2020 metai

2020 m. gruodžio 15 d. Lietuvos mokslų akademijos narių visuotinis susirinkimas
2020 m. gruodžio 15 d. Lietuvos mokslų akademijos (LMA) narių visuotinis susirinkimas vyko nuotoliniu būdu. LMA prezidentas Jūras Banys, pradėdamas sesiją, informavo apie prisijungusiųjų skaičių (113) ir renginio transliaciją internetu. Vieningai buvo patvirtinta darbotvarkė.
Tylos minute buvo pagerbtas mirusiųjų – žymaus italų kalbininko ir baltisto, LMA užsienio nario prof. Gvido Mikelinio ir LMA nario, informacinių technologijų specialisto prof. Genadijaus Kulviečio – atminimas.
Prezidentas, kalbėdamas apie LMA veiklą 2020 metais, pabrėžė, kad pasaulyje kilus pandemijai, Akademija susidūrė su nemenkais iššūkiais. Tačiau LMA veikla nenutrūko ir buvo sėkmingai vykdoma. Daugiausia, be abejo, organizuojant renginius nuotoliniu būdu. Labai laiku buvo sukurta darbo grupė, skirta COVID-19. Vadovaujant habil. dr. Vytautui Usoniui jos nariai rengė ir skelbė naujausią informaciją apie ligos plitimą, vakcinacijos naujienas, profilaktikos priemones. Akademijos balsas buvo nuolat girdimas LR Vyriausybėje, atsižvelgiama į mokslininkų teikiamas prognozes ir siūlymus, kaip tinkamai reaguoti į pandemijos plitimą. LMA nuolat vykdė įvairius ES Struktūrinių fondų finansuojamus projektus, kuriais siekiama jaunimą sudominti mokslu. Akivaizdu, kad pandemijos sąlygomis mokslo įtaka visuomenei ir politikų sprendimams tapo kur kas didesnė. Ir šiuo metu Akademija bendradarbiauja su LR Prezidentūra, Seimu, Švietimo, mokslo ir sporto, Ekonomikos ir inovacijų ministerijomis. Buvo priimta svarbi LMA rezoliucija dėl 5G ryšio. Malonu, kad informacinį leidinį „LMA žinios“ perkėlus į elektroninę erdvę, pirmąją jos versiją jau vartė daugiau nei 500 dalyvių. Akademikai aktyviai pristato mokslo naujienas ir savo įžvalgas visuomenei, todėl kilo mintis LMA svetainėje sukurti skiltį „LMA ir akademikai žiniasklaidoje“. Dar viena geroji naujiena – jau įteikti 25 LMA atminimo medaliai. Galima pasidžiaugti bendradarbiavimu su Lietuvos banku. Išleistos proginės auksinės monetos, skirtos fizikai, technologiniams mokslams. Neseniai pasirodė moneta, skirta žemės ūkio mokslams. Humanitarinių ir socialinių mokslų skyrius rengia naujos monetos, skirtos socialiniams mokslams, projektą. Akad. J. Banys pabrėžė, kad jam teko dalyvauti ALLEA susirinkimuose, kur buvo svarstoma, kaip akademijos padeda kovoti su pandemija. Taip pat ir EASAC veikloje. Pratęstas bendradarbiavimas su Čekijos ir Vengrijos mokslų akademijomis.
Akademija delegavo prof. Vytautą Usonį į Europos akademijų mokslinius patarimus politikams teikiančios institucijos SAPEA sukurtą COVID komisiją. LMA vyko Europos paveldo dienos. Informacinės technologijos tampa lemiančiomis, todėl Technikos mokslų skyriaus nariai parengė ir LMA prezidiumas priėmė rezoliuciją, kuri turėtų skatinti informatikos plėtrą mūsų šalyje. 2020  m. pradėtos leisti ir Lietuvos autorių mokslo populiarinimo knygos, iš kurių pirmos dvi pasirodys kitąmet.
Susirinkime LMA atminimo medaliais buvo apdovanoti akademikai Vytautas Ostaševičius (už mokslinį ir pedagoginį darbą ir aktyvią mokslo veiklą ne tik Lietuvoje, bet ir Prancūzijoje), Jurgis Vilemas (už nuopelnus Lietuvos energetikos sričiai, už seminarus energetikos klausimais), Stasys Karazija (miškininkystės mokslo korifėjus, įnešęs didelį indėlį į Lietuvos miškų būklės studijas), Albinas Kusta (už žemės ūkio mokslų plėtrą, Lietuvos vardo garsinimą ir indėlį į LMA veiklą), Kauno miesto savivaldybė (už svarų indėlį, vertinant mokslą, – yra įteikusi 12 premijų Kauno miesto mokslininkams). Medaliais įvertinti buvę prezidentai: akad. Benediktas Juodka ir akad. Valdemaras Razumas,taip pat akad. Vytas Antanas Tamošiūnas (už gyvūnų epidemiologijos tyrimus).
LMA prezidiumas ir mokslų skyrių nariai sveikino jubiliatus. LMA prezidiumo padėkos raštai skirti akademikams Antanui Sederevičiui – 70 metų, Adolfui Laimučiui Telksniui – 90 metų, Pranui Viškeliui – 70 metų, prof. dr. Meilutei Taljūnaitei padėka skirta už produktyvų darbą leidžiant žurnalą „Filosofija. Sociologija“. Sveikinimo adresai skirti akademikams Viktorijai Daujotytei-Pakerienei – 75 metų, užsienio nariui Pietrui Umbertui Diniui (Pietro Umberto Dini) – 60 metų ir Veronikai Vasiliauskienei – 85 metų sukakčių progomis.
Vyko ir 2020 metų Kauno miesto mokslo premijos laureatų apdovanojimai. Kauno miesto mokslo premijos komisijos pirmininkas akad. Gintautas Žintelis paskelbė komisijos siūlymą skirti premiją prof. Vaidai Kamuntavičienei ir LMA nariui prof. V. Ostaševičiui.
Kauno m. savivaldybės vicemeras Audrius Palionis sveikino laureatus ir perdavė linkėjimų nuo mero Visvaldo Matijošaičio. Taip pat padėkojo už LMA atminimo medalį. Kauno miesto savivaldybė supranta, kad mokslas itin svarbus tokiame dinamiškame pasaulyje, nes jis padeda išspręsti daug kylančių problemų. Džiugu, kad galima kartu su LMA skatinti Kaune dirbančius mokslininkus.
Premija socialinių ir humanitarinių mokslų srityje įvertinta Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) prof. dr. Vaida Kamuntavičienė dėkojo savivaldybei už šią iniciatyvą, taip pat ir VDU Istorijos katedrai už geras sąlygas vykdyti mokslo tyrimus, ir Lietuvos mokslo tarybai, finansavusiai ne vieną projektą. Mokslininkei yra svarbiausia, kad tyrimai bylotų apie vertybes, kad praeitis prakalbėtų dabarčiai, kad daugiau galvotume apie kitus. Tokia yra humanitarinių mokslų misija. Skaitant apdūlėjusius dokumentus tenka svarstyti, kokią žinia bus iškelta iš praeities ir kokią įtaką ji turės dabarčiai. Daug dėmesio mokslininkė skyrė Kauno bažnyčių ir vienuolynų istorijai, analizavo juos supusius žmones bei jų veiklą.
Antrasis apdovanojimas skirtas fizinių, biomedicinos, žemės ūkio ar technologijos mokslų sritims atstovaujančiam akademikui Vytautui Ostaševičiui iš Kauno technologijos universiteto (KTU) už ilgametę mokslinę, ekspertinę ir visuomeninę veiklą. Laureato žodžiais tariant, jam tai buvo išskirtinė diena – gauti medalį ir premiją. Mechatronikos instituto direktorius pabrėžė, kad Kaune vystoma mechatronika yra viena iš keturių Lietuvoje patvirtintų aukštųjų technologijų sričių. KTU „Santakos“ slėnyje, kurį steigiant aktyviai dalyvavo laureatas, tai yra vienas veiklos prioritetų. Kauno laisvojoje ekonomikos zonoje taip pat vyrauja mechatroninio profilio įmonės. Šiuo metu akademikas su studentais ir doktorantais kuria žmogaus sveikatinimo mechatroninę įrangą, atlieka mikroelektromechaninių sistemų (MEMS) elektrodinamikos tyrimus.
