendradarbiavimo potencialą skaitė Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis. Jis akcentavo, kad verslui rūpi švietimo situacija, nes Lietuvai siekiant konkuruoti globaliame ir itin konkurencingame pasaulyje, būtina kurti didesnės pridėtinės vertės produkciją. Ypač atsižvelgiant į tai, kad iki 2025 metų iš darbo rinkos mūsų šalyje pasitrauks apie 180 000 žmonių. Situaciją ekonomikoje jau dabar iš esmės keičia nauja, ketvirtoji pramonės revoliucija, pagrįsta informacinėmis technologijomis, dirbtinio intelekto sistemomis. Kinta verslo modeliai ir didžiųjų IT įmonių kapitalizacija dešimtis kartų lenkia tradicinių pramonės sričių rinkos vertę. Į tai jau reaguoja ir Europos Sąjunga, kuri naujoje finansavimo perspektyvoje, vadinamoje „Horizon Europe“, ketina didinti lėšas inovacijoms skatinti ir kurti. Deja, kol kas Lietuvoje dominuoja žemos pridėtinės vertės produkcija, o aukštųjų technologijų produkcijos dalis tesudaro 15 proc.  Menkas ir mokslinių tyrimų bei eksperimentinės plėtros sistemos efektyvumas (30 proc. ES vidurkio). R. Dargio manymu, verslininkams ir mokslininkams reikia aktyviau bendrauti, organizuoti daugiau jungtinių verslo ir mokslo konferencijų. Pramonininkai norėtų geriau suprasti, kuo gyvena mokslas, kokias idėjas plėtoja. Galbūt taip pavyktų efektyviau naudoti turimus išteklius, investuoti į dirbtinio intelekto sistemas sekant „Skaitmeninės Europos“ pavyzdžiu ir pan.

Iškilmingame susirinkime buvo pagerbti 2019 m. Kauno miesto mokslo premijos laureatai. Pretendentų vertinimo komisijos pirmininkas akad. Gintautas Žintelis perskaitė posėdžio protokolą. Premijomis įvertinti Vytauto Didžiojo universiteto prof. dr. Gintautas Mažeikis už ilgametę aktyvią ir reikšmingą mokslinę veiklą atliekant simbolinio mąstymo tyrimus kritinės teorijos požiūriu ir Kauno technologijos universiteto profesorius akad. Jurgis Kazimieras Staniškis už ilgametę aktyvią mokslinę veiklą ir aukščiausius mokslo pasiekimus vystant tarpsritinius darnios pramonės plėtros tyrimus, už Lietuvos ir Kauno miesto vardo garsinimą pasaulyje. Diplomus laureatams teikė Kauno m. savivaldybės mero patarėjas Simonas Kairys, o sveikino LMA prezidentas J. Banys ir viceprezidentas Zenonas Dabkevičius.

Savo kalboje pirmasis laureatas priminė kritinės teorijos kūrėjus ir jos istoriją. Susiedamas kalbą su R. Dargio pranešimu, prof. G. Mažeikis akcentavo, kad jo tyrimų sritis – simbolinis mąstymas – yra labai svarbi kompetencija, padedanti mokslininkams įsilieti į tarptautines mokslinių tyrimų programas, dalyvauti aštrioje konkurencinėje kovoje su kolegomis iš kitų šalių ir, argumentų dėka užsitarnavus pripažinimą, tapti projektų lyderiais. Laureato manymu, tokių sugebėjimų, komunikavimo įgūdžių trūkumas, ypač ministerijų lygmeniu, dažniausiai ir pakiša koją Lietuvos mokslininkų grupėms, pretenduojančioms tapti „Horizon Europe“ projektų lyderiais.

Antrasis laureatas akad. J. K. Staniškis taip pat neapsiribojo tik padėka. Pranešime „Darnus vystymasis: lokalūs ir globalūs sprendimai“ jis papasakojo apie neseniai kartu su kitais keturiolika nepriklausomų pasaulio mokslininkų parengtą ataskaitą Jungtinių Tautų užsakymu „The Future is Now“ („Ateitis yra dabar“), kurioje siekiama nubrėžti tolesnes pasaulio vystymosi gaires. Joje akcentuojama, kad žmonijai teks įveikti nemažai grėsmių siekiant išlikti. Būtina keisti požiūrį į daugelį vyksmų, ypač ekonomiką. Būtina iš naujo „išrasti“ pramonę (nauja jos forma galėtų tapti žiedinė ekonomika), vertinti vartotoją ne kaip racionalų homo economicus, bet kaip iracionalų subjektą (taigi, remtis elgsenos ekonomikos įžvalgomis) ir suvokti tarpsritinio mokslo perspektyvas bei potencialą. Laureato manymu, daugelio šiuo metu planetą užgriuvusių problemų priežastis – užmirštos žmogiškosios vertybės, kurias tiesiog būtina atgaivinti. J. K. Staniškis palinkėjo visiems susirinkusiems daugiau globalaus suvokimo, etikos, moralės, empatijos ir bendradarbiavimo.

Kauno m. mero patarėjas S. Kairys sveikinimo kalbą pradėjo pastebėdamas, kad šioje salėje jaučiąs tvyrantį aštrų protą ir intelektą. Jis pasidžiaugė, kad yra sukurta tokia puiki Kauno mokslininkų įvertinimo tradicija. S. Kairio manymu, mokslininkai ir be premijų supranta savo gebėjimus ir atliktų darbų vertę. Kol kas labiau trūksta visuomenės, savivaldybės suvokimo, kokia svarbi ši veikla šalies ar miesto pažangai. Baigdamas linkėjo, kad keistųsi požiūris į mokslą.



LMA Jaunosios akademijos nariai

Praėjusiais metais LMA narių visuotiniame susirinkime buvo įteikti pažymėjimai pirmiesiems dešimčiai Lietuvos mokslų akademijos Jaunosios akademijos (LMAJA) narių. Šįkart jiems LMA prezidentas ir LMA viceprezidentas įteikė LMAJA nario ženklus. Po to LMA prezidentas J. Banys pakvietė LMA viceprezidentą Z. Dabkevičių paskelbti ir pristatyti 2019  m. lapkritį ketverių metų kadencijai išrinktus naujus LMAJA narius. Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriuje jais tapo dr. Tomas Petreikis ir dr. Vytautas Rinkevičius; Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyriuje – dr. Aldona Balčiūnaitė ir dr. Jevgenij Chmeliov; Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriuje – dr. Giedrius Gasiūnas ir dr. Jurgita Skiecevičienė; Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriuje – dr. Rita Armonienė ir dr. Aleksandr Novoslavskij; Technikos mokslų skyriuje – dr. Remigijus Paulavičius ir dr. Gediminas Stankūnas.

Iškilmingą LMA narių visuotinį susirinkimą baigė kalėdinė muzikinė programa, kurią atliko vokalinis instrumentinis duetas: Nijolė Kniukštaitė-Vaičiulienė (sopranas) ir Linas Dužinskas (fortepijonas).

Parengė  dr. Rolandas Maskoliūnas, LMA vyr. specialistas ryšiams su visuomene
dr. Andrius Bernotas, LMA Organizacinio skyriaus vadovas
Virginijos Valuckienės nuotraukos

GALERIJA