Renginių archyvas

Painios varpų ir laikrodžių istorijos profesoriaus Liberto Klimkos knygoje „Užkopus į varpų bokštą“

Sausio 16 d. Lietuvos mokslų akademijos mažoji konferencijų salė lūžo nuo gausaus lankytojų, norinčių susitikti su žinomu mokslo istoriku ir etnologu profesoriumi Libertu Klimka, skaičiaus. Renginio vedėja LMA skyriaus „Mokslininkų rūmai“ vadovė Aldona Daučiūnienė trumpai pristatė renginio svečią: „Pagrindinė prof. Liberto Klimkos mokslinių tyrimų sritis – tiksliųjų mokslų ir technikos istorija, mokslo istorijos paminklai, baltų kosmologija, liaudies papročių semantika; jis nagrinėjo ir lietuvių tautos savimonės formavimosi veiksnius. Paskelbė darbų apie elektronines puslaidininkių savybes, parašė mokslo populiarinimo straipsnių iš astronomijos ir fizikos istorijos Lietuvoje. Jis publikavo daug mokslinių straipsnių ir parašė apie 20 monografijų ir knygų. Profesorius yra įvairių visuomeninių organizacijų ir sąjungų aktyvus narys. Įdomu tai, kad 2007 m. kovo 23–24 dienomis Molėtų astronomijos observatorijoje 0,35/0,51 m. skersmens Maksutovo sistemos teleskopu atrastas asteroidas. K. Černiui pasiūlius Tarptautinė astronomų sąjunga 2019 m. šiam lietuviškam asteroidui suteikė Klimkos vardą.

Profesorius Libertas Klimka, LMA skyriaus „Mokslininkų rūmai“ vadovė Aldona Daučiūnienė

Profesoriaus pasveikinti knygos sutiktuvių proga atvyko Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos mokytojos Raimondos Tallat-Kelpšaitės vadovaujami mokiniai, kurie atliko trumpą jaudinančią muzikinę programą, puikiu muzikavimu ir nuostabiais balsais praturtino renginį. Profesoriaus Liberto Klimkos įtaigi paskaita „Apie primirštus Lietuvos kultūros paveldo objektus – bokštų varpus ir laikrodžius“ prabėgo vienu atokvėpiu, nes pasakotojas labai įtaigiai ir su meile apžvelgė varpų ir laikrodžių atsiradimo pasaulyje ir Lietuvoje istoriją“. Pristatydamas knygą „Užkopus į varpų bokštą“ prof. Libertas Klimka kalbėjo: „Bažnyčios varpas – žemės ir dangaus jungties simbolis; jo prakilnūs garsai kviečia maldai, susikaupimui, prisiminimui, perteikia kokią svarbią žinią. Varpo dūžiai, aidintys iš bažnyčios bokštų – tai tartum Dievo balsas žmonėms. Varpais taip pat skelbiami svarbūs bendruomenės įvykiai. Varpų garsai ženklina Sakralųjį laiką, kreipiantį mintis nuo kasdienybės prie amžinybės. Varpai, sukaupę savyje technologijos, dailės, istorinės atminties ir net raštijos verčių aspektus, yra labai vertingi kultūros paveldo objektai. Gaila tik, kad įkelti į bokštų aukštybes, jie tampa girdimi, bet dažniausiai nebematomi. Ne mažiau vertingi Lietuvos bažnyčiose yra bokštų laikrodžiai“.

Paveldosauginio pobūdžio leidinyje aprašomi vertingiausi istoriniai Lietuvos bažnyčių bokšto varpai ir su jais sujungti laikrodžiai. Aprašomas tradicinis varpų naudojimas bažnytinėje liturgijoje, varpų liejybos bei laikrodininkystės istorija Europoje ir Lietuvoje, garsiausi meistrai ir liejyklos, folkloriniai tikėjimai varpo garsų galia, legendiniai ir tikri varpų nutikimai karų bei okupacijų metais. Žinias apie istorinius laikrodžius ir varpus prof. Libertas Klimka surinko dalyvaudamas Lietuvos kraštotyros ir kampanologų draugijų ekspedicijose bei išvykose, taip pat nemažai laiko praleisdamas archyvuose. Profesorius trumpai pristatė ir kitą savo knygą „Lietuviška virtuvė. Tradicinės šventės ir valgiai“.

Parengė Aldona Daučiūnienė, LMA skyriaus „Mokslininkų rūmai“ vadovė
Virginijos Valuckienės nuotraukos

GALERIJA