Veikla

  • LIT
  • Veikla
  • LMA narių visuotiniai susirinkimai
Atgal

LMA narių visuotiniai susirinkimai

2022 metai

2022 m. rugsėjo 20 d. Lietuvos mokslų akademijos narių visuotinis susirinkimas

Rugsėjo 20 d. Lietuvos mokslų akademijoje (LMA) įvyko LMA narių visuotinis susirinkimas, kuriame taip pat dalyvavo LMA užsienio narys Ričardas Gajus Komptonas (Richard Guy Compton), Jungtinės Karalystės ambasados vadovo pavaduotoja Liusi Maizels (Lucy Maizels), LMA Jaunųjų mokslininkų stipendijų konkurso laimėtojai. Pradedant renginį tylos minute buvo pagerbtas biochemiko LMA užsienio nario Stiveno Helfordo (Stephen A. Halford), Londono karališkosios draugijos nario, atminimas.

LMA prezidentas Jūras Banys priminė, kad susirinkimas skirtas aptarti artėjančią ekonominę, energetinę ir kitas krizes. Svarbu suprasti šių procesų priežastis ir pasiruošti galimoms pasekmėms. Po įžangos akad. J. Banys pristatė užsienio svečius, užsienio nariui R. G. Komptonui įteikė LMA nario ženklą ir kaklaryšį su LMA simbolika. Dėkodamas akad. R. G. Komptonas paminėjo jo atstovaujamos srities pradininko Teodoro Grotuso (Theodor von Grotthuss) nuopelnus, taip pat prisiminė įdomią istoriją apie britų elektrochemiko Hemfrio Devio (Humphry Davy) laimėjimus, už kuriuos jis buvo įvertintas paties Napoleono, – nepaisant to, kad tuo metu britai kariavo su prancūzais. Jungtinės Karalystės ambasados vadovo pavaduotoja L. Maizels pasidžiaugė R. G. Komptono įvertinimu ir padėkojo jam už mokslo ryšių su Lietuva stiprinimą.

LMA nario ženklas ir tikrojo nario pažymėjimas įteikti prof. Vytautui Getaučiui. Atminimo medaliu už svarų indėlį plėtojant matematikos mokslo šakas apdovanotas akademikas Eugenijus Manstavičius. Sukakčių proga pasveikinti akademikai Kęstutis Kilkus (75), Jūratė Sprindytė ir Rimantas Ramanauskas (70).

Susirinkimą pratęsė kita apdovanojimų ceremonija. LMA viceprezidentas Zenonas Dabkevičius perskaitė LMA Jaunųjų mokslininkų stipendijos konkurso laureatų pavardes, jų tyrimų kryptis ir darbo institucijas, o LMA prezidentas spaudė jiems ranką ir teikė pažymėjimus. LMA prezidiumo 2022-06-21 nutarimu Nr. 22 stipendijos 2022–2023 metais skiriamos šiems jauniesiems mokslininkams:

Humanitarinių ir socialinių mokslų srityse – dr. Odetai Geležėlytei, už tyrimų temą „Su stresu susijusių sunkumų ir jų įveikos tyrimai“ (VU), dr. Kristinai Jonutytei („Urbanizacija ir budizmas posovietiniame kontekste“, VU), dr. Gerdai Anai Melnik-Leroy („Informacijos apdorojimo kognityviniai mechanizmai: skaitinė ir kalbinė informacija“, VU); Fizinių, biomedicinos, technologijos ir žemės ūkio mokslų srityse stipendijas gavo dr. Lina Dėnė („Sodo ir daržo augalų patogenų slopinimo augaliniais ekstraktais tyrimai“, LAMMC), dr. Andrius Januškevičius („Eozinofilų potipių biologinių savybių skirtumai bei įtaka kvėpavimo takų remodeliavimuisi sergant obstrukcinėmis plaučių ligomis“, LSMU), dr. Živilė Jurgelėnė („Nano- ir mikrodarinių sąveikos su metalais ir vaistais poveikis vandens organizmams“, GTC), dr. Kristina Laužikė („Agrotechninių priemonių poveikis obuolių cheminės sudėties pokyčiams laikymo metu“, LAMMC), dr. Antonas Popovas („Paviršiaus plazmonų rezonanso pagrindu veikiantys imuniniai jutikliai antikūnų prieš SARS-CoV-2 baltymus nustatymui“, VU), dr. Kasparas Rakštys („Aukštu hidrofobiškumu pasižymintys fluorinti metilamonio jodido katijonai naujoms tridimensinių perovskitų kompozicijoms bei jų panaudojimas saulės elementuose“, KTU), dr. Inga Songailienė („Hipotetinių bakterijų gynybos sistemų veikimo mechanizmų tyrimai“, VU), dr. Daiva Tavgenienė („Naujų elektroaktyvių junginių sintezė, charakterizavimas ir panaudojimas organiniuose šviestukuose“, KTU), dr. Andrius Tidikas („Jautrumo ir neapibrėžtumo analizės taikymas branduolinio kuro strypų mechaninių savybių vertinimui“, LEI), dr. Monika Toleikienė („Netradicinių kultūrinių augalų veislių adaptyvumo ir produktyvumo tyrimai Lietuvos klimatinėmis sąlygomis“, LAMMC), dr. Šarūnas Varnagiris („Elektros energijos generavimas mobiliems įrenginiams panaudojant žaliąjį vandenilį, gautą metalų (Mg/Al pagrindo medžiagos) reakcijos su vandeniu metu“, LEI) ir dr. Julius Vengelis („Superkontinuumo generacijos fotoninių kristalų šviesolaidžiuose tyrimas kaupinant tolygiai derinamo dažnio femtosekundine lazerine spinduliuote“, VU).

Vėliau LMA prezidentas J. Banys paskelbė LMA prezidiumo 2022-08-30 nutarimą Nr. 25 „Dėl LMA tikrųjų narių laisvų vietų pagal specialybes“. LMA prezidiumas nutarė paskirstyti LMA tikrųjų narių laisvas vietas pagal šias specialybes ir siūlyti tvirtinti LMA narių visuotiniam susirinkimui: Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriuje: politikos mokslai – 1 vieta, psichologija – 1 vieta; Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyriuje: matematika – 1 vieta, fizika – 1 vieta; Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriuje: biochemija – 1 vieta, biologija (genetika) – 1 vieta, geologija – 1 vieta, kardiochirurgija – 1 vieta; Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriuje: maisto mokslai – 1 vieta, žemės ūkio ir aplinkos inžinerija – 1 vieta; Technikos mokslų skyriuje: informatika – 1 vieta, mechanika – 1 vieta. Pasiūlymas buvo priimtas bendru sutarimu.

Paskui buvo skaitomi pranešimai aktualiomis temomis. Pirmasis į tribūną pakilo LMA Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus pirmininkas Vytautas Nekrošius ir pristatė pranešimą „Ar krizės laikotarpiu teisė gali būti efektyvi?“. Jį pradėjo citata iš Antuano Sent-Egziuperi (Antoine de Saint-Exupéry) knygos „Mažasis princas“, kurioje karalius teigia, kad, norėdama efektyviai valdyti, valdžia turi būti protinga. Akad. V. Nekrošiaus įsitikinimu, teisė veikia tuomet, jeigu žmonės ją priima. Brandžiose visuomenėse teisė suprantama kaip žmonių sugyvenimo variantas. Lietuvoje tokio požiūrio dar trūksta. Ir, matyt, tai pasikeis tik bėgant laikui. Krizių atveju labai dažnai žmonės jautriai reaguoja manydami, kad valdžia pernelyg kišasi į jų asmeninį gyvenimą. Tai didina ir konfliktų, pasipriešinimo pavojų. Norint išvengti tokių priešpriešų, itin svarbi efektyvi, aiški komunikacija. Kita vertus, reikia naudoti ir prievartos mechanizmus, tačiau santūriai ir saikingai. Reikia pasitikėti žmonėmis ir jų veiksmus, elgesį reguliuoti nesmulkmeniškai. Pandemijos metu, deja, nepavyko užtikrinti teisės efektyvumo būtent dėl šių priežasčių. Tą reikia turėti omenyje, nes dabar atsidūrėme naujos, kompleksiškos krizės akivaizdoje. Dar vertėtų pridurti, kad tokių mechanizmų kūrėjai patys privalo laikytis šių taisyklių.

Akad. Zenonas Norkus perskaitė pranešimą „Ar krizės metu ūkis gali augti? Didžioji XX a. ketvirtojo dešimtmečio ekonominė depresija Baltijos šalyse“ (parengtą kartu su Adomu Klimantu ir dr. Jurgita Markevičiūte). Tyrimu buvo siekiama išmatuoti bendrojo vidaus produkto (BVP) kaitą Baltijos šalyse 1913–1938 metais. Paaiškėjo, kad tuo laikotarpiu BVP augo tik Lietuvoje, o Latvijoje ir Estijoje mažėjo. Tuo metu šalis patyrė defliaciją, labai smuko žemės ūkio produktų kainos, o lito perkamoji galia išaugo dvigubai. Tai išskirtinis Lietuvos ūkio dinamikos bruožas (JAV tuo metu BVP sumažėjo net trečdaliu). Kaip paaiškinti tokį paradoksalų faktą? Tyrėjai mano, kad esminės priežastys – gana uždara šalies ekonomika ir joje dominavęs žemės ūkis. Estijoje ir Latvijoje pramonė buvo labiau išvystyta, o jų ekonomikos atviresnės. Tiesa, nors BVP Lietuvoje augo, kai kurios gyventojų grupės, ypač žemdirbiai, išgyveno sunkmetį. Labiau pasisekė pastovią algą gaunantiems tarnautojams.

Šiais laikais situacija jau nebūtų tokia, nes iš esmės pasikeitė Lietuvos ūkio pobūdis. Mūsų ekonomika atvira, orientuota į eksportą, tad Z. Norkus prognozuoja permanentinę infliaciją (nuo 2008 m.), peraugančią į stagfliaciją (kaip 1973–1979 m.).

Trečiąjį pranešimą „Ekonomikos tendencijos Lietuvoje ir Europos Sąjungoje“ perskaitė prof. habil. dr. Rimantas RudzkisJo manymu, Lietuvos makroekonominė situacija, pirmojo pusmečio duomenimis, buvo gana gera. BVP augo maždaug 3,5 proc. Vyriausybei šiuo metu pinigų nestinga. Auga eksportas. Deja, infliacija irgi nuolat gerina antirekordus (rugpjūtį vartojimo kainos augo beveik 22 proc.).

Kas mūsų laukia toliau? Infliacija turėtų mažėti, nes pasaulio biržose krenta žaliavų kainos, kurios jau pusantrų metų buvo labai aukštos. Tiesa, dujų kainos vis dar labai didelės (dešimt kartų didesnės negu 2019 m.). Tačiau JAV jos aštuonis kartus mažesnės negu Europoje. Aukštas elektros kainas Lietuvoje lemia tai, kad mes patys jos mažai gaminame, o perkame iš „Nord Pool“ biržos. Tačiau tai ne vienintelė priežastis. Kainas labai paveikė pernelyg staigus Europos perėjimas prie žaliosios energetikos. Negana to, praėjusią vasarą Prancūzijoje dėl profilaktikos buvo sustabdyta daug atominių jėgainių, o Skandinavijoje vyravo sausi orai ir ten hidroelektrinės generavo mažai elektros energijos. Tikėtina, kad artimiausiu metu situacija gerės ir elektros gamybos kainos kris.

Kas laukia Lietuvos? Manoma, kad gamybos apimtis ims mažėti (nes šalies ekonomika orientuota į eksportą), o tai lems ir BVP mažėjimą kitąmet. Be to, Europoje ir JAV kinta centrinių bankų pinigų politika – auga palūkanos ir mažinama pinigų masė. Pavyzdžiui, manoma, kad palūkanų norma JAV augs iki 4 proc. Kažin ar situaciją galima įvardyti kaip krizę, tačiau ekonominė situacija nebus palanki, bent kol baigsis karas. O jis, prognozuojama, gali tęstis dar porą metų.

Prof. R. Rudzkis taip pat išvardijo technologines tendencijas, irgi keičiančias ekonomikos pobūdį. Tai sparti robotizacija, ypač Kinijoje, platus dirbtinio intelekto algoritmų naudojimas įvairiose srityse (gamyboje, teisėtvarkoje, energetikoje, medicinoje ir kitur), taip pat žalioji energetika ir elektromobilių tinklo plėtra. Dėl šių procesų itin auga retųjų metalų kainos, trūksta mikroschemų.

Dar reikia atkreipti dėmesį į geopolitinius įvykius. Ypač artėjantį Kinijos komunistų partijos XX suvažiavimą. Nuo to, kuri frakcija ims dominuoti, gali priklausyti ir Lietuvos santykiai su šia šalimi, taip pat JAV ir Kinijos santykių evoliucija.

Baigdamas pranešėjas pabrėžė, kad viena teigiamų tendencijų Lietuvos ekonomikoje – jau sparčiai auganti informacinių technologijų paslaugų plėtra ir jų eksportas. Tai galbūt padės kompensuoti reikšmingo mūsų šaliai transporto sektoriaus nuostolius dėl karo ir sankcijų Rusijos Federacijai bei Baltarusijai. Deja, nerimą kelia toliau blogėjantys švietimo įstaigų rezultatai ugdant mokinius, taip pat neišspręsta reikalingų specialistų rengimo problema. Kvalifikuoti, išsilavinę žmonės yra šalies klestėjimo pagrindas.

Paskutinį pranešimą „Psichologinė trauma globalių įvykių kontekste: kaip atpažinti ir įveikti?“perskaitė LMAJA narė dr. Paulina Želvienė. Ji kalbėjo apie tarpdalykinę sritį – psichotraumatologiją, padedančią įvertinti potrauminį stresą ir suteikti efektyvią pagalbą jį patyrusiems. Lietuvoje jau ne vieną dešimtmetį atliekami politinio smurto, okupacijos psichologinių pasekmių tyrimai. Įvairių trauminių įvykių (pandemija, karas, avarija ar pan.) per gyvenimą patiria net apie 80 proc. Lietuvos gyventojų. Paaugliai potrauminį stresą patiria du tris kartus dažniau negu jų bendraamžiai Japonijoje. Todėl tokie tyrimai ir pagalbos metodai labai svarbūs.

Padėkojęs pranešėjams LMA prezidentas J. Banys atsisveikino iki kito visuotinio susirinkimo, kuris planuojamas gruodžio 20 dieną.

Parengė dr. Rolandas Maskoliūnas, LMA vyriaus. specialistas ryšiams su visuomene
Virginijos Valuckienės nuotraukos

GALERIJA

2022 m. birželio 21 d. Lietuvos mokslų akademijos narių visuotinis susirinkimas

2022 m. birželio 21 d. įvyko Lietuvos mokslų akademijos narių visuotinis susirinkimas. Renginio pradžioje tylos minute buvo pagerbtas Akademijos užsienio narių Romualdo Viskantos, Vytauto (Victor) Klemo, nario emerito Algio Petro Piskarsko atminimas.

LMA prezidentas Jūras Banys tarė įžangos žodį ir apžvelgė pirmojo pusmečio įvykius. Svarbiausi iš jų: Seime teigiamai įvertinta LMA 2021 metų veiklos ataskaita, Akademijoje įteiktos Lietuvos mokslo premijos, atrinktos „L’Oréal Baltic“ stipendijų konkurso „Moterims moksle“ laureatės. Žeimelyje LMA narių pastangomis atidengtas paminklas žymiam Lietuvos mokslininkui Teodorui Grotusui. LMA prezidentas J. Banys ir viceprezidentas Zenonas Dabkevičius dalyvavo Europos mokslų akademijų patariamosios tarybos (EASAC), Visos Europos mokslų akademijų federacijos (ALLEA) posėdžiuose užsienyje. Taip pat LMA išleido monografiją ukrainiečių kalba „Slavų kronikos Senovės Rusios formavimosi išvakarėse: gyvulininkystė ar medžioklė“ ir perdavė karo niokojamai valstybei. LMA pirmoji paskelbė ir rezoliuciją dėl karo Ukrainoje. Taip pat ketinama išleisti knygą apie COVID-19 pandemijos pamokas, nes šios žinios pravers ateityje. Naujų epidemijų anksčiau ar vėliau neišvengsime.

Taip pat J. Banys akcentavo, kad sėkmingai buvo parinkta šios dienos susirinkimo darbotvarkė. Mat mokslo ir verslo ryšių stiprinimas yra būtina valstybės klestėjimo sąlyga, o mūsų šalyje tokio glaudaus bendradarbiavimo dar trūksta. Tą savo metiniame pranešime Seime birželio 16 d. pažymėjo ir LR prezidentas Gitanas Nausėda: „Sveikintinu pokyčiu laikau ir jungtinės inovacijų agentūros įkūrimą. Kita vertus, jaučiu pareigą konstatuoti, kad mokslas ir verslas Lietuvoje vis dar žengia skirtingais keliais. Nesukūrus mokslo pasiekimų diegimo praktikoje sistemos, mūsų mokslininkų atradimai neperžengs kabinetų ir laboratorijų slenksčio. Taip pat noriu priminti parlamentinėms partijoms jų pažadus didinti mokslo ir eksperimentinių tyrimų finansavimą. Be papildomų finansinių išteklių bus sudėtinga stiprinti mokslo ir verslo bendradarbiavimą, tarptautiškumą, kryptingai plėsti tyrėjų kompetencijas. Esu įsitikinęs – tvirčiausiu ilgalaikiu Lietuvos pažangos, atsinaujinimo ir gerovės ramsčiu išliks mūsų švietimas“.

LMA prezidento J. Banio padėkos buvo įteiktos ilgamečiam žurnalo „Filosofija. Sociologija“ redakcinės kolegijos pirmininkui akad. Arvydui Virgilijui Matulioniui, ilgametei žurnalo „Lituanistica“ redakcinės kolegijos narei prof. dr. Sandrai Grigaravičiūtei. Garbingų jubiliejų proga pasveikinti akademikai Mindaugas Malakauskas (50), Romualdas Karazija (80), Vytas Antanas Tamošiūnas (80). LMA atminimo medaliais apdovanoti LMA Organizacinio skyriaus vadovas Andrius Bernotas, skyriaus „Mokslininkų rūmai“ vadovė Aldona Daučiūnienė ir vyriausioji referentė Lyda Milošienė. Anksčiau skirtas LMA atminimo medalis įteiktas akad. Rymantui Jonui Kažiui.

Pirmoji apie inovacijų politikos formavimą ir įgyvendinimą Lietuvoje, pasauliniu mastu konkurencingo ir inovatyvaus verslo skatinimą šalyje mintimis pasidalijo neseniai paskirta Inovacijų agentūros direktorė Romualda Stragienė. Ji teigė, kad kelių institucijų funkcijas perėmusi agentūra sieks sinergijos ir optimizavimo. Bus dirbama vieno langelio principu, kad inovacijų valdymo procesai būtų vienose rankose. Kadangi inovacijų politiką formuoja Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Inovacijų agentūra yra jos rankos ir kojos. Iš esmės norima sukurti efektyvią inovacijų diegimo sistemą. Naujoji agentūra turėtų tapti įvairesnių paslaugų platforma, kurioje verslas lengviau atras jiems patrauklias, naujas mokslo pasaulio idėjas.

Akademikas Eugenijus Arvydas Janulaitis replikavo, kad biotechnologijų ar lazerinių technologijų srityje nėra jokių problemų tarp verslo ir mokslo bendradarbiavimo. Tad iš jų ir reikėtų imti pavyzdį, perimti patirtį. Akad. Vladas Algirdas Bumelis pridūrė, kad labai svarbu tiksliai apibrėžti sąvokas, suprasti, kas yra inovacijos ir kaip verslas bendradarbiaus su naująja agentūra. Antraip nesusipratimų neišvengsime. Reikia vystyti ryšį ne tarp Lietuvos mokslo ir verslo, nes nėra Lietuvos mokslo. Teisingiau būtų sakyti: tarp Lietuvos mokslo institucijų ir verslo, nes mokslas iš esmės yra tarptautinė veikla.

Lietuvos mokslo tarybos (LMT) pirmininkas akad. Romas Baronas kalbėjo apie Lietuvos mokslo tarybos misijos įgyvendinimą. Jis supažindino susirinkusiuosius su LMT struktūros ir funkcijų pokyčiais. Tarp svarbiausių – LMT tampa pavaldi Vyriausybei, prie LMT prijungiama Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) darbuotojų dalis. Taip pat įkurtas naujas Mokslo ir studijų politikos ekspertų komitetas. R. Baronas pabrėžė, kad jo vadovaujamos institucijos specialistai teiks siūlymus dėl mokslo tyrimais grįstų inovacijų finansavimo ir vystymo. Čia akcentuojamas mokslo aspektas, nes į LMT kreipiasi mokslininkai, o į inovacijų agentūrą – verslo atstovai.

Pranešimą apie naujausius Lietuvos mokslo ir studijų sistemos pokyčius nuotoliniu būdu perskaitė LRS Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas akad. Artūras Žukauskas. Jo žodžiais tariant, pagaliau pavyko sutvarkyti mokslo ir švietimo institucijų finansavimo struktūrą, sudarytą iš trijų blokų: bazinio, skatinamojo ir strateginio finansavimo. Valstybės finansavimas mokslui, technologijoms ir eksperimentinei plėtrai (MTEP) išaugo 30 proc. Tačiau siekiama padidinti šį finansavimą iki 0,75–1 proc. BVP.

Didžiausia artimiausios ateities problema išlieka studijų kokybės klausimas. Ją bus bandoma spręsti visų pirma griežtinant atranką. Todėl stojantiesiems teks laikyti tris egzaminus. Kitas aspektas – studijų finansavimo pokyčiai. Atsiranda finansavimas ir studijų kokybei gerinti. Taip pat įteisinamas studentų „nubyrėjimas“, kad aukštųjų mokyklų finansavimas išliktų stabilus. Trečia, bus atsižvelgiama į studentų socialinę sudėtį, kad ji atitiktų visuomenės struktūrą. Tai leistų į aukštąsias mokyklas iš įvairių šalies regionų pritraukti daugiau talentingų, motyvuotų studentų, kurie dėl finansinių ar kitų priežasčių iki šiol nesirinkdavo tokių studijų. O socialinės dimensijos plėtra reiškia, kad ketinama į valstybės finansuojamas vietas priimti iki 10 proc. studentų ne tik pagal balus, bet atsižvelgiant į kitas jų patirtis (darbo stažą, atliktą karinę tarnybą, savanorišką veiklą ir pan.).

Taip pat A. Žukauskas pažymėjo, kad sprendžiama ir tyrėjo karjeros problema, taikant Europos šalyse pasiteisinusius modelius. Bus atsisakoma terminuotų sutarčių – pakaks vienos, sudaromos pirmiems penkeriems metams. Atsiras tyrėjų keturių kompetencijų pakopos, bus įteisinti tyrėjai praktikantai, o tai leis studentams studijuojant įsidarbinti, įgyti praktinių darbo mokslo laboratorijose įgūdžių. Šie pokyčiai jau seniai buvo pribrendę, tad labai gerai, kad partijoms pavyko sutarti dėl esminių studijų ir mokslo reformos krypčių.

Siekiant didinti valstybės konkurencingumą, būtina kuo efektyviau mokslo idėjas versti inovatyviais produktais, Lietuva turi spartinti šį procesą. Apie mokslo ir verslo bendradarbiavimą pranešimą skaitė Lietuvos inovacijų centro Inovacijų paramos paslaugų departamento vadovas Artūras Jakubavičius. Jis priminė susirinkusiesiems, kad mokslas irgi yra verslas, gaminantis žinias. Tik reikia mokėti jas parduoti globalioje rinkoje, kurioje pastaruoju metu vyrauja trys ekonomikos tendencijos: skaitmeninė, žiedinė (kartu ir „žaliojo kurso“) ir sidabrinė. Visos jos pagrįstos objektyviais poreikiais, tokiais kaip būtinybė mažinti aplinkos taršą ir klimato kaitą, kuo efektyviau naudojant gamtinius išteklius arba didinti gamybos našumą, atsižvelgiant į gyventojų senėjimą ir su tuo susijusį darbo jėgos trūkumą. Verslas iš tiesų galėtų glaudžiau bendradarbiauti su mokslininkais, nes inovacijų poreikis ypač šiose srityse sparčiai auga. Bet gal trūksta pasiūlos? Matyt, mokslo institucijoms reikėtų išradingiau ir efektyviau, padedant kad ir naujajai inovacijų agentūrai, pardavinėti ar siūlyti savo produkciją. Tačiau A. Jakubavičius atkreipė dėmesį, kad, nors ir turime visus būtinus inovacijų skatinimo sistemos elementus, ryšiai tarp jų vis dėlto nėra susiformavę. O tai gyvybiškai svarbu.

Šiai minčiai pritarė ir akademikas Gintautas Žintelis, patvirtinęs apie chaosą, patirtą dalyvaujant Seimo Ateities komiteto posėdžiuose. Jam irgi kelia nuostabą toks nesugebėjimas suvienyti jėgas ir interesus, veikti darniai ir efektyviai. Pranešimus ir diskusiją puikiai apibendrino Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danukas Arlauskas, pacitavęs Stivą Džobsą (Steve Jobs), kuris teigė, kad išliks verslai, dirbantys meno ir technologijų sankirtoje. Kadangi inovacijos, naujos idėjos dažniausiai gimsta įvairių sričių sandūroje, Lietuvai taip pat svarbu nesiblaškyti, o ieškoti, kaip tose įvairių mokslų ir technologijų, gal ir meno, sankirtose atrasti verslus, kuriančius ateitį.

