---------------------------------------
2025 m. birželio 17 d. Lietuvos mokslų akademijos narių visuotinis susirinkimas
Birželio 17 d. įvyko Lietuvos mokslų akademijos (LMA) narių visuotinis susirinkimas, kuriame dalyvavo ir trys inauguruojami LMA užsienio nariai, Ateities biomedicinos fondo valdybos pirmininkė dr. Eglė Radzevičienė, apdovanojami laureatai, LMA darbuotojai. Renginio pradžioje LMA atminimo medaliais įvertinti akademikai Aleksandras Laucevičius (75), Raimundas Šiaučiūnas ir Vidmantas Stanys. Naujai išrinktiems LMA tikriesiems nariams – Tomui Kačerauskui, Inetai Dabašinskienei, Andriui Vaišniui, Gražinai Daunoravičienei, Almirai Ramanavičienei, Gražinai Tautvaišienei, Ramūnui Garunkščiui, Egidijui Rimkui, Arvydui Laurinavičiui, Vaivai Lesauskaitei, Modestui Ružauskui, Audriui Dėdelei, Petrui Rimantui Venskutoniui ir Juozui Valivoniui – buvo įteikti nariųženklai, pažymėjimai ir LMA statutas.
Juniesiems mokslininkams buvo įteiktos LMA ir Ateities biomedicinos fondo premijos.Laureatus paskelbė akad. Z. Dabkevičius, diplomus įteikė dr. E. Radzevičienė ir akad. J. Banys.Dr. Rolandui Gedgaudui (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas) skirta premija medicinos kryptyje už darbą „Mikrobiotos vaidmuo personalizuotoje medicinoje: nuo žarnyno ir kraujo mikrobiotos tyrimų iki tikslinių terapinių intervencijų“. Paskirtos trys skatinamosios stipendijos gyvybės mokslų kryptyse, bendrą premijos sumą padalijant į tris lygias dalis: dr. Agatai Mlynskai (Nacionalinis vėžio institutas) už darbą „Personalizuotos medicinos link: imuninės naviko mikroaplinkos tyrimai ir inovatyvių imunoterapijos strategijų kūrimas“, dr. Giedrei Valiulienei (Vilniaus universitetas) už darbą „Medikamentams atsparios depresijos tyrimai: transkranijinės magnetinės stimuliacijos efektyvumą prognozuojančių biožymenų paieška“, dr. Raimondai Kubiliūtei (Vilniaus universitetas, Nacionalinis vėžio institutas) už darbą „Skysčių biopsijos testas ankstyvai inkstų vėžio diagnostikai ir gydymo personalizavimui“.
Susirinkime buvo inauguruoti trys naujiLMA užsienio nariai: Nazimas Gruda (Albanija ir Vokietija), Barbara Elizabeth Lothenbach (Šveicarija), Maitas Metspalu (Estija). Kiekvienam buvo įteiktas nario ženklas ir diplomas. Inauguracinėje paskaitoje Bonos universiteto prof. N. Gruda kalbėjo apie sodininkystę klimato kaitos sąlygomis. Klimatas planetoje šyla, stiprėja šiltnamio efektas ir tai turi įtakos žemdirbystei ir sodininkystei. Temperatūros kilimo tendencijos panašios ir Lietuvoje, ir visame pasaulyje. Bene daugiausia anglies dioksido dujų į atmosferą išskiria energetikos sektorius, tačiau apie 30 % šiltnamio dujų pasaulyje generuoja maisto gamyba. Tad sodininkystė yra ne tik viena klimato kaitos priežasčių, bet ir pati kenčia nuo šių pokyčių: augalus aktyviau puola kenkėjai, derlių mažina ekstremalios oro sąlygos, sulaukiama daugiau audrų. Todėl reikia vystyti šiltnamio dujas sugeriančias technologijas, daugiau naudoti atsinaujinančių energijos šaltinių. N. Grudos ir kolegų tyrimai liudija, kad dėl išaugusio anglies dioksido kiekio kai kurių medžiagų augaluose susikaupia daugiau (tai yra gerai), bet kai kurių ir mažiau, pvz., sumažėja mineralų pasisavinimas augaluose. Būtina veikti kompleksiškai – reikia politinių reformų, šviesti visuomenę apie pasekmes. Tai tarpdalykinė problema, tad turime kooperuotis.
