Naujienos

Viena dviejų jubiliejų diskusija

2021 rugsėjo 10 d. Nacionalinio fizinių ir technologijos mokslų centro konferencijų salėje įvyko Lietuvos  mokslų akademijos Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyriaus, Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto ir Lietuvos fizikų draugijos sukviesta diskusija „Fizikos tarpdiscipliniškumas globaliai ir individualiai: kas pakito per 60 metų“.

Tai didelių pokyčių dešimtmečiai, kurių metu mokslinėse laboratorijose veidrodinius galvanometrus pakeitė elektroniniai matuokliai, o kompiuteriuose vakuumines lempas pakeitė mikroskopiniai puslaidininkiniai tranzistoriai. Tenka pripažinti, kad fizikiniams eksperimentams sukurta programinė įranga iš esmės pakeitė pasaulį. Internetas buvo sukurtas tam, kad fizikai galėtų keistis duomenimis, o po dviejų metų CERN’o vadovybė nusprendė, kad ši technologija yra reikšminga ir visuomenei, todėl paskelbė programinę įrangą, leisdama ja visiems naudotis be jokio mokesčio.

Šis šešių dešimtmečių laikotarpis ženklina šiemet 80-metį švenčiančio puslaidininkių fizikos mokslininko, akademiko prof. habil. dr. Juozo Vidmančio Vaitkaus besitęsiančią mokslinę, pedagoginę ir visuomeninę karjerą, o vykusių pakitimų iliustracijai naudojami jo ir jo bendražygių, mokinių bei bendraminčių moksliniai rezultatai.

Tai buvo milžiniškų pokyčių laikai, o jų svarbiausius akcentus savo pranešimuose gausiai renginyje susirinkusiai mokslininkų ir mokslo mylėtojų publikai atskleidė įvairių mokslo šakų atstovai. Diskusijai vadovavo menotyrininkas, LRT radijo laidos apie detektyvus „Nenušaunami siužetai“ vedėjas, renginio metu bandydamas (gana dažnai – sėkmingai) atrasti detektyvinių siužetų išklausytuose pranešėjų pasakojimuose.

Diskusiją pradėjęs akad. Gintaras Valušis pateikė pokyčių elektronikoje apžvalgą, susiedamas su darbais, vykdytais Lietuvoje, iš kurių buvo matyti, kad dauguma darbų buvo vykdoma neatsiliekant nuo viso pasaulio. Akad. Gintautas Tamulaitis savo apžvalgoje aprėpė  puslaidininkių fotonikos indėlį į mūsų kasdieninį gyvenimą ir darbus, kurie plėtojami Lietuvoje. Primindamas šios krypties pradžią Lietuvoje, pažymėjo, kad tos srities pionieriais buvo profesorius J. V. Vaitkus ir jo mokinys, taip pat tapęs profesoriumi Remigijus Baltramiejūnas, kuris šiais metais būtų šventęs savo 75 metų jubiliejų. Abiem jubiliejams pagerbti „Lietuvos fizikos žurnalas“ išleido specialųjį numerį, kuris per renginį buvo įteiktas akad. J. V. Vaitkui. Žurnale pristatomi jubiliatai, o moksliniai straipsniai parodo tai, kas plėtojama šiandienėje puslaidininkių fotonikoje. Kartu buvo pažymėta, kad jie abu mokslininkai yra tarp pionierių pasaulyje, kurie plėtojo lazerinę medžiagotyrą.

Dar platesnį Lietuvos fizikos istorijos kontekstą klausytojams pateikė fizikos veteranas, doc. Algirdas Paskalis Smilga, detaliai ir vaizdžiai papasakojęs, kaip buvo kuriamos šiandien klestinčios mokslo institucijos iki 1961 metų, kada pasirodė pirmasis J. V. Vaitkaus mokslo straipsnis.

Antroje diskusijos dalyje pranešimus skaitė socialinių mokslų atstovai, pažymėdami ir pokyčius humanitarams, kurie, siekdami savo mokslinių tikslų, naudojo puslaidininkių fizikos sukurtus įrankius, arba įsileido fiziką į savo interesų pasaulius.

VU Komunikacijos fakulteto dekanas prof. dr. Rimvydas Laužikas aptarė žmonių bendravimo pokyčius, prisiminė savo archeologinę patirtį ir papasakojo apie tai, kaip spektrografija pakeitė šio mokslo funkcionavimą, o žurnalistikos istorijoje – rašytinių šaltinių tyrimo galimybių išplėtimą. Taip pat papasakojo apie bendradarbiavimą su profesoriumi Vaitkumi, kuris konsultavo jo doktorantą.

VU Komunikacijos fakulteto dėstytoja doc. Dalia Kutraitė-Giedraitienė užgriebė dar vieną prof. J. V. Vaitkaus biografijoje svarbią poziciją – mokslo, ypač fizikos, populiarinimą visuomenėje, aptardama Nacionalinės pažangos premijos atvejį, kai profesoriui, tapusiam premijos kancleriu, teko naują iniciatyvą pristatyti ir apginti įvairioms verslo ir žiniasklaidos institucijoms.

Mokslinės veiklos 60-mečiui skirtą diskusiją užbaigė rašytojas, verslininkas ir visuomenininkas Ignas Staškevičius, šiais metais paskelbęs išsamų savo pokalbį su akad. J. V. Vaitkumi „Įsijautęs suprantu, kaip elgsis elektronas“. Kalbėdamas I. Staškevičius padeklamavo latvių poeto eilėraštį, kviesdamas šventę švęsti, šitaip simboliškai ragindamas renginio dalyvius prisiminti antrąjį diskusijos jubiliejų – profesoriaus aštuoniasdešimtmetį.

Renginio oficialiosios dalies pabaigoje LMA prezidentas akad. Jūras Banys įtekė akad. Juozui Vaitkui LMA atminimo medalį. Diskusija buvo pratęsta neformalioje aplinkoje, kur pokalbių gausmas galiausiai organiškai transformavosi į nuoširdų „Ilgiausių metų“ akademikui.

Diskusijos vedėjas Ernestas Parulskis