Naujienos

Martynas Jankus: tautos vienytojas ir lietuvių spaudos kūrėjas

Rugsėjo 9 d.LMA Humanitarinių ir socialinių mokslų skyrius sukvietė visuomenę įakad. Domo Kauno monografijos „Martynas Jankus: tautos vienytojas ir lietuvių spaudos kūrėjas“ sutiktuves. Tai vienas pirmųjų renginių Mokslų akademijos didžiojoje konferencijų salėje, po karantino ir vasaros atostogų vykusių gyvai, laikantis visų Vyriausybės nustatytų tvarka saugumo reikalavimų.

Knygos autorius akad. D. Kaunas, pradėdamas renginį, pažymėjo, kad monografija parengta pagal Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto vykdytą mokslo temą „Dokumentinių medijų kaita ir raiškos“, tyrimą ir leidimą finansavo Lietuvos mokslo taryba pagal Valstybinę lituanistinių tyrimų ir sklaidos 2016–2024 metų programą, išleido Vilniaus universiteto leidykla.

LMA prezidentas akad. Jūras Banys pasveikino monografijos autorių akad. D. Kauną, džiaugdamasis knygos svarba, autoriaus atliktu dideliu kruopšiu darbu, jo moksline veikla, linkėdamas sėkmės.

Monografiją pristatė Klaipėdos universiteto mokslininkės prof. dr. Roma Bončkutė ir doc. dr. Silva Pocytė, Vilniaus universiteto prof. dr. Aušra Navickienė, akad. D. Kaunas. Renginį vedė ir apie monografiją kalbėjo Seimo narys akad. E. Jovaiša, akad. D. Kaunas.

Iš kairės: Seimo narys akad. E. Jovaiša, monografijos autorius akad. D. Kaunas, doc. dr. S. Pocytė, prof. dr. A. Navickienė, prof. dr. R. Bončkutė.

„Martynas Jankus. Tautos vienytojas ir lietuvių spaudos kūrėjas“ – knyga apie Martyno Jankaus (1858–1946) asmenybę, jos formavimąsi ir brandos raidą veikiant etninėms, kultūrinėms, socialinėms ir politinėms aplinkybėms, raišką geografinėje, profesinėje ir politinėje erdvėje. Svarbus dėmuo – asmenybės ir Mažosios Lietuvos tapatumas. Tai lėmė krašto priklausymas vakarietiškoms, didesnės ekonominės ir kultūrinės pažangos vokiečių valstybėms, laisvas gyventojų judėjimas po užsienio šalis, demokratiškos evangelikų liuteronų tikybos tradicijos.

Monografijos autoriaus akad. Domo Kauno autografai.

Tautos gyvenamojo ploto dalių fizinis artumas ir, palyginti su Rusija, liberalesni Vokietijos įstatymai sudarė sąlygas Mažosios Lietuvos miestams tapti draudžiamosios spaudos lotyniškuoju šriftu leidimo ir nelegalaus transportavimo per imperijų sieną židiniais, sąjūdžio veikėjų tarpine stotimi tarp Rytų ir Vakarų. Jankaus veikla spaudos leidybos srityje apėmė 1879–1925 m. laikotarpį, į kurį pateko ir jo paties spaudos įmonės darbas Ragainėje, Tilžėje, Bitėnuose, Klaipėdoje ir Šilutėje. Iš viso joje išspausdinta 414 knygų, brošiūrų ir smulkiųjų spaudinių bei 27 periodiniai leidiniai lietuvių, vokiečių, sorbų, lenkų ir baltarusių kalbomis. Ši produkcija buvo skirta Mažajai ir Didžiajai Lietuvai bei išeivijai. Jankaus pasiekimu laikytina leidinių įvairovė, jų pasaulietiškumas ir polemiškumas. Leidyba formavo Jankaus orientaciją į tautinį sąjūdį ir bendradarbiavimą su didžiąja tautos dalimi, į veržliai kylančias socialines ir politines jėgas.

Jankus dalyvavo Tilžėje įkuriant pirmąją lietuvių kultūros draugiją „Birutė“ (1885), per rinkimus į Prūsijos landtagą ir Vokietijos reichstagą leido politinę spaudą, skirtą lietuvių kandidatams palaikyti, pats kandidatavo. Jankus pasirašė svarbiausius dokumentus dėl Mažosios ir Didžiosios Lietuvos suvienijimo ir aktyviai veikė kaip vienas iš Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos Respublikos politinių vadovų 1922–1923 metais. Lietuvos pirmosios nepriklausomybės metais M. Jankus pripažintas istorine asmenybe. Dar gyvas jis buvo heroizuotas, jo vardu vadintos gatvės ir organizacijos, apdovanotas ordinais ir medaliais, jam gyvam Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje pastatytas monumentas. Lietuvai antrą kartą atgavus nepriklausomybę, jo gimtajame Bitėnų kaime Rambyno papėdėje buvo atstatyta spaustuvė-muziejus. Šiandien M. Jankaus idėjos tebėra gyvos ir atitinka modernios tautos bei valstybės interesus. Šis asmuo daug kartų bus minimas Klaipėdos krašto ir Lietuvos Respublikos suvienijimo 100-mečio sukakties proga 2023 metais, kuriuos Seimo paskelbė Klaipėdos krašto metais.

Parengė Aurika Bagdonavičienė, Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus mokslinė sekretorė
Virginijos Valuckienės nuotraukos

NUOTRAUKŲ GALERIJA