Statybinių medžiagų geocheminio ir termodinaminio modeliavimo specialistė, chemikė prof. B. E. Lothenbach, dirbanti Šveicarijos federalinėje medžiagų mokslo ir technologijų laboratorijoje, kalbėjo apie savo darbus, skirtus aliuminio ir magnio poveikiui kristalinių kalcio hidrosilikatų stabilumui. Kartu su KTU ji tyrinėja silikatų chemiją ir technologijas, cementų hidrataciją ir jų sąveiką su aplinka. Mokslininkės sukurti modeliai gerai prognozuoja eksperimentų rezultatus.
Evoliucinės genomikos specialisto prof. M. Metspalu pranešimo tema – „Naujieji senovės DNR tyrimų horizontai“. Jis pabrėžė, kad šiuo metu labiausiai ieškoma atsakymų į tris evoliucinės genomikos klausimus. Vienas jų – kaip genų sąveika su aplinka veikia individų prisitaikymą, kitaip sakant, kaip moderni aplinka keičia mūsų evoliuciją. Kita kryptis – struktūrinės variacijos ir reguliacinių elementų (enhancerių, promotorių, nekoduojančių RNR) vaidmuo evoliucijoje, rūšių formavimuisi. Ir trečioji – tiriama, kaip genų dreifas (flow) formuoja šiuolaikinių ir archajiškų populiacijų genomų kraštovaizdį; kaip gimsta evoliucinės inovacijos ir atsparumas ir kaip tai skatina bioįvairovę. Tartu universiteto Genomikos institute M. Metspalu analizuoja estų migracijas, vykusias prieš tūkstančius metų, lygina senųjų ir šiuolaikinių populiacijų DNR. Siekiant geriau suprasti tautos praeitį (kultūrą, ekonomiką, sveikatą ir visuomenės struktūrą), su genetikais bendradarbiauja archeologai, lingvistai, chemikai, medikai, socialinių mokslų atstovai. Kai nepavyksta rasti senųjų gyventojų genetinės medžiagos pėdsakų, mokslininkai analizuoja kapavietėse rastą beržų degutą. Prieš tūkstančius metų jis plačiai buvo naudojamas gydymui, įrankių gamybai. Tai padeda atkurti praeitį be DNR mėginių.
Toliau akad. J. Banys susirinkimo dalyviams priminė LMA statuto ir LMA prezidiumo rinkimų reglamento nuostatas.Mokslų akademijos prezidentu, viceprezidentu, vyriausiuoju moksliniu sekretoriumi, Mokslų skyriaus pirmininku tas pats asmuo gali būti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.Dabartinio prezidento J. Banio (taip pat viceprezidento Z. Dabkevičiaus, MFChMS pirmininko Leono Valkūno) antroji kadencija baigsis 2026 01 31. Kadangi „... Mokslų akademijos prezidento rinkimai organizuojami ne vėliau kaip likus 3 mėnesiams iki Mokslų akademijos prezidento kadencijos pabaigos“ (statuto 40 p.), naujas LMA prezidentas turi būti išrinktas iki 2025 11 01. Kita vertus, pagal LMA prezidiumo rinkimų reglamentą „MA narių visuotinis susirinkimas, iškėlęs kandidatus į MA prezidento pareigybę, priima nutarimą dėl rinkimų datos. Jie turi būti organizuojamai ne anksčiau kaip po mėnesio“ (reglamento 2.1.4 p.), t. y. kandidatai į LMA prezidentus turi būti LMA narių visuotiniame susirinkime iškelti iki 2025 10 01. Tokį susirinkimą siūloma šaukti 2025 09 23. „Kandidatus į MA prezidentus siūlo MA narių visuotinio susirinkime MA tikrieji nariai ir nariai emeritai (iš anksto aptarti bei suderinti pasiūlymai padeda pasirinkti geriausią balsavimo variantą ir dėl to jie labiausiai pageidautini). Kandidatu gali būti siūlomas ir susirinkime nedalyvaujantis asmuo, jam sutikus“ (reglamento 2.1.1 punktas).LMA prezidento rinkimus siūloma rengti 2025 10 28. Bendru sutarimu tokioms datoms pritarta.
Taip pat priminta, kad 2026 01 31 baigsis ir likusių LMA prezidiumo narių kadencija, kuri LMA narių visuotinio susirinkimo nutarimu buvo patvirtinta 4 metams nuo 2022 02 01. Statutas ir LMA prezidiumo rinkimų reglamentas skelbia, kad „Mokslų akademijos prezidentą, viceprezidentą (viceprezidentus), vyriausiąjį mokslinį sekretorių ir kitus Prezidiumo narius, išskyrus mokslų skyrių pirmininkus, siūlo ir renka Mokslų akademijos tikrieji nariai ir nariai emeritai Mokslų akademijos narių visuotiniame susirinkime. Mokslų skyriaus pirmininką renka tam mokslų skyriui priklausantys tikrieji nariai ir nariai emeritai ir tvirtina Mokslų akademijos narių visuotinis susirinkimas…“ (statuto 40 p.). „Prezidiumo nariai, išskyrus MA prezidentą, renkami ne vėliau kaip 10 dienų iki kadencijos pabaigos“ (reglamento 1.8 p.).
Susirinkimo pabaigoje architektas Algirdas Kaušpėdas pateikė susirinkusiems savąją Vilniaus Aukštutinės pilies atkūrimo viziją. Jis kalbėjo, kad šiais itin dramatiškais laikais turime stiprinti savo galias apginti valstybę. Viena tų galių – minkštoji, valstybės simboliai. Todėl siūloma atkurti Aukštutinę pilį Vilniuje. Tik ar tai įmanoma? Pagal įstatymą, kartais tokie objektai gali būti atkuriami, jeigu turi ypatingą meninę ar simbolinę reikšmę. A. Kaušpėdo teigimu, turime šešis formalius valstybės simbolius, bet yra ir neformalūs, tokie kaip gintaras, krepšinis, tautiniai drabužiai ir Gedimino pilis. Pastaroji yra ir tautos simbolis. Gedimino sapnas – viena reikšmingiausių tautos legendų. Be to, atkurta pilis darniai papildytų kraštovaizdį (kaip Zalcburgo, Edinburgo, Talino, Bratislavos pilys), o Gedimino pilies griuvėsiai prie miesto vaizdo nedera. Kol kas formalaus sprendimo, kad reikia atkurti pilį, nėra. Tačiau yra daug abejonių, pavyzdžiui, ar atlaikys kalnas? Pasak eksperto akad. Algimanto Grigelio, kalno stuomuo yra stabilus. Kitas klausimas – ar saugomi pilies griuvėsiai yra autentiški? Tai irgi mitas. Pilies bokštas iš dalies buvo atstatytas lenkų 1939 metais. Tad griuvėsiai labiau egzistuoja mūsų galvose. Turime modernius griuvėsius, bet pilies atkurti nesiryžtame. Pagaliau, ką pasakys UNESCO? Pranešėjas priminė, kad atkūrus Valdovų rūmus, ši tarptautinė organizacija netgi pagyrė Lietuvą. A. Kaušpėdas sakė, kad Aukštutinės pilies rekonstrukcijos projektus kažkada kūrė architektai Napoleonas Kitkauskas, vėliau ir Sigitas Lasavickas (parengęs pirmąjį Vilniaus senamiesčio regeneravimo planą). S. Lasavicko projektas netgi buvo pradėtas realizuoti, atstatant dalį Kunigaikščių rūmų. Užduotį lengvina tai, kad duomenų apie Aukštutinę pilį turime daugiau nei apie Valdovų rūmus. Vienas svarbiausių šaltinių – Pranciškaus Smuglevičiaus piešiniai. Todėl „Jungtinių pajėgų“ architektai pagal P. Smuglevičiaus piešinius sukūrė tūrinį Aukštutinės pilies vaizdą. Galutinis modelis „išaugęs“ iš istorinės medžiagos. Jeigu idėją pavyktų kada nors įgyvendinti, Gedimino pilis taptų klestinčios valstybės simboliu. A. Kaušpėdo manymu, reikia įtikinti Seimą priimti Aukštutinės pilies atkūrimo įstatymą. Akad. A. Grigelis pridūrė, kad čia buvo pristatyta tauri idėja. Jis sakė manąs, kad laikas ją paremti. Jai įgyvendinti prireiks daug metų, bet visų pirma reikia pasiryžimo ir tautos pritarimo. Jis sakė tikįs, kad šią idėją apsvarsčiusi LMA priims atitinkamą nutarimą, kurio projektas yra ruošiamas.