Toliau LMA prezidentas priminė, kad Akademija neseniai pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Pakruojo miesto savivaldybe. Pakruojo rajone yra gimęs mokslininkas Teodoras fon Grotusas, kuris pradėjo naują mokslo sritį – elektrochemiją. Akad. Aivaras Kareiva stengiasi, kad Žeimelyje būtų pastatytas paminklas šiam mokslininkui. Jau surinkta didžioji dalis lėšų. Prie to prisidėjo ir LMA, skirdama lėšų iš tarptautinio bendradarbiavimo fondo. Tai bus bene pirmasis paminklas mokslininkui, pastatytas per pastaruosius 30 metų.
Vėliau susirinkimo dalyvius LMA prezidentas J. Banys informavo, kad išrinkta 10 naujų LMA Jaunosios akademijos (LMAJA) narių.Viceprezidentas Zenonas Dabkevičius pristatė trečią LMA jaunųjų akademikų dešimtį. Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriuje LMAJA nariais išrinkti dr. Vidas Lekavičius ir dr. Paulina Želvienė, Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyriuje – dr. Jonas Jankauskas ir dr. Linas Minkevičius, Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriuje – dr. Andrius Remeikis ir dr. Vacis Tatarūnas, Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriuje – dr. Vita Lėlė ir dr. Viktorija Vaštakaitė-Kairienė, o Technikos mokslų skyriuje – prof. dr. Vitalij Novickij ir prof. dr. Tomas Tamulevičius. Akad. J. Banys, sveikinęs jaunuosius akademikus, pranešė, kad jų narystės pažymėjimai ir ženklai yra parengti bei bus įteikti esant progai.
Pranešimą apie aukštąsias technologijas įmonėje „Teltonika“ perskaitė jos vadovas Arvydas Paukštys. KTU baigęs elektronikos konstravimą, jis jau beveik 30 metų Lietuvoje vysto elektronikos pramonę ir daiktų interneto technologijas. Neseniai pasiekta ypatinga riba – pagaminta 10 mln. įrenginių. Šiuo metu „Teltonika” turi biurus 18 pasaulio šalių. Sparčiai besivystanti įmonė planuoja, kad joje dirbs 3 000 specialistų Lietuvoje ir tiek pat – užsienyje. „Teltonika“ susideda iš keturių įmonių. Jų veiklos sritys: transporto įrangos projektavimas ir gamyba, maršrutizatoriai, telemedicinos įranga, autonominiai įrenginiai ir įvairi elektronika. Kuriama lanksti gamyba pagal kiekvieno kliento poreikius, todėl asortimente – daug skirtingų produktų ir versijų. Šiuo metu Lietuvoje įmonėje dirba apie 300 inžinierių, projektuotojų. Įdomu tai, kad „Teltonika“ nesinaudoja Azijos gamintojų paslaugomis. Neseniai jie sukūrė dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatą, dabar atliekami jo klinikiniai testai, kad būtų galima naudoti gelbstint COVID-19 pacientų gyvybes. Kitas projektas kartu su KTU ir VU – projektuojamas nebrangus prietaisas, nuotoliniu būdu galėsiantis nustatyti prieširdžių virpėjimą, kurį galėtų įsigyti visi norintys. A. Paukštys papasakojo, kad jau kitais metais ketinama leisti po 1 mln. gaminių per mėnesį. Negana to, planuojama statyti Teltonika high tech hill (gamyklų, laboratorijų ir biurų kompleksą), kuris turėtų pradėti veikti maždaug po dvejų metų, o greta – akademiją, taip mokymą ir mokslą priartinant prie gamybos. Ši mokymo įstaiga turėtų skatinti moksleivius rinktis inžinerines profesijas. Kasmet investuodamas po 10 proc. savo pelno į mokslo ir technologijų plėtrą (MTEP), „Teltonikos” savininkas nori padėti Lietuvai tapti aukštų technologijų šalimi. Pranešėjas atsakė ir į pranešimo sudomintų LMA bei jos Jaunosios akademijos narių klausimus.
Po pranešimo LMA prezidentas pristatė LMAJA nuostatų keitimus, kuriems yra pritaręs LMA prezidiumas. Akad. J. Banys susirinkimo dalyviams priminė, kad buvo pasiūlyta keisti mokslinio sekretoriaus statusą į vicepirmininko statusą. Pakeitimas logiškas, nes mokslinio sekretoriaus pareigybė yra posovietinis reliktas. Antra vertus, LMAJA nariai po ketverių metų kadencijos taptų LMAJA alumnais ir toliau dalyvautų LMAJA veikloje patariamojo balso teise. Be to, nariai gaus ne tik pažymėjimą, bet ir sidabrinį nario ženklą. LMAJA vadovybė turėtų būti renkama tik vienai kadencijai, o jos nariai turėtų teisę vadinti jaunaisiais akademikais. Šie papildymai ir nutarimas buvo vieningai priimtas.
Renginį baigė muzikinis akad. Giedriaus Kuprevičiaus sveikinimas – muzikinė kompozicija, kurioje buvo panaudotas itin ilgai skambantis mušamasis instrumentas iš Japonijos, įprastai naudojamas maldai. Akademiko manymu, ši jo savybė puikiai iliustruoja poreikį šiuo metu kuo geriau įsiklausyti vieniems į kitus.
Baigdamas visuotinį susirinkimą, LMA prezidentas J. Banys palinkėjo visiems gerų, sėkmingų ir sveikų Naujųjų metų, spartesnės mokslo pažangos ir glaudesnės protų sąjungos, kad būtų įveiktos esamos ir būsimos grėsmės.
Parengė dr. Rolandas Maskoliūnas, LMA vyr. specialistas ryšiams su visuomene

2020 m. rugsėjo 22 d. Lietuvos mokslų akademijos narių visuotinis susirinkimas
2020 m. rugsėjo 22 d. įvyko Lietuvos mokslų akademijos (LMA) narių visuotinis susirinkimas. Pirmą kartą po apribojimų dėl pandemijos įvedimo dalis tikrųjų narių ir narių emeritų atvyko į LMA didžiąją konferencijų salę, o kiti dalyvavo susirinkime virtualiai.
LMA prezidentas Jūras Banys, pradėdamas susirinkimą, informavo dėl balsavimo tvarkos. Toliau priminė susirinkusiems, kad LR Seime buvo išklausyta LMA 2019 m. veiklos ataskaita. Prezidentas pažymėjo, kad įvedus karantiną Akademijos veikla nenutrūko. Pavyzdžiui, LMA iniciatyva buvo suformuota COVID-19 komisija, kurios nariai Akademijos svetainėje nuolat dalijosi aktualia informacija apie pandemijos eigą, jos epidemiologiją, pasaulyje atliekamus viruso tyrimus kuriant vakciną ir antivirusinius preparatus. Į šalies mokslininkų patarimus atsižvelgė ir LR Vyriausybė, o matematikų sukurti viruso plitimo modeliai gana neblogai atitiko tikrovę. Taip pat Akademijoje buvo organizuota konferencija, skirta vėžio gydymo profilaktikai, atidarytos Europos paveldo dienos. Įvyko ir tradicinis Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė”.
