Naujienų archyvas

LMA pozicija dėl vakcinacijos nuo COVID-19

COVID-19 pandemija yra globali problema, neaplenkusi nė vienos šalies. Nevaldomas SARS-CoV-2 plitimas galėtų būti sustabdytas tik tuo atveju, jei dauguma visuomenės įgytų atsparumą virusui. Atsparumą galima įgyti persirgus arba pasiskiepijus nuo infekcinės ligos. Neabejotina, kad efektyviausias ir saugiausias būdas sustabdyti COVID-19 pandemiją yra vakcinacija, nes visuotinio persirgimo strategija būtų pražūtinga visuomenei, pareikalautų daugybės aukų. Medicinos istorija patvirtina, kad vakcinos yra svarbiausias ginklas suvaldant pavojingas infekcines ligas. Susiformavus kolektyviniam imunitetui,  sustabdomas ligos sukėlėjo plitimas visuomenėje, todėl nuo ligos apsaugomi ne tik paskiepytieji, bet ir nepaskiepytiems asmenims sumažėja užsikrėtimo rizika. Taigi plataus masto vakcinacija nuo COVID-19 gali sustabdyti viruso plitimą ir padėti mums visiems sugrįžti prie įprasto gyvenimo ritmo.
Vis dėlto visuomenėje netrūksta vakcinų kritikų, kurie neigia jų naudą ir ragina nesiskiepyti, propaguodami abejotinus apsisaugojimo nuo COVID-19 būdus. Tokios idėjos, neturinčios jokio mokslinio pagrindo, kartais skleidžiamos net iš aukščiausių politikų tribūnos. Melagingos naujienos apie vakcinų veiksmingumą ir saugumą gali kelti grėsmę skiepijimo kampanijos sėkmei ir pandemijos suvaldymui.
Lietuvoje jau pradėtas skiepijimas dviejų gamintojų vakcinomis nuo COVID-19. Nors šios vakcinos sukurtos per rekordiškai trumpą laiką – mažiau nei per metus – jos buvo kuriamos laikantis griežtų standartų ir išbandytos ir ikiklinikiniais, ir klinikiniais tyrimais, kuriuose dalyvavo keliasdešimt tūkstančių žmonių.  Tik atlikus šiuos tyrimus, vakcinos buvo užregistruotos Europos vaistų agentūroje (EMA), o tai yra garantija, kad vakcinos atitinka saugumo ir veiksmingumo reikalavimus.
Šiuo metu skiepijimui naudojamos vakcinos buvo sukurtos naudojant naujovišką technologiją. Jų pagrindą sudaro informacinė RNR (iRNR ), kuri koduoja viruso antigeną – S baltymą. Suleidus vakciną, iRNR patenka į ląsteles ir jose panaudojama viruso S baltymo gamybai. Kitaip tariant, paskiepyto asmens ląstelės pačios pagamina viruso baltymą, kuris sukelia imuninį atsaką, o iRNR ląstelėse greitai suyