Naujienos

Akademiko Algirdo Vaclovo Valiulio paskaita moksleiviams „Iš geležinkelio Lietuvoje istorinės raidos“

2021 04 21

Balandžio 16 d. Lietuvos mokslų akademijos (LMA) skyrius „Mokslininkų rūmai“ ir LMA Technikos mokslų skyrius pakvietė moksleivius į renginio iš ciklo „Mokslo žinių dienos“ nuotolinę akademiko A. V. Valiulio paskaitą „Iš geležinkelio Lietuvoje istorinės raidos“. Paskaitos išimtinai Vilniaus Abraomo Kulviečio klasikinės gimnazijos aštuntokams pageidavo jų pedagogai. Pradėdamas paskaitą lektorius glaustai supažindino moksleivius su Lietuvos transporto traktais iki geležinkelio atsiradimo ir papasakojo apie bėginio transporto pradžią pasaulyje bei Rusijoje. Akademikas papasakojo, kad geležinkelio Lietuvoje istorija prasidėjo nuo 1851 m. carinės Rusijos vyriausybės nutarimo tiesti geležinkelio liniją Sankt Peterburgas-Varšuva (per Vilnių, Varėną, Gardiną) su atšaka nuo Vilniaus į Prūsiją (per Kauną, Kybartus).

Viso geležinkelio trakte, kas 21-25 km., buvo numatyta statyti stotis. Dabartinės Lietuvos teritorijoje buvo pastatytos dvi aukščiausios klasės stotys – Lentvario ir Kybartų (Virbalio), dvi I klasės (Vilniaus ir Kauno), II klasės stotis Švenčionėliuose, keturios III klasės ir 12 IV klasės stočių. Nepriklausomų Lietuvos geležinkelių pradžia laikoma 1919 m. liepos 6 d., kai iš Kaišiadorių į Radviliškį pajudėjo pirmasis nepriklausomos Lietuvos traukinys.

Paskaitoje lektorius supažindino klausytojus su geležinkelio paveldu, papasakojo apie siaurąjį ir platųjį geležinkelį, urbanistinius geležinkelių stočių kompleksų ypatumus, keleivių namus, depus, garvežius, tiltus bei Antrojo pasaulinio karo metais sugriautą geležinkelių infrastruktūrą (susprogdintus vandens bokštus, pažeistus tiltus, apgriautus keleivių namus). Iki 1960 m. nukentėję statiniai buvo atstatyti.

1990 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, nuo 1992 m. sausio 1 d. Lietuvos geležinkeliai tapo valstybine įmone ir ėmė tvarkytis savarankiškai. 1992 m. liepos 7 d. iš Šeštokų į Suvalkus išriedėjo pirmasis tarptautinis traukinys.

Kalbėdamas apie geležinkelio transporto rytdieną, lektorius pasakojo apie „Rail Baltica“ projektą, sujungsiantį Suomiją, Estiją, Latviją, Lietuvą ir Lenkiją standartinio pločio Europine vėže, geležinkelio elektrifikavimą (Klaipėdoje sukurtą elektrinį lokomotyvą su saulės jėgaine), Vilniaus metro viziją. Šiais pavyzdžiai jis parodė, kad geležinkelio plėtrai erdvės pasaulyje ir Lietuvoje vis dar yra.

Norinčius detaliau susipažinti su geležinkelio istorine raida, akad. A. V. Valiulis pakvietė apsilankyti Lietuvos geležinkelių muziejų ekspozicijose Vilniuje, Šiauliuose, Radviliškyje ir Anykščiuose.

LMA skyriaus „Mokslininkų rūmai“ informacija

Visą paskaitą su skaidrėmis žiūrėkite čia: