Naujienos

Nauja EASAC ataskaita - Pasaulio vandenynų dienai

2021 06 10

Pranešimas spaudai

Tvari Europos ateitis priklauso nuo Atlanto vandenyno būklės ir jo sąsajų visame pasaulyje

Atlanto vandenyno būklė prisideda prie vietinio jūros lygio kilimo Europoje kintamumo, o didžiulės ledo masės praradimo Antarktyje, vykstančio dėl klimato kaitos, pakanka, kad būtų daromas gravitacinis poveikis Žemės vandenynams ir jie judėtų Šiaurės pusrutulio link. Tai tik viena iš daugelio dvejus metus trukusio EASAC ekspertinio Šiaurės Atlanto būklės tyrimo išvadų. „Europos valstybėms vertėtų numatyti, kad 2000–2100 m. vandens lygis pakils vienu metru ar daugiau“, – sako profesorius Maiklas Nortonas (Michael Norton). Golfo srovės susilpnėjimas, kurio baiminamasi, nėra neišvengiamas. Vis dėlto mokslininkai mano, kad šis pavojus yra realus ir įspėja apie pražūtingas jo pasekmes.

Europos akademijų mokslo patariamoji taryba (European Academies' Science Advisory Council, EASAC) paskelbė dvejus metus trukusio ekspertinio tyrimo apie Šiaurės Atlanto būklę ir jos poveikį Europai rezultatų ataskaitą. Tyrime įvertinamos naujausios žinios apie vandenynų problemas, kurios yra labai svarbios žmonijos likimui planetoje. Ataskaitos paskelbimas sutapo su JT Pasauline vandenynų diena ir dar labiau sustiprina ir patikslina JT pabrėžiamą faktą, kad vandenynų sveikata yra glaudžiai susijusi su mūsų sveikata.

„Europos ateitis Atlanto vandenyno erdvėje kelia ne tik didelį susirūpinimą, bet ir teikia daug vilčių, – sako profesorius Toras Eldevikas (Tor Eldevik), ekspertų grupės pirmininkas. – Ataskaitoje labai aiškiai kalbama apie būsimas klimato rizikas, tačiau taip pat daug dėmesio skiriama būsimai naudai, kurią galime gauti geriau suprasdami Atlanto vandenyno būklės ir klimato sąlygų virš Europos sąsajas, darančias įtaką viskam – nuo atsinaujinančiosios energijos tiekimo iki žvejybos.“

Jūros lygis Europoje kils sparčiau nei pasaulio pietuose

Naujausi duomenys apie tirpstančius Grenlandijos ir Antarkties ledynus bei ledo sluoksnius rodo, kad jūros lygis kyla vis sparčiau. „Europos valstybėms vertėtų numatyti, kad 2000–2100 m. vandens lygis pakils vienu metru ar daugiau, ir atidžiai stebėti būsimas tendencijas, kad būtų galima jas koreguoti gaunant naujausius duomenis“, – daro išvadą profesorius M. Nortonas, EASAC aplinkosaugos direktorius. „Masės  praradimo Antarktyje pakanka, kad būtų veikiama Žemės vandenynų gravitacinė trauka ir jie nutoltų. Tai reiškia, kad tirpstant Antarkčiai, vandenynai slenka į šiaurę, o jūros lygis aplink Europą kyla dar sparčiau.“

Dramatiškos pasekmės orams ir jūrų ekosistemoms

Atlanto meridianinės cirkuliacijos (Atlantic Meridional Overturning Circulation, AMOC), apimančios ir Golfo srovės cirkuliaciją, per kurią didžiuliai šilumos kiekiai iš subtropikų pernešami į Arktį, būklė formuoja orų modelius ir daro įtaką gyvybei ne viename žemyne. Dar prieš 12 000 metų AMOC „išsijungė“ ir sukėlė pragaištingą atšalimą. Galimybė, kad tai pasikartos planetai šylant, net įkvėpė Holivudo filmus!

Iš tiesų, modeliai rodo, kad šiltėjant klimatui AMOC silpnės, tačiau EASAC tyrime teigiama, kad iš naujausių matavimų matyti, jog periodiškas silpnėjimas ir atsigavimas dar nerodo tendencijų, kurias būtų galima atskirti nuo natūralaus kintamumo. Vis dėlto, nors žiniasklaidoje pateiktas mažojo ledynmečio vaizdas šiaurės vakarų Europai artimiausiu metu negresia, ataskaitoje taip pat patvirtinama, kokia reikšminga ši svarbiausia Atlanto vandenyno cirkuliacija – ne tik Europai, bet ir už tūkstančių kilometrų esančiam klimatui. „Kai pasikeičia vandenyno srovės ir sutrinka trapi šilto ir karšto pusiausvyra, pasekmės gali būti dramatiškos ir paveikti šimtus milijonų žmonių. Mums reikia ankstyvojo perspėjimo sistemos“, – sako M. Nortonas.

