Naujienos

Lietuvos mokslų akademijos nariui, profesoriui habilituotam daktarui Vytui Antanui Tamošiūnui – 80

2022 06 14

Birželio 15  d. Lietuvos mokslų akademijos nariui Vytui Antanui Tamošiūnui sukanka 80 metų. Lietuvos mokslų akademijos prezidiumas ir Biologijos, medicinos ir geomokslų skyrius nuoširdžiai sveikina Akademiką gražaus jubiliejaus proga. Linkime Jubiliatui stiprios sveikatos, ilgų ir kūrybingų gyvenimo  metų, neišsenkančios energijos.

VYTO ANTANO TAMOŠIŪNO NUOPELNAI LIETUVOS IMUNOLOGIJAI

Kilęs iš Aukštaitijos krašto, V. A. Tamošiūnas mokėsi net keliose mokyklose: Skapiškio pradinėje mokykloje, Grybėnų (Ignalinos r.), Upytės (Panevėžio r.) pradinėse mokyklose, 1952 m. pavasarį baigė Mitkų (Panevėžio r.) pradinę mokyklą, 1952–1955 m. – Kriklinių (Pasvalio r.) septynmetę mokyklą. 1955–1959 m. baigė Panevėžio 1-ąją vidurinę mokyklą.  1959–1965 m. studijavo Lietuvos veterinarijos akademijos Veterinarijos fakultete ir baigė jį su pagyrimu. Darbinę veiklą pradėjo dėstytojaudamas Alantos (Molėtų r.) žemės ūkio technikume 1965–1966 metais.

1966–1969 m. tęsė studijas Lietuvos mokslų akademijos Biochemijos instituto ir SSRS Mokslų akademijos Citologijos instituto (Sankt Peterburgas, Rusija) aspirantūroje. 1970 m. Eksperimentinės ir klinikinės medicinos mokslo tyrimų institute V. A. Tamošiūnas apsigynė biologijos mokslų kandidato disertaciją „Leukoze sergančių ir alkilinančiais preparatais gydytų galvijų kraujo leukocitų citocheminis tyrimas“. 1969–1971 m. buvo Lietuvos mokslų akademijos Biochemijos instituto Citologijos ir citochemijos laboratorijos jaunesnysis mokslo darbuotojas, 1971–1974 m. – vyresnysis mokslo darbuotojas, 1974–1990 m. – Imunologijos ir imunochemijos laboratorijos vedėjas. Tęsdamas mokslus 1986 m. Sąjunginiame J. Kovalenkos eksperimentinės veterinarijos mokslo tyrimų institute parengė ir apsigynė disertaciją „T ir B limfocitų imunobiologinė charakteristika galvijų limfoleukozės atveju“, tapo biologijos mokslų daktaru, 1993 m. – nostrifikuotas habilituotas biomedicinos mokslų, biologijos daktaras.

Didžiausiu darbu galima laikyti V. A. Tamošiūno įkurtą Imunologijos institutą, kuriam jis vadovavo beveik 20 metų (1990–2007). 1990–2010 m. jis buvo ir šio instituto Molekulinės imunologijos laboratorijos vedėjas. Institutą reorganizavus 2010–2012 m. dirbo Inovatyvios medicinos centre vyriausiuoju mokslo darbuotoju. Nuo 2012 m. V. A. Tamošiūnas yra Inovatyvios medicinos centro mokslinis konsultantas emeritas.

 
Akademikas Vytas Antanas Tamošiūnas

Šalia mokslinio darbo užsiėmė ir pedagogine veikla: dėstė Vilniaus medicinos mokykloje (dabar – Vilniaus kolegija), buvo Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Biochemijos ir biofizikos katedros profesorius, Vilniaus pedagoginio universiteto Gamtos mokslų fakulteto Zoologijos katedros profesorius. Dėstomi kursai – imunologijos ir imunochemijos pagrindai.

1994–1996 m. V. A. Tamošiūnas buvo Lietuvos mokslų akademijos narys ekspertas, 1996–2011 m. narys korespondentas, 2011–2017 m. tikrasis narys, akademikas, nuo 2017 m. yra LMA narys emeritas. Nuo 2000 m. – LMA Alergologijos komisijos narys, 2005–2009 m. jis buvo LMA Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus pirmininkas, LMA Prezidiumo narys, Lietuvos mokslo premijų komisijos mokslinis sekretorius.

Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus nariai (2009 m.).

V. A. Tamošiūnas įkūrė Lietuvos imunologų draugiją, 1991–2012 m. buvo pirmasis šios organizacijos vadovas, nuo 1992 m. kurį laiką ėjo Baltijos šalių imunologų draugijų asociacijos prezidento ir viceprezidento pareigas. 2001–2010 m. buvo Lietuvos veterinarijos akademijos Senato narys, 2002–2006 m. – Vilniaus universiteto Senato narys.