Parengė dr. Rolandas Maskoliūnas, LMA vyriaus. specialistas ryšiams su visuomene
Virginijos Valuckienės nuotraukos

GALERIJA

2022 m. balandžio 12 d. Lietuvos mokslų akademijos narių visuotinis susirinkimas

Pradžioje LMA prezidiumas ir mokslų skyrių nariai bei visi susirinkusieji tylos minute pagerbė akademiko Vincento Dienio atminimą. Paskui jubiliejų proga buvo pasveikinti akademikai Zigmantas Kiaupa (80), Vytautas Getautis (60), Kęstutis Sasnauskas (75) ir Saulius Grigalevičius (50). LMA atminimo medaliais apdovanoti akademikai Algirdas Vaclovas Valiulis, Jūratė Sprindytė, Gytis Juška, Romualdas Karazija, Vaidutis Kučinskas, Zenonas Dabkevičius ir Rymantas Jonas Kažys.

Tada buvo apdovanoti LMA vardinių premijų laureatai. Mokslų skyrių pirmininkai Vytautas Nekrošius, Leonas Valkūnas, Gintautas Dzemyda pristatė premijų laureatus ir jų darbus.

Kazimiero Būgos (kalbotyra) premija įvertintas akad. Bonifacas Stundžia už fundamentalius baltistikos tyrimus ir Kazimiero Būgos tradicijų nuoseklią tąsą; Juozo Matulio (chemija) premija skirta prof. Sigitui Tumkevičiui už mokslo darbą „Funkcinių heterociklinių organinių medžiagų kūrimas, sintezės metodų vystymas, savybių tyrimas ir taikymas“; Adolfo Jucio (teorinė fizika) premija skirta prof. Gediminui Gaigalui už mokslo darbą „Antrinis kvantavimas ir papildomos simetrijos atomo fizikoje: teorija ir praktinis pritaikymas“, o Kazimiero Baršausko (elektronika ir elektrotechnika) premija – dr. Alvydui Lisauskui ir dr. Kęstučiui Ikamui už mokslo darbą „Terahercų elektronika: plazminių bangų pritaikymas puslaidininkinių įtaisų veikimui virš ribinių dažnių“.

Susirinkimą pratęsė Jaunųjų mokslininkų ir doktorantų geriausių mokslo darbų konkursų laureatų apdovanojimai. LMA prezidiumo nutarimą dėl 2021 metų LMA Jaunųjų mokslininkų ir doktorantų geriausių mokslinių darbų konkurso laimėtojų perskaitė LMA viceprezidentas Z. Dabkevičius.

Remiantis konkurso rezultatais, skirta dvylika jaunųjų mokslininkų ir doktorantų mokslinių darbų konkurso premijų bei trys pagyrimo raštai, kuriuos teikė LMA prezidentas J. Banys.

Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriuje premijas pelnė dr. Mindaugas Klovas (Lietuvos istorijos institutas), dr. Andrejus Ryčkovas (Lietuvos istorijos institutas), dr. Meda Andrijauskienė (KTU), dr. Aušra Nausėdienė (VDU Žemės ūkio akademija). Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyriuje premijos skirtos doktorantui Mantui Žiauniui (VU), dr. Šarūnui Svirskui (VU), o pagyrimo raštas – dr. Anton Popov (VU). Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriuje premijomis įvertinti Dr. Katryna Pampuščenko (LSMU), dr. Vytautas Akstinas (LEI), o pagyrimo raštas skirtas doktorantei Ingridai Stankutei (LSMU). Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriuje premijas pelnė dr. Kristina Laužikė (LAMMC), dr. Yuliia Kochiieru (LAMMC). Pagyrimo raštas skirtas dr. Živilei Černiauskienei (VDU). Technikos mokslų skyriuje premijos skirtos dr. Gintarei Kručaitei (KTU), dr. Aleksandrui Vasjanovui (VILNIUS TECH), o pagyrimo raštas – dr. Laurai Tamkutei (KTU).

Apdovanoti ir Aukštųjų mokyklų studentų geriausių mokslo darbų konkursų laureatai. LMA prezidiumo nutarimą dėl 2021 metų LMA Aukštųjų mokyklų studentų geriausių mokslinių darbų konkurso laimėtojų perskaitė LMA viceprezidentas Z. Dabkevičius, o diplomus iškilmingai įteikė LMA prezidentas J. Banys. Skirta penkiolika aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkurso premijų ir keturi pagyrimo raštai. Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriuje diplomai įteikti magistrei Aurelijai Kuizinaitei (VU Kauno fakultetas), bakalaurei Indrei Muraškaitei (VDU), magistrei Kotrynai Nagytei(KTU), magistrantams Simonui Baliukoniui(VU), Pranciškui Griciui (VU),magistrėms Evelinai Atminytei(VU), Rūtai Miškinytei (VU), Domantei Vaišvylaitei(VU Kauno fakultetas) irmagistrantei Mildai Sutkaitytei (KTU). Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyriujeįvertintas magistras Jakov Braver(VU), o pagyrimo raštas skirtas magistrei Dianai Griesiūtei (VU). Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriuje premijos skirtos magistrei Giedrei Skliutei (VU), pagyrimo raštas – magistrei Neringai Barauskaitei (VDU). Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriuje premija įvertinta magistrė Greta Striganavičiūtė (LAMMC), o pagyrimo raštu – magistrė Vilma Kanapkienė (VDU). Technikos mokslų skyriuje trys premijos skirtos magistrams Ramintai Beresnevičiūtei (KTU), Mantui Vaškevičiui (VDU) ir Juozui Masėnui (VILNIUS TECH), o pagyrimo raštas – magistrui Žilvinui Takulinskui (KTU).

Paskui LMA prezidentas J. Banys pristatė 2021 m. LMA Teodoro Grotuso fondo stipendijos diplomą, kurį KTU doktorantei Šarūnei Daškevičiūtei-Gegužienei įteikė fondo pirmininkas akad. Aivaras Kareiva.

Įteikus šiuos apdovanojimus, atėjo metas dar vienai ceremonijai – Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) apdovanojimams, kurie tradiciškai skiriami sklandžiausia lietuvių kalba parašytų LMA konkursams teiktų darbų autoriams. VLKK pirmininkas Audrys Antanaitis įžangoje pasidžiaugė, kad jam smagu liudyti LMA pagarbą ir meilę gimtajai kalbai. Labai svarbu, kad Akademija ir akademikai puoselėja lietuvių kalbą savo darbais. Vienam iš jų – Kazimiero Būgos premijos laureatui akad. B. Stundžiai VLKK pirmininkas įteikė atminimo dovaną, tada paskelbė šių metų prizininkus, kuriais pripažinti dr. Mindaugas Pranskūnas (LSMU) už mokslo darbą „Osteoplastinių medžiagų savybių gerinimas impregnuojant jas skirtingos diferenciacijos osteoblastų sekretomu“ ir dr. Edgaras Ščiglinskas (VDU) už mokslo darbą „Žmogaus reakcijos į kintamą virtualųjį trimatį veidą identifikavimas ir valdymas panaudojant prognozuojančius modelius“.

Lietuvos mokslų akademijos 2021 metų veiklos ataskaitą susirinkusiesiems pristatė LMA prezidentas J. Banys. Jis akcentavo, kad praėjusiais metais įvyko penki visuotiniai LMA narių susirinkimai. Kadangi viena svarbiausių Akademijos funkcijų yra ekspertinė, buvo parengtos penkios rezoliucijos, teikiant siūlymus pandemijos valdymo ir vakcinavimo, vandens išteklių valdymo, IT sistemos Lietuvoje vystymo ir ryšių saugumo pasienyje klausimais. LMA nariai dalyvavo tarptautinių asociacijų, kurių narė yra LMA, veikloje. Pandemija paskatino ir inovatyvių renginių atsiradimą. Vienas tokių – nuotolinis Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus narių susitikimas su užsienio nariais, siekiant užmegzti glaudesnį bendradarbiavimą, sužinoti apie jų veiklą. Akademijos vadovai buvo susitikę su užsienio ambasadų, kitų mokslų akademijų atstovais, su Taivano delegacija. Taigi, veikla buvo įvairiapusė ir aktyvi.

Visuotinio susirinkimo pabaigoje buvo balsuojama dėl 2021 m. LMA veiklos ataskaitos ir biudžetinių lėšų panaudojimo ataskaitos tvirtinimo. Paskui balsuota dėl LMA vykdomos programos „Mokslinių tyrimų plėtojimas bei jų rezultatų panaudojimo efektyvumo didinimas“ 2022 m. sąmatos. Abu nutarimai priimti bendru sutarimu. Baigdamas susirinkimą, LMA prezidentas pakvietė bendrai LMA ir VLKK vadovų, T. Grotuso fondo pirmininko, konkursų laimėtojų nuotraukai.

Parengė dr. Rolandas Maskoliūnas, vyr. specialistas ryšiams su visuomene
Virginijos Valuckienės nuotraukos

GALERIJA