Parengė dr. Rolandas Maskoliūnas, vyriaus. specialistas ryšiams su visuomene
Virginijos Valuckienės nuotraukos
---------------------------------------
2025 m. balandžio 8 d. Lietuvos mokslų akademijos narių visuotinis susirinkimas
Balandžio 8 d. įvyko ataskaitinis ir rinkiminis Lietuvos mokslų akademijos (LMA) narių visuotinis susirinkimas, kuriame dalyvavo LMA konkursų laimėtojai, kiti apdovanojamieji ir jų artimieji, Vilniaus miesto savivaldybės vicemerė Simona Bieliūnė ir savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus darbuotojos Patricija Radzevič bei Daiva Meilutė-Šeršniova, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkė dr. Violeta Meiliūnaitė ir VLKK Bendrojo skyriaus vedėja Aurelija Dvylytė bei ryšių su visuomene atstovė Aurelija Baniulaitienė, taip pat LMA Jaunosios akademijos nariai, LMA darbuotojai, kiti svečiai.
Renginio pradžioje jubiliejų proga pasveikinti LMA nariai Vytautas Konstantinas Sirvydis (90) ir Giedrius Uždavinys (85). LMA atminimo medaliu apdovanotas akademikas Albertas Malinauskas. Eugenijui Norkui (70) skirta LMA prezidiumo padėka, LMA atminimo medalis ir Teodoro Grotuso atminimo medalis už nuopelnus chemijos mokslui, kurį įteikė LMA Teodoro Grotuso fondo pirmininkas akad. Aivaras Kareiva.
Jau antrą kartą buvo paskelbti Vilniaus miesto mokslininkų premijų laureatai. Jais tapo Lietuvos istorijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Vitalija Stravinskienė už nuopelnus humanitarinių ir socialinių mokslų srityse (Vilniaus miesto istorijos tyrimai, migracijos procesai), o akademikas Vilniaus universiteto išskirtinis profesorius habil. dr. Gediminas Juzeliūnas įvertintas už nuopelnus gamtos, technologijos, medicinos ir sveikatos mokslų srityse (kvantinė netiesinė optika, šaltieji atomai). G. Juzeliūno žodžiais tariant, jis yra tikras vilnietis. Todėl jam itin malonu gauti šį svarbų apdovanojimą. Kvantinių sistemų tyrimai labai aktualūs, kuriant naujas technologijas. Taip pat ir dalijimasis idėjomis. Todėl jis su kolegomis ne pirmą kartą organizuoja Vilniuje tarptautinę kvantinės optikos konferenciją.
Laureatus sveikino Vilniaus m. vicemerė S. Bieliūnė: „Didžiuojamės, kad galime būti šio renginio dalimi. Džiaugiuosi, kad ir Šv. Kristoforo apdovanojimus nuolat pelno mokslininkai. Džiugu, kad įvertintas darbas, kuris padeda geriau pažinti Vilniaus istoriją. Tikiuosi, kad šią tradiciją tęsime ir kitąmet.“
Toliau buvo teikiamos LMA vardinės Pranciškaus Šivickio (biologija), Algirdo Žukausko (šiluminė fizika ir energetika) ir Jono Kriščiūno (žemės ūkio mokslai) premijos. Pranciškaus Šivickio (biologija) premijos laureatu tapo akad. Vaidutis Kučinskas. Padėkos kalboje jis pažymėjo, jog bene pusę amžiaus tyrė mikroevoliucinius procesus lietuvių genome. Mūsų genomą ir dabar veikia migracijos, atranka, mutacijos ir genų dreifas. Vienas pagrindinių veiksnių – migracijos. V. Kučinskui su kolegomis pavyko nustatyti geno mutacijas, lemiančias vieną sunkią ligą, ir susijusių genetinių polimorfizmų sąryšį su žmonių paplitimu Europoje. Geografiniai atstumai lemia genetinę įvairovę Europoje. Lietuviams būdingi trys genomo komponentai: medžiotojų rinkėjų, stepių klajoklių (kurganų kultūros) ir galiausiai europiečių. Mes savo genome labiau išsaugojome tuos požymius, kurie buvo daug anksčiau. Kurių neišsaugojo kiti europiečiai. Algirdo Žukausko (šiluminė fizika ir energetika) premija įvertintas dr. Nerijus Striūgas (Lietuvos energetikos institutas). Jis tiria biomasės skaidymo procesus, siekiant gauti degiąsias sintetines dujas, kurias būtų galima naudoti sintetinių degalų gamybai. Jono Kriščiūno (žemės ūkio mokslai) premijos laureate tapo dr. Rūta Šveistienė. Ji rūpinasi Lietuvos ūkinių gyvūnų genetinių išteklių išsaugojimu, vertina vietines veisles, ieškodama unikalių fenotipinių ir genetinių savybių. Sakydama padėkos kalbą priminė, kad visų mokslų raktas yra klaustukas – kelkime klausimus ir nebijokime ieškoti atsakymų.
Jaunųjų mokslininkų ekonomistų geriausių mokslinių darbų konkurso akademiko Kazimiero Meškausko premija skirta dr. Akvilei Aleksandravičienei (Vytauto Didžiojo universitetas, VDU) už mokslo darbą „Technologinių inovacijų poveikio nedarbui vertinimas Europos Sąjungos šalyse“.
Jaunųjų mokslininkų ir doktorantų mokslinių darbų konkurso nugalėtojus paskelbė LMA viceprezidentas akad. Zenonas Dabkevičius, diplomus bei pagyrimo raštus jiems įteikė prezidentas akad. Jūras Banys. Už humanitarinių ir socialinių mokslų darbus diplomai įteikti dr. Aidui Malakauskui (Kauno technologijos universitetas, KTU) už mokslo darbą „Kredito prieinamumo vertinimas mažoms ir vidutinėms įmonėms“ ir dr. Joanai Ramanauskaitei (KTU) už mokslo darbą „Organizacijų darnumo branda ir įsitvirtinusių organizacijų vaidmuo darnumo tranzicijose“. Už matematikos, fizikos ir chemijos mokslų darbus – doktorantui Irmantui Mogilai (VU) už mokslo darbą „III tipo CRISPR-Cas komplekso ir pagalbinių baltymų tyrimai“ ir dr. Simonui Ramanavičiui (Fizinių ir technologijos mokslų centras) už mokslo darbą „Nanostruktūrizuotų titano suboksidų ir jų hibridinių struktūrų su Ti3C2Tx MXenais sintezė bei praktiniai taikymai“, pagyrimo raštas – dr. Dovydui Karobliui (VU) už mokslo darbą „Naujų sintezės metodų paieška multifunkcionalių neorganinių medžiagų sintezei ir gautų medžiagų apibūdinimas“. Už biologijos, medicinos ir geomokslų darbus premijas pelnė dr. Laura Pranckėnienė (VU) už mokslo darbą „Senovės ir nauji aleliai lietuvių genome: mutacijos, gamtinė atranka ir adaptacija“ ir dr. Gabrielė Žukauskaitė (VU) už mokslo darbą „Čornobylio katastrofos likviduotojų iš Lietuvos (epi)genomo variacijos tyrimas“. Už žemės ūkio ir miškų mokslų darbus įvertinti dr. Dorotėja Vaitiekūnaitė (Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras, LAMMC) už mokslo darbą „Mikrobiniai sąjungininkai: jų potencialas miškininkystėje“ ir dr. Vytautas Čėsna (LAMMC) už mokslo darbą „Biologinio preparato „Foray 76B“ bei augalų natūralių hormonų panaudojimo potencialas, didinant paprastosios pušies ir paprastosios eglės gynybinį atsaką bei atsparumą vabzdžiams kenkėjams ir patogenams“, pagyrimo raštas skirtas dr. Viktorijai Januškevičei (LAMMC) už mokslo darbą „Augalinių žaliavų biocheminis profilis ir fermentinės ekstrakcijos bei fermentacijos proceso funkcionalumas“. Už technikos mokslų darbus premijos skirtos dr. Mykolai Karpenko (Vilniaus Gedimino technikos universitetas, VGTU) už mokslo darbą „Transporto mašinose ir technologiniuose įrenginiuose vykstančių dinaminių ir hidrodinaminių procesų tyrimai“ ir dr. Linui Stripiniui (VU) už mokslo darbą „Išvestinių informacijos nereikalaujančių globalios optimizacijos DIRECT-tipo algoritmų kūrimas, analizė ir taikymas“, pagyrimo raštai įteikti doktorantei Ramintai Beresnevičiūtei (KTU) už mokslo darbą „Naujos struktūros elektroaktyvios medžiagos organinės elektronikos technologijoms“ ir dr. Urtei Ciganei bei dr. Justui Ciganui (Šiaulių valstybinė kolegija) už mokslo darbą „Mikro- / nanostruktūrų formavimo technologijų kūrimas, tyrimas ir taikymas bioinžinerijoje“.
Buvo apdovanoti ir Aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkurso nugalėtojai. Už humanitarinių ir socialinių mokslų darbus premijos skirtos magistrantei Emilijai Blockutei (VU) už mokslo darbą „Alfonso Nykos-Niliūno intelektinių nuostatų sluoksniai praėjusio šimtmečio šeštojo dešimtmečio pabaigos – devintojo dešimtmečio vidurio tekstuose, dienoraščiuose ir korespondencijoje“, dokt. Laisvūnui Čekavičiui (VU) už mokslo darbą „Politikos racionalumo ir ribotumo problema Aischilo „Orestėjoje“, magistrei Aidai Kazilionienei (VDU) už mokslo darbą „Žaliųjų ir tradicinių obligacijų pajamingumo palyginamasis vertinimas Šiaurės Europos šalyse“, magistrui Augustui Pinkevičiui (VDU) už mokslo darbą „Episteminio neskaidrumo problema dirbtiniame intelekte (DI): paaiškinamasis DI ir komputacinis reliabilizmas“, magistrui Šarūnui Savickui (KTU) už mokslo darbą „Sinerginių sprendimų tarp žinių valdymo ir skaitmeninės transformacijos formavimo modelis“, dokt. Daivai Vaišnorienei (VDU) už mokslo darbą „Šv. Barboros kulto paplitimas ir ikonografija XVII–XVIII a. Lietuvos sakralinėje dailėje“. Pagyrimo raštai skirti magistrei Kristinai Bakšytei (VDU) už mokslo darbą „Kritinės refleksijos apie Donnos Haraway mokslinę fantastiką: naviguojant tarp fakto ir fikcijos dėl atsakomybės