Rūgštėjimo poveikis jūrų ekosistemoms dar nėra visai aiškus

Dar viena didėjančio anglies dvideginio kiekio atmosferoje pasekmė yra ta, kad aplink Europą esantys vandenynai, kaip ir kiti pasaulio vandenynai, rūgštėja. Dėl šiltėjančių vandenynų jau dabar mažėja žvejybos laimikis. Dėl besikeičiančių jūrų ekosistemų žuvininkystės valdymas tampa vis sunkesnis ir sudėtingesnis, todėl ar žuvininkystė liks tvari, priklausys nuo to, ar pavyks daug geriau suprasti jūrų ekosistemų reakciją į klimato kaitą. Saugomas jūrų teritorijas taip pat gali tekti perkelti, nes jūra šyla ir keičiasi cirkuliacijos pobūdis. „Europa dar neturi visa apimančio rūgštingumo stebėsenos tinklo, o turime žymiai geriau suprasti, koks bus rūgštėjimo poveikis jūrų ekosistemoms ir žuvininkystei prie mūsų krantų“, – sako M. Nortonas.

„Vandenynų pokyčiai labai priklauso nuo to, ar klimato atšilimo stabdymas baigsis sėkme ar nesėkme“

„Mes jau taip įšildėme planetą, kad ledas tirps ir toliau, tačiau nuo to, kaip greitai jis tirpsta, priklauso mūsų ateitis, – teigia profesorius T. Eldevikas, ekspertų grupės pirmininkas. – Vandenynų pokyčiai labai priklauso nuo to, ar klimato atšilimo stabdymas baigsis sėkme ar nesėkme. Jei pavyks išlaikyti vidutinį atšilimą iki 1,5 °C, Antarktis tikriausiai ir toliau tirps dabartiniu tempu, tačiau viršijus Paryžiaus susitarime numatytą 2 °C ribą ir judant link 3 °C, iki 2100 m. Antarkties tirpsmas gali pridėti po 0,5 cm per metus.“ Mokslininkų teigimu, yra tik viena išeitis: mažinti išmetamųjų teršalų kiekį ir saugoti bei didinti pasaulio miškų ir kitų anglies dvideginio absorbentų anglies dvideginio pasisavinimą. „Tai taip pat reiškia, kad turėtume remti tik tas energetikos technologijas, kurios išskiria mažai anglies dvideginio ir taip mažina jo kiekį. Tai dar viena priežastis, dėl kurios geriau rinktis vėjo ir saulės atsinaujinančius energijos šaltinius, o ne biomasę, kuri ir toliau didina CO₂ kiekį atmosferoje“, – M. Nortonas primena ankstesnių EASAC tyrimų išvadas.

EASAC ataskaitą rasite čia

Nuorodos: EASAC apie anglies apskaitos taisykles ETS

Kontaktai:

Prof. Tor Eldevik
University of Bergen and Bjerknes Centre for Climate Research
Tel. +47 55 58 26 00
E. paštas tor.eldevik@gfi.uib.no

Michael Norton
EASAC
Tel. +44 1763 853130
E. paštas Michael.norton@easac.eu

Bendroms užklausoms:

Ms Sabine Froning
EASAC CommunicationsOfficer/Communication Works
Tel. +49 15208727000
E. paštas sabine.froning@easac.eu

Apie Europos akademijų mokslo patariamąją tarybą (EASAC)

EASAC sudaro ES valstybių narių, Norvegijos, Šveicarijos ir Jungtinės Karalystės nacionalinės mokslo akademijos, kurios bendradarbiauja teikdamos patarimus Europos politikos formuotojams. EASAC suteikia galimybę išgirsti bendrą Europos mokslo balsą. Per EASAC akademijos dirba kartu, teikdamos nepriklausomus, kvalifikuotus ir įrodymais grįstus patarimus apie Europos politikos mokslinę pusę tiems, kurie formuoja politiką ar daro jai įtaką Europos institucijose.

www.easac.eu

Vertė Diana Barnard