Nuo 1966 m. mokslinių interesų sritys: molekuliniai ir ląsteliniai imuniteto mechanizmai, retrovirusų (sukeliančių AIDS, žmonių ir gyvūnų leukemiją) savybės ir sąveika su imunokompetentinėmis ląstelėmis, imuninio signalo perdavimas, imuninė biotechnologija, diagnostikų kūrimas, tyrimas ir taikymas.

V. A. Tamošiūnas išaiškino galvijų leukozės etiologiją (išskyrė lietuvišką leukozės virusą), atskleidė virusinius limfoleukozės patogenezės imunologinius mechanizmus. Pasiūlė ir įrodė imunokompetentinių ir leukeminių ląstelių sąveikos hipotezę (1985).Vėliau nagrinėjo naminių ir laukinių gyvūnų pasiutligės epidemiologiją, naujus diagnostikos metodus ir vakcinaciją įvairiomis vakcinomis. 

V. A. Tamošiūnas parengė per 30 biomedicinos mokslų daktarų, dalyvavo rengiant 11 habilituotų daktarų. Jis vadovavo doktorantams Imunologijos institute ir dalyvavo doktorantūros komitetuose Vilniaus universitete ir Kauno sveikatos mokslų universitete. Buvo aktyvus tarptautinio žurnalo „Central European Journal of Immunology“, Lietuvos mokslų akademijos žurnalų  „Biologija“, „Acta Medica Lituanica“, taip pat „Alergologijos ir klinikinės imunologijos“, „Laboratorinės medicinos“, „Veterinarijos ir zootechnikos“ redakcinių kolegijų narys, dirbo Visuotinės lietuvių enciklopedijos mokslinėje redakcinėje taryboje. 1996–2002 m. V. A. Tamošiūnas vieną kadenciją buvo Lietuvos Maltos ordino pagalbos tarnybos prezidentas, organizavo šio ordino struktūrų plėtrą visose Lietuvos vyskupijose, Maltos ordino veiklos Lietuvoje 10-mečio iškilmes (2001 m.).

V. A. Tamošiūnas paskelbė apie 400 mokslinių ir mokslo populiarinimo publikacijų.

Akademikas skaitė pranešimus tarptautiniuose kongresuose ir konferencijose: Prahoje (Čekija), Budapešte (Vengrija), Maskvoje (Rusija), Italijoje, Suomijoje, Norvegijoje, Jeruzalėje (Izraelis), Stokholme (Švedija), Čikagoje (JAV), Freiburge, Hanoveryje, Marburge (Vokietija), Lisabonoje (Portugalija), Paryžiuje (Prancūzija), Monrealyje (Kanada), Bankoke (Tailandas), Barselonoje (Ispanija), Havajuose, Japonijoje.

V. A. Tamošiūnas lengvai valdo plunksną ir yra parašęs  keletą knygų:  mokslo populiarinimo knygelę „Leukozės ir virusai“ (1982), monografiją „Virusinės limfoleukozės imunobiologija“ (1987), vadovėlį „Molekulinės imunologijos ir imunochemijos pagrindai“ (1991), autobiografinių prisiminimų knygą „Kelius nuėjęs, keliu pareisiu“ (1998), mokslo populiarinimo knygą „Kraujo lašo paslaptys“ (2012 m.). Jis yra vienas iš „Aiškinamojo imunologijos ir alergologijos terminų žodyno“ (2012), mokomosios priemonės „Imunologijos ir imunotechnologijos pagrindai“ (2015) bei studijos „Imunologijos raida Lietuvoje“ (2016) rengėjų.  Parengė ir išleido serijos „Lietuvos mokslas“ knygą „Profesorius Vytas Antanas Tamošiūnas. Gyvenimas. Darbai. Pamąstymai. Bibliografija“ (2002), memuarinės publicistikos knygą „Mano gyvenimo žingsniai: nuo purienų iki imunologijos“ (2019). Už darbų ciklą „Galvijų leukozės diagnostika, likvidavimas ir prevencija Lietuvoje 1985–2004 metais“ buvo apdovanotas Lietuvos mokslo premija (2005). Vokietijos Maltos ordino Riterių asociacijos prezidentas 2002 m. jam įteikė padėkos raštą.

 
Lietuvos mokslo premijos laureatai. Iš kairės: Kazimieras Lukauskas, Pranas Sadauskas, Juzefa Ačaitė, Juozas Pieškus, Vytas Antanas Tamošiūnas.

Akademikui V. A. Tamošiūnui buvo suteiktas Lietuvos veterinarijos akademijos Garbės daktaro vardas (2010), skirtos Lietuvos mokslų akademijos prezidento (2012), Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės padėkos (2014). V. A. Tamošiūnas tapo Lietuvos mokslų akademijos Vlado Lašo vardinės premijos medicinos srityje laureatu (2016), Valstybinės lietuvių kalbos komisijos premijos laureatu (2018), apdovanotas Lietuvos mokslų akademijos atminimo medaliu (2020).

Parengė akad. Rūta Dubakienė