Antropocene“, bakalaurei Elingai Belovaitei (Klaipėdos universitetas) už mokslo darbą „Administracinių paslaugų pritaikymas negalią turintiems asmenims: Klaipėdos miesto savivaldybės atvejis“. Už matematikos, fizikos ir chemijos mokslų darbus premijos skirtos magistrantui Tomui Latviui (VU) už mokslo darbą „Subnanosekundinio dvipakopio šviesos parametrinio stiprintuvo teorinis tyrimas“, magistrantui Jonui Staduliui (VU) už mokslo darbą „Įvairių kalcio fosfatų sintezė ir tyrimas“, pagyrimo raštas – doktorantei Gerdai Žižiūnaitei (VU) už mokslo darbą „Berlyno mėlynojo taikymas formuojant elektrocheminius jutiklius bei biokuro elementus“. Už biologijos, medicinos ir geomokslų darbą premija įvertintas magistrantas Artur Airapetian (VU) už mokslo darbą „Depresijos simptomų dinaminiai pokyčiai prasidėjus kariniam konfliktui kaimyninėje šalyje: pjūvinis tyrimas“. Už žemės ūkio ir miškų mokslų darbus – dokt. Karolina Jackevičienė (VDU) už mokslo darbą „Organinių mulčių poveikis valgomosios morkos (Daucus Sativa L.) auginimo sąlygoms“ ir dokt. Algimanta Kundrotaitė (LAMMC) už mokslo darbą „Kiekybinis antrinių metabolitų nustatymas pluoštinėse kanapėse (Cannabis Sativa L.) taikant įvairius instrumentinės analizės metodus“. Už technikos mokslų darbus premijos skirtos magistrantei Simonai Armalytei (VU) už mokslo darbą „Subnanosekundinių impulsų parametrinio šviesos stiprintuvo su fan-out gardelės dizaino MgO:PPLN kristalu ir kontinuumo užkratu tyrimas“, magistrei Jurgai Jeršovaitei (VU) už mokslo darbą „Ortogonalių ir šešiakampių gardelių, darančių įtaką neuronų procesams ir augimo kūgelių morfologijai, gamyba šviesos pagalba“, magistrantui Klaudijui Midveriui (KTU) už mokslo darbą „Sisteminiai Au nanodalelių-TiO2 heterostruktūrų optinio atsako bei ultrasparčios elektronų dinamikos priklausomybės nuo dalelių morfologijos tyrimai“ ir doktorantei Militai Songailaitei (VDU) už mokslo darbą „Rusijos dezinformacijos Lietuvoje analizė ir identifikavimas naudojant grafų branduolių metodus“. Pagyrimo raštai skirti dokt. Justui Kardokai (KTU) už mokslo darbą „Statinių energinio naudingumo vertinimas taikant dirbtinio intelekto metodus termofotogrametriniams modeliams“ ir dokt. Jurui Skardžiui (VGTU) už mokslo darbą „Progresinio įrankio kokybės parametrų tyrimas automobilių detalių gamyboje“.
LMA Teodoro Grotuso fondo stipendijos diplomą Kauno technologijos universiteto doktorantei Aistei Pupiūtei įteikė fondo pirmininkas akad. Aivaras Kareiva.
Toliau LMA prezidentas akad. J. Banys į tribūną pakvietė VLKK pirmininkę V. Meiliūnaitę, kuri paskelbė VLKK apdovanojimus už taisyklingiausia ir stilingiausia lietuvių kalba parašytus 2024 m. LMA konkursams teiktus mokslo darbus. Laureatais tapo Kristina Šerkšnienė (VU Kauno fakultetas) už mokslo darbą „Lietuviškų įmonių pavadinimų aktualizacija ir pragmatika“ ir dr. Jonas Rapsikevičius (KTU) už mokslo darbą „Struktūrinių reformų sąlygotos ekonominės veiklos atsparumas ekonominiams šokams“. Kaip sakė V. Meiliūnaitė, smagu apdovanoti žmones, kurie aprašo savo tyrimus aiškiai ir stilingai, kad jie būtų suprantami ir plačiajai auditorijai.
