Technikos mokslų skyrius įkurtas 1990 m. Nuo to laiko skyriui vadovavo: 1990–1997 m. akad. Algirdas Žukauskas, 1997–2005 m. Ramutis Petras Bansevičius, 2005–2013 m. akad. Vytautas Ostaševičius, 2013–2022 m. akad. Gintautas Žintelis. Nuo 2022 m. skyriaus vadovas – akad. Gintautas Dzemyda. Šiuo metu skyriuje yra 22 LMA tikrieji nariai, 10 narių emeritų ir 13 užsienio narių (sudėtis). Skyriuje aktyviai veikia penkios mokslų sekcijos (struktūra).
Skyriaus mokslinių tyrimų sritis suformavo patyrę ir pripažinti akademikai: A. Žukauskas (energetika), Antanas Kudzys (statybos mechanika), Jonas Mockus (kibernetika), Kazimieras Ragulskis (mechanika), Adolfas Laimutis Telksnys (elektronika ir informatika), Jurgis Vilemas (atominė energetika), Liudvikas Pranevičius (medžiagų mokslas).
Skyriuje aktyviai veikia penkios mokslų sekcijos, atitinkančios kuruojamas mokslų sritis: Elektronikos ir informatikos, Energetikos, Mechanikos, Medžiagų inžinerijos ir Statybos inžinerijos.
Elektronikos ir informatikos mokslų sekcijos (pirm. Romas Baronas) nariai nuveikė daug reikšmingų darbų projektuodami ir plėtodami informacines bei aplinkosaugos technologijas. Sukurti inovatyvūs algoritmai sudėtingiems globaliosios optimizacijos uždaviniams spręsti, nagrinėjamos duomenų tyrybos problemos, kuriant ir taikant dirbtinio intelekto technologijas. Atliekami tyrimai fizikine elgsena grįstų skaitinių modelių kūrimo srityje, aktyviai plėtojami ultragarsinės diagnostikos metodai ir jų taikymas. Taikant kompiuterinį modeliavimą, ištirta bakterijų deguonies vartojimo funkcijų įtaka populiacijos struktūros formavimuisi.
Energetikos mokslų sekcijos (pirm. Algirdas Kaliatka) mokslininkai šiuo metu pagrindinį dėmesį skiria atsinaujinančių energetikos šaltinių spartėjančiai plėtrai pasaulyje ir Lietuvoje, branduolinės energetikos – įskaitant mažų modulinių reaktorių (MMR) – vaidmeniui ir perspektyvoms, šilumos ir masės mainų skaitiniams tyrimams energetikoje ir termoinžinerijoje. Taip pat vykdomi energetinio saugumo sprendimų paieškos ir kritinių infrastruktūrų vertinimo tyrimai, nagrinėjami tikimybių teorijos, rizikos analizės ir sistemų patikimumo klausimai, rengiami radioaktyviųjų atliekų saugyklos galutinio eksploatavimo nutraukimo planai.
Mechanikos mokslų sekcijos (pirm. Minvydas Kazys Ragulskis) nariai pastaraisiais metais sukūrė naujas tyrimų kryptis: mikroelektromechaninių sistemų technologijų, netiesinių dinaminių sistemų bei mechaninių, hidraulinių ir pneumatinių sistemų dinamikos. Aktyviai kuriami nauji funkciniai ir technologiniai mechanizmai gynybos, mašinų ir prietaisų pramonei, inovatyvių pramonės, kompiuterijos, mikroelektronikos ir gynybos mechanizmų bei įrenginių srityje. Daug dėmesio skiriama adityviosios gamybos technologijų taikymui, kuriant daugiafunkcines (bio)mechatronines sistemas.
Medžiagų inžinerijos mokslų sekcijos (pirm. Sigitas Tamulevičius) nariai vykdo organinių puslaidininkių, skirtų optoelektronikos prietaisams, sintezę ir tyrimus, siekia svarių mokslinių rezultatų vakuuminės ir plazminės technologijos srityje. Tiriami juodųjų ir spalvotųjų metalų suvirinimo procesai, paviršinių dangų susidarymas, medžiagų aukštatemperatūrinis struktūrinis senėjimas. Kuriami ir plėtojami instrumentinės analizės metodai, taikomi molekulinei biologinių objektų analizei. Taip pat atliekami masės pernešimo procesų ir mechanizmų modeliavimai nerūdijančiojo plieno nitridinimo ir po nitridinimo izoterminio atkaitinimo metu, kuriamos naujos elektroaktyviųjų medžiagų struktūros, jų sintezės metodai ir taikymo galimybės organinių šviestukų konstravime.
Statybos inžinerijos mokslų sekcijos (pirm. Gintaris Kaklauskas) mokslininkai vykdo tyrimus įvairiose srityse: inžinerinių konstrukcijų, jų elementų ir medžiagų savybių, kompozitinių struktūrų makro- ir mikroskopinių skaitinių modelių kūrimo, skaičiuojamosios ir irimo mechanikos, statybinių medžiagų ir konstrukcijų modeliavimo, statybos technologijų ir organizavimo. Taip pat atliekami sprendimų teorijos, automatizuoto projektavimo, ekspertinių ir sprendimų paramos sistemų, daiktų interneto bei biometrinių technologijų tyrimai. Didelis dėmesys skiriamas gelžbetoninių konstrukcijų mechanikai, skaitiniam betono konstrukcijų modeliavimo tobulinimui, cemento chemijos ir technologijos, kalcio hidrosilikatų sintezės ir jų savybių tyrimams.
Skyriaus nariai dalyvauja Lietuvos mokslo premijų komisijos veikloje, atlieka ekspertinį darbą, yra Lietuvos mokslo tarybos, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos komisijų ir ekspertų grupių nariai, valstybinių mokslo programų projektų ir ataskaitų, konkursinių darbų vertintojai. Jie pelnė tarptautinį pripažinimą – yra kitų šalių mokslų akademijų užsienio nariai, universitetų garbės daktarai, tarptautinių mokslo organizacijų, žurnalų, komitetų ir federacijų nariai, taip pat kvalifikuoti tarptautinių programų projektų vertinimo ekspertai.