Išklausius LMA prezidento įžangos žodį, buvo pagerbti akademikai, LMA atminimo medaliu apdovanoti: Leonardas Sauka (virtualiai), Romualdas Grigas (virtualiai), Giedrius Uždavinys, Vytautas Jonas Sirvydis, Kazimieras Ragulskis, Adolfas Laimutis Telksnys, o Eugenijus Jovaiša dar pasveikintas ir jubiliejaus proga. Jubiliejinių sukakčių proga taip pat pasveikinti akademikai Vytautas Konstantinas Sirvydis, Vladas Žulkus (virtualiai), Raimundas Šiaučiūnas, Aivaras Kareiva, Aleksandras Laucevičius (virtualiai), Evaldas Nekrašas (virtualiai), Vytautas Nekrošius, ir Rūta Janonienė (virtualiai).
Pagal darbotvarkę įvyko 2019 metų LMA vardinių premijų konkursų laureatų apdovanojimai. Albino Rimkos (ekonomika) premija už monografiją „Konkurencingumo kūrimas ir stiprinimas pašto paslaugų sektoriuje: Lietuvos atvejis“ / Competitiveness Creation and Maintenance in Postal Services Industry: Lithuanian Case Study apdovanoti Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai prof. dr. Vaida Pilinkienė, dr. Vilma Deltuvaitė, doc. dr. Asta Daunorienė ir prof. dr. Vaidas Gaidelys. Simono Daukanto (istorija) premija už darbų ciklą „Lietuvos ir kitų Baltijos šalių diplomatijos istorijos tyrimai“ apdovanotas Vilniaus universiteto (VU) profesorius dr. Zenonas Butkus. Juozo Dalinkevičiaus (geomokslai) premija už darbų ciklą „Lietuvos ir kitų kraštų prekambro moksliniai geologiniai tyrimai geologinio kartografavimo būdu ir kartografavimo metodikos diegimas Vilniaus universitete“ apdovanotas akademikas prof. dr. Gediminas Motuza Matuzevičius. Vlado Lašo (medicina) premija už darbų ciklą „Opinis kolitas ir Krono liga – civilizacijos sąlygotos ligos (fundamentalūs ir klinikiniai aspektai)“ įvertintas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Virškinimo sistemos tyrimų instituto vadovas akademikas prof. habil. dr. Limas Kupčinskas. Pranciškaus Šivickio (biologija) premiją skirta Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto P. B. Šivickio parazitologijos laboratorijos vadovui akad. Gediminui Valkiūnui už monografiją Avian malaria parasites and other haemosporidia („Paukščių maliariniai parazitai ir kitos hemosporidijos“), jam laureato pažymėjimas buvo įteiktas renginyje rugsėjo 15 d., kai minėtas jo mokytojo akad. Vytauto Kontrimavičiaus (1930–2016) 90-metis. LMA vardinių premijų laureatai prof. dr. V. Pilinkienė, prof. dr. Z. Butkus, akad. G. Motuza Matuzevičius ir akad. L. Kupčinskas trumpai papasakojo apie atliktus darbus.
2019 metų Teodoro Grotuso stipendijos pažymėjimą Fizinių ir technologijos mokslų centro doktorantui Simonui Ramanavičiui iškilmingai įteikė LMA T. Grotuso fondo pirmininkas akad. A. Kareiva. LMA viceprezidentas Z. Dabkevičius paskelbė LMA prezidiumo nutarimą dėl 2020-2021 metų LMA Jaunųjų mokslininkų stipendijų konkurso laimėtojų. LMA prezidentas J. Banys aidint plojimams jiems iškilmingai teikė stipendijų pažymėjimus. LMA Jaunųjų mokslininkų stipendijos humanitarinių ir socialinių mokslų srityse skirtos VU asistentėms dr. Ernestai Kazakėnaitei ir dr. Laurai Vilkaitei-Lozdienei (virtualiai), taip pat KTU kviestinei docentei dr. Inetai Žičkutei. Fizinių, biomedicinos, technologijos ir žemės ūkio mokslųsrityse LMA Jaunųjų mokslininkų stipendijas pelnė dr. Karolina Barčauskaitė iš Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro, dr. Jevgenijus Chmeliovas iš VU, dr. Tadas Dambrauskas iš KTU, Gamtos tyrimų centro mokslo darbuotojas dr. Mikas Ilgūnas (virtualiai), dr. Kristina Kondrotienė iš LSMU (virtualiai), VU mokslo darbuotojas dr. Aleksejus Kononovičius (virtualiai), dr. Tomas Makaras iš Gamtos tyrimų centro, dr. Adas Marčiulynas iš Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro, dr. Sima Rekštytė (virtualiai) ir dr. Marijonas Tutkus iš VU (virtualiai), dr. Arvydas Rimkus ir dr. Vidas Žuraulis iš Vilniaus Gedimino technikos universiteto, dabar keičiančio vardą viešojoje komunikacijoje į Vilnius Tech.
Kita susirinkimo dalis – kandidatų į LMA užsienio narius pristatymas ir rinkimai. Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus pirmininkas Domas Kaunas pristatė 2013 metų Nobelio ekonomikos premijos laureatą prof. Robertą J. Šilerį (Robert James Shiller, JAV, ekonomika). Šis žymus mokslininkas bendradarbiauja su Lietuvos banku, yra vadinamas Lietuvos ekonominio skatinimo puoselėtoju, o 2020 metais apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiumi.
Technikos mokslų skyriaus pirmininkas Gintautas Žintelis pristatė prof. Czinde Cao (Jinde Cao, Kinijos LR, inžinerija, informacinės technologijos, matematika). Tai žinomas pasaulyje neuronų tinklų ir neurodinaminių sistemų tyrėjas, jau daugiau kaip dešimt metų bendradarbiaujantis su Lietuvos mokslininkais, finansuojantis jų vizitus į Kiniją, padedantis organizuoti tarptautines konferencijas.
Atvirai balsuojant abi kandidatų pavardės vieningai įrašytos į slapto balsavimo biuletenį. Po to LMA tikrieji nariai, atvykę į susirinkimą, balsavo gavę spausdintus slapto balsavimo biuletenius, o balsuojantiems nuotoliniu būdu išsiųstos elektroninio slapto balsavimo instrukcijos. Elektroninio balsavimo rezultatai ir LMA narių visuotinio susirinkimo nutarimas dėl LMA užsienio narių pagal balsų skaičiavimo pirmininko pranešimą paskelbtas pasibaigus sesijai. Prof. Robertas Šileris ir prof. Czinde Cao išrinkti LMA užsienio nariais.
Susirinkimo dalyviai išklausė kviesto pranešėjo – Nacionalinio kibernetinio saugumo centro vadovo dr. Ryčio Rainio – apžvalgą „Kibernetinis saugumas Lietuvoje: vertinimas ir mokslinių tyrimų svarba“. Jis jau 15 metų sėkmingai dirba šioje srityje, tad dr. R. Rainio įžvalgos yra labai vertingos. Pranešime konstatuota, kad kibernetinio saugumo incidentų skaičius Lietuvoje auga. Didėja ir asmenų bei organizacijų nuostoliai dėl plintančių virusų, netikrų prekyviečių, melagingų laiškų. Net 63 proc. lietuviškų interneto svetainių yra nesaugios. Tačiau apskirtai e. Lietuvos reitingai pasaulyje gana aukšti, ypač pagal kibernetinio saugumo indeksą (IV vieta). Iš dalies ir dėl to, kad prie Krašto apsaugos ministerijos veikiantis Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (https://www.nksc.lt/) aktyviai užkardo potencialias rizikas, o palyginti neseniai įkurtas mokslinių tyrimų ir plėtros skyrius Kaune sėkmingai atskleidžia Kinijoje pagamintų vaizdo stebėjimo kamerų arba Rusijos Federacijoje pagamintų ir Lietuvoje platinamų Wi-Fi maršrutizatorių saugumo spragas. Savo aukštą kvalifikaciją įrodę centro specialistai ketina vykdyti bendrus projektus su JAV ir kitomis valstybėmis, nes kibernetinio saugumo problema tik aštrės. Pranešimo pabaigoje dr. R. Rainys teigė manantis, kad mūsų šaliai praverstų nepriklausoma institucija – Skaitmeninės kompetencijos centras. Tai galėtų būti privataus verslo ir mokslininkų projektas, nes tokių kompetencijų akivaizdžiai trūksta.