Po apdovanojimų LMA prezidentas akad. J. Banys pristatė Lietuvos mokslų akademijos 2024 metų veiklos ataskaitą. Jis pabrėžė, kad LMA paskelbė tris rezoliucijas (dėl pandemijos, doktorantūros studijų ir darnaus vystymosi įgyvendinimo). Organizuota beveik 150 renginių (17 proc. buvo skirta mokslo politikos temoms). Tarp jų verta paminėti tarptautinę „Trijų jūrų iniciatyvos“ konferenciją. Kitas svarbus renginys – Baltijos šalių stipendijų konkurso „Moterims moksle“ apdovanojimų iškilmės, vykusios LMA. Pasirašytos sutartys ir protokolai su Vengrijos, Moldovos, Albanijos mokslų akademijomis. Taivane pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su „Academia Sinica“. LMA ne tik bendradarbiauja su įvairiomis tarptautinėmis organizacijomis, skiria stipendijas, jos nariai vykdo ir didelius verslo projektus. Pavyzdžiui, akademikas V. A. Bumelis Vilniuje atidarė pirmąjį Europoje genų terapijos centrą „Celltechna“. Aktyvi ir LMA Jaunosios akademijos veikla. LMA leidžia mokslo populiarinimo knygas, septynis periodinius mokslo žurnalus. Daug renginių organizavo ir LMA skyrius „Mokslininkų rūmai“. Akademikai dalijasi savo žiniomis su visuomene, skaito paskaitas moksleiviams.
Toliau buvo balsuojama dėl LMA 2024 m. veiklos ataskaitos, biudžetinių lėšų panaudojimo ataskaitos, tvirtinama 2025 m. biudžetinių išlaidų sąmata. Bendru sutarimu buvo priimtas nutarimas Nr. 1 dėl LMA veiklos ir biudžeto išlaidų sąmatos vykdymo 2024 m., taip pat priimtas nutarimas Nr. 2 dėl LMA vykdomos programos „Mokslinių tyrimų plėtojimas bei jų rezultatų panaudojimo efektyvumo didinimas“ 2025 m. sąmatos.
Susirinkimo pabaigoje įvyko kandidatų į LMA tikruosius ir užsienio narius pristatymas ir rinkimai. Kandidatus pristatė LMA mokslų skyrių pirmininkai. Buvo balsuojama dėl kandidatų įrašymo į slapto balsavimo biuletenius LMA tikriesiems nariams ir užsienio nariams rinkti. Pasiūlytos balsų skaičiavimo komisijos LMA tikrųjų narių ir LMA užsienio narių rinkimams.
Suskaičiavus rinkėjų balsus paaiškėjo, kad visi siūlyti kandidatai tapo naujaisiais LMA nariais: prof. dr. (HP) Tomas Kačerauskas, prof. dr. (HP) Ineta Dabašinskienė, prof. dr. Andrius Vaišnys, prof. habil. dr. Gražina Daunoravičienė, prof. dr. (HP) Almira Ramanavičienė, prof. dr. Ramūnas Garunkštis, habil. dr. Gražina Tautvaišienė, prof. Daumantas Matulis, prof. Arvydas Laurinavičius, prof. Vaiva Lesauskaitė, prof. Egidijus Rimkus, prof. dr. Gediminas Brazaitis, prof. dr. Modestas Ružauskas, prof. dr. Petras Rimantas Venskutonis, prof. dr. Audrius Dėdelė ir prof. dr. (HP) Juozas Valivonis. Naujais LMA užsienio nariais išrinkti prof. Danielis Pti (Daniel Petit), prof. Maitas Metspalu (Mait Metspalu), prof. dr. Nazimas Gruda (Nazim Gruda), prof. Bernhardas Pėtersas (Bernhard Peters) ir prof. Barbara Elizabetė Lotenbach (Barbara Elisabeth Lothenbach). Buvo priimtas LMA narių visuotinio susirinkimo nutarimas Nr. 3 dėl LMA tikrųjų narių išrinkimo ir nutarimas Nr. 4 dėl LMA užsienio narių išrinkimo. Baigdamas šį turiningą susirinkimą, LMA prezidentas pasveikino naujuosius kolegas ir palinkėjo visiems susirinkusiesiems gražių artėjančių švenčių.
Parengė dr. Rolandas Maskoliūnas, vyriaus. specialistas ryšiams su visuomene
Virginijos Valuckienės nuotraukos
GALERIJA
