Naujienos

Odė Panevėžiui

2021 03 01

Lietuvos mokslų akademija (LMA) yra pasirašiusi bendradarbiavimo sutartį su Panevėžio miesto savivaldybe. Ne kartą vyko LMA dienos Panevėžyje, o ir Panevėžio miesto delegacijos svečiavosi Mokslų akademijoje. Daug įžymių mokslo ir kultūros žmonių yra kilę iš Panevėžio miesto. Ir štai du panevėžiečiai – Mykolo Romerio universiteto profesorė muzikologė Rita Aleknaitė-Bieliauskienė ir socialinių mokslų daktaras, 20 metų vadovavęs panevėžiečių klubui Vilniuje Bronius Kačkus išleido knygą apie Panevėžį ir jo garbius žmones „Dvidešimt metų drauge. Puoselėjantys gimtojo Panevėžio atmintį.“ LMA skyrius „Mokslininkų rūmai“, rengęs ne vienos prof. R. Aleknaitės-Bieliauskienės monografijos sutiktuves gyvai LMA didžiojoje konferencijų salėje, dabar pateikia naująją knygą elektroninėje erdvėje.

Prof. habil. dr. Šarūno Raudžio atsiliepimas apie knygą:
„Dvidešimt metų drauge. Puoselėjantys gimtojo Panevėžio atmintį“
Tai ne knyga, o Odė Panevėžiui ir jo žmonėms, parašyta dviejų talentingų, žmones, darbą ir meną mylinčių mokslininkų. Joje surasime daug įdomių, iki šiol niekur kitur neaprašytų istorijų apie su Panevėžiu susijusius žmones, keliasdešimt pastarųjų metų besitęsiančią miesto pramonės ir kultūros evoliuciją. Džiugina tai, kad perskaičius knygą, pajunti, kad panevėžiečiai – tai bendruomenė. Ir ne tik tas šimtas klubo „Nevėžis“ narių.
Nemažai knygoje skirta chronologiniam klubo organizuotų susitikimų, paskaitų, koncertų, išvykų ir kitiems aprašymams. Tačiau dar didesnis dėmesys – žmonių ir jų veiklos, pasiekimų sklaidai. Man, kaip knygos skaitytojui, buvo labai įdomūs puslapiai apie vieno autorių – socialinių mokslų daktaro Broniaus Kačkaus veiklą. Ne kartą susitikdavau šį buvusį ilgametį Panevėžio vykdomojo komiteto pirmininką, jaunystėje Kauno politechnikos instituto valia lėmusį absolvento paskyrimą į šį Aukštaitijos miestą ir čia atkakusį. Apie iki tol nepažintą žmogų išgirsdavau frazę: „Kačkaus laikais“ oho, tai buvo !..“ Tada Panevėžys švytėjo: visos socialinės sferos augo kaip ant mielių. Tad su dideliu užsidegimu skaičiau puslapius apie B. Kačkaus veiklą, skirtą miesto pramonės augimui skatinti, centralizuotam įmonių aprūpinimu vandeniu, vandens baseinų, parkų, gyvenamųjų kvartalų, mokslo įstaigų, kultūros objektų statybai. Šios pastangos iš esmės keitė miestą. Panevėžys tapo vienu pagrindinių Lietuvos materialiosios ir dvasinės kultūros centrų.
Gaila tik, kad Mykolo Romerio universiteto afilijuotoji profesorė dr. (HP) Rita Aleknaitė-Bieliauskienė – tikra panevėžietė, daug ką padariusi Lietuvai, parašiusi keliolika labai šiltų knygų apie iškilius Lietuvos kultūros žmones, pamiršo detaliau parašyti apie save. O padarė ji tikrai daug, ir Panevėžiui, ir klubo nariams.
Tai labai įdomi, turinti didelę išliekamąją vertę, knyga. Reikšminga klubo „Nevėžis“ veikla, iš kurios kiti panašūs Lietuvos klubai dažnai galėtų pasimokyti, o žmonės, besidomintys pažintinėmis kelionėmis po Lietuvą, lengviau galėtų pasirinkti įdomių vietų, iškilių asmenybių, kurias būtų verta pažinti. Kažin ar Lietuvoje yra kitas, toks pat veiklus klubas, kaip šis. Po šimto metų ši knyga tikriausiai taps daugelio žmonių labai ieškoma. Kad „nepasimestų“, gal vertėtų ją skelbti internete?
Įdomu būtų buvę plačiau susipažinti su klubo narių biografijomis. Gaila, kad ne visi žmonės nori plačiau atsiskleisti. Bet juk ir iš kuklių žmonių gyvenimų kuriama istorija!

Knygos autoriai



Vinco Kudirkos premijos laureatė, prof. dr. (HP) Rita Aleknaitė-Bieliauskienė
1945 m. gimė Panevėžyje, teatro aktoriaus ir režisieriaus Jono Aleknos ir Panevėžio mergaičių gimnazijos absolventės Irenos Fridmanaitės šeimoje. Baigdama Lietuvos konservatoriją (dabar LMTA) įgijo pianistės koncertmeisterės, pedagogės kvalifikaciją. Lietuvos mokslų akademijos Istorijos institute studijavo aspirantūroje. Disertacijoje įrodė muzikos meno reikšmingumą daugiatautės visuomenės piliečiams. Lietuvos filharmonijoje sukūrė reikšmingą muzikos edukacijos sistemą. Rengė ir vedė radijo, televizijos laidas, kūrė menininkus įamžinusius dokumentinius filmus (apie Vytautą Laurušą, Lionginą Abarių, Algimantą Raudonikį ir kt.). Dėstė Lietuvos edukologijos, Mykolo Romerio universitetuose. Kaip Lietuvos žurnalistų sąjungos narė aktyviai reiškėsi kultūrinėje spaudoje. Parašė per 30 įvairaus žanrų knygų (monografijos apie prof. Vytautą Laurušą, Joną Urbą, Aleksandrą Livontą, Joną Alekną, Algimantą Raudonikį ir kt.). 20 metų yra Vilniaus panevėžiečių klubo „Nevėžis“ valdybos narė.

 

Nusipelnęs inžinierius, socialinių mokslų dr. Bronius Kačkus
Gimė 1929 m. Kauno rajone. Baigė Kauno politechnikos institutą (dabar Kauno technologijos universitetas). Įgijęs inžinieriaus technologo specialybę, pagal paskyrimą pradėjo dirbti Panevėžio cukraus fabrike. Tapo jo direktoriumi, 24 metus vadovavo Panevėžio vykdomajam komitetui. Miestas subrendo, išaugo, tapo vertas Aukštaitijos sostinės vardo. B. Kačkus – medžiotojas, žinomas medžioklės etikos propaguotojas, parašęs ir išleidęs knygų medžioklės kulinarijos temomis. Reikšmingos knygos „Gamyba Panevėžyje 1940–1990 metais“ (2015) autorius. 20 metų vadovavo panevėžiečių klubui „Nevėžis“ Vilniuje.

Pavartykime knygos puslapius

Parengė prof. Rita Aleknaitė-Bieliauskienė ir LMA skyriaus „Mokslininkų rūmai“ vadovė Aldona Daučiūnienė