Po gana aktyvios klausimų ir atsakymų sesijos LMA prezidentas priminė, kad LMA prezidiumas taip pat pripažįsta problemos svarbą ir 2020-09-01 yra priėmęs rezoliuciją „Dėl valstybės informatikos struktūros vystymo“.
Siekiant papildyti LMA tikrųjų narių gretas, kitų metų pradžioje bus skelbiami naujų narių rinkimai. MA prezidentas J. Banys informavo susirinkusius apie esamas laisvas vietas ir dabartinį LMA tikrųjų narių skaičių LMA mokslų skyriuose. Lietuvos mokslų akademijos prezidiumas nutarė, remiantis LMA mokslų skyrių siūlymais, paskirstyti LMA tikrųjų narių laisvas vietas pagal šias specialybes ir siūlyti tvirtinti LMA narių visuotiniam susirinkimui: Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriuje po vieną vietą skirta archeologijai, istorijai, lietuvių literatūrai, menotyrai ir sociologijai; Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyriuje – po vieną chemijai ir fizikai, o matematikai – 2 vietos; Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriuje po vieną vietą skiriama biochemijai, fundamentinei medicinai, klimatologijai ir zoologijai; Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriuje taip pat po vieną vietą agronomijai (agrobiologijai), maisto technologijoms, miškotyrai ir veterinarijai. Technikos mokslų skyriuje po vieną vietą skiriama elektronikai, informatikai, energetikai, mechanikai, medžiagų inžinerijai.
Bendru sutarimu buvo patvirtintas LMA prezidiumo siūlymas narių visuotiniam susirinkimui dėl LMA tikrųjų narių laisvų vietų pagal specialybes tvirtinimo. LMA tikrųjų narių rinkimų datos bus nustatytos kitame LMA narių visuotiniame susirinkime, kuris numatytas gruodžio 15 d. Informuota, kad LMA prezidiumas netrukus skelbs LMA Jaunosios akademijos narių rinkimus. LMA prezidentas padėkojo visiems atvykusiems ir virtualiai buvusiems už dalyvavimą ir paskelbė sesiją baigta.
Dr. Rolandas Maskoliūnas, LMA vyriaus. specialistas ryšiams su visuomene,
dr. Andrius Bernotas, LMA Organizacinio skyriaus vadovas

2020 m. balandžio 7 d. virtualus ataskaitinis LMA narių visuotinis susirinkimas
Lietuvos mokslų akademijos veikla karantino sąlygomis tęsėsi: darbas, susirinkimai, posėdžiai, susitikimai, renginiai, diskusijos vyko nuotoliniu būdu. 2020 m. balandžio 7 d. įvyko virtualus ataskaitinis LMA narių visuotinis susirinkimas.
LMA nariams iš anksto buvo išsiųsta skaitmeniniu pavidalu parengta LMA veiklos ataskaita, apžvelgianti 2019 m. mokslo, jo rezultatų sklaidos, mokslo organizacinę ir skatinamąją bei ekspertinę veiklą ir finansinius išteklius. Virtualaus susirinkimo dieną LMA vardinėmis premijomis jau galėjo džiaugtis ir kiek anksčiau paskelbti jų laureatai, kuriems pažymėjimai bus iškilmingai įteikti karantinui pasibaigus.
LMA nariai balsuodami e. paštu ataskaitiniame susirinkime pritarė LMA 2019 m. mokslo, mokslo rezultatų sklaidos ir mokslo organizacinei bei ekspertinei veiklai. Nutarimais patvirtinta 2019 m. LMA ataskaita ir biudžetinių lėšų panaudojimo sąmata, 2020 m. LMA biudžetinių išlaidų sąmata.
LMA Organizacinio skyriaus informacija