Naujienų archyvas

Lietuvos mokslų akademija ir Pakruojo rajono savivaldybė tęsia bendradarbiavimą

Lietuvos mokslų akademija (LMA) 2019 m. su Pakruojo r. savivaldybe yra pasirašiusi bendradarbiavimo sutartį.  Birželio 22 d.  LMA delegacija (prezidentas   akad. Jūras Banys, viceprezidentas akad. Zenonas  Dabkevičius, Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus pirmininkas akad. Domas Kaunas ir Teodoro Grotuso fondo valdybos pirmininkas akad. Aivaras Kareiva) susitiko su Pakruojo r. savivaldybės vadovais: meru Sauliumi Margiu, mero pavaduotoju Virginijumi Kasilevičiumi, mero padėjėja Simona Lipskyte ir kultūros paveldo vyr. specialistu Mindaugu Veliuliu.
|
LMA viceprezidentas akad. Zenonas Dabkevičius, LMA prezidentas akad. Jūras Banys, Žeimelio  miestelio Žiemgalos krašto muziejaus direktorė Daiva Skrupskelytė, Pakruojo r. savivaldybės mero pavaduotojas Virginijus Kasilevičius ir meras Saulius Margis

LMA prezidentas J. Banys susitikimo pradžioje pažymėjo, kad LMA turi ilgametes bendradarbiavimo su savivaldybėmis tradicijas.  Pasiūlė Pakruojo r. savivaldybė Akademijoje ar Pakruojyje rengti diskusijos aktualiausiais savivaldybei ar Šiaurės Lietuvai gamybos, aplinkosaugos, kultūros paveldo klausimais, pakvietė savivaldybės administraciją ir darbuotojus apsilankyti Mokslų akademijoje, o moksleivius – universitetų ir valstybinių mokslo institutų mokslo centruose, moderniose laboratorijose, bibliotekose, muziejuose. Pakruojo r. savivaldybės meras S. Margis pasidžiaugė užsimezgusiu bendradarbiavimu ir pažymėjo, kad šiuo metu  rajonui labai svarbu darbo vietų kūrimas, miesto ir gyvenviečių infrastruktūrų, turizmo objektų sutvarkymas ir turistų srautų pritraukimas,  istorijos ir kultūros paveldo išsaugojimas – daug dėmesio skiriama miesto ir miestelių centrinių aikštėms, istoriniams pastatams renovuoti. Suprantama, savivaldybei visuomet buvo svarbus  vieno žymiausio krašto asmenybių – Teodoro Grotuso atminimo įamžinimas. Jau kelis dešimtmečius diskutuojama dėl paminklo T. Grotusui pastatymo, bet vis dar nepadaryta. Meras pažymėjo, kad  LMA parama įamžinant žymiausio šio krašto ir pasaulinio garso mokslininko atminimą būtu labai svari.

Iš kairės: akad. Zenonas  Dabkevičius, akad. Jūras Banys ir akad. Aivaras Kareiva

Teodoras Grotusas (Theodor von Grotthuss) (1785–1822) yra elektrolizės, fotochemijos dėsnių atradėjas, pirmasis Lietuvos fizikochemikas, geologas. Elektrolizės teoriją T. Grotusas paskelbė 1806 m. (de Grotthuss, C.J.T. (1806). „Sur la décomposition de l'eau et des corps qu'elle tient en dissolution à l'aide de l'électricité galvanique“. Ann. Chim. (Paris) 58: 54–73). Tad 2016 m. nuo šios reikšmingo  įvykio buvo praėję 210 metų. 2015 m. minėtos T. Grotuso 230 gimimo metines. 2017 m. sukako 200 metų nuo tada, kai T. Grotusas suformulavo pirmąjį fotochemijos dėsnį.
T. Grotusas gimė Gedučiuose (Pakruojo r., Šiaulių apskritis). Gedučių kaimas yra netoli Žeimelio miestelio. 1808 m. T. Grotusas visam laikui apsigyveno savo motinos dvare Gedučiuose, kur buvo įsirengęs laboratoriją. Mokslininkas mirė Gedučiuose 1822 metais.

LMA prezidentas akad. Jūras Banys

Akad. J. Banys  ir susitikimo dalyviai pritarė puoselėjamai minčiai, kad  Lietuva turėtų įamžinti T. Grotuso atminimą, pastatydama Žeimelio centrinėje aikštėje bronzinį paminklą. Pirmieji darbai būtų – suderinti su savivaldybės taryba šią idėją,  atlikti archeologinius tyrimus ir parengti bendrąjį aikštės ar jos dalies planą, suderinti su Kultūros paveldo departamentu, parengti paminklo projektą, surasti, kur galima išlieti paminklą. LMA ir prie jos veikiantis T. Grotuso fondas prisidės prie šios idėjos puoselėjimo ir lėšų kaupimo.
Aptartos kitos LMA ir Pakruojo  r. savivaldybės bendradarbiavimo perspektyvos. Susitikimo pabaigoje meras pakvietė LMA delegaciją aplankyti istorines Pakruojo krašto vietas, susipažinti su architektūros paminklais.
Lydimi mero padėjėjos S. Lipskytės ir kultūros paveldo vyr. specialisto istoriko  M. Veliulio, akademikai aplankė  Linkuvą – vieną seniausių Lietuvos Žiemgalos miestelių, jame esančią savivaldybės pastangomis restauruojamą renesansinę bažnyčią (pastatytą 1593 m.) ir mūrinį karmelitų vienuolyną (pastatytas 1773 m.), pasigrožėjo originaliu paminklu rašytojui Juozui Paukšteliui atminti. Tarp Linkuvos ir Žeimelio  aplankyti prieškaryje pastatyti ir   per sovietmetį išlikę Bardiškių kaime Vytauto Didžiojo (1930 m.) ir Lauksodžio kaime  Birutės (1931 m.) paminklai. Aplankytą Žeimelio  miestelį puošia gotikinė aikštė su 18 a. pab. – 19 a. pr. pastatytomis Didžiąja ir Mažąja karčemomis. Vienoje jų įkurtas Žiemgalos krašto muziejus, kuriame sukaupta daug medžiagos apie šio krašto istoriją ir kultūrą, yra parengta ekspozicija apie T. Grotusą, stovi T. Grotuso gipsinė skulptūra, sukurta Kęstučio Balčiūno, kuri būtų pagrindas paminklui.  Centrinėje aikštėje jau yra  pastatytas paminklas miestelio 500 metų jubiliejui, todėl statant kitą paminklą labai svarbu rasti tinkamą vietą ir suderinti su architektais bei miestelio bendruomene.

Akad. Aivaras Kareiva  ir akad. Zenonas Dabkevičius
Virginijos Valuckienės nuotraukos

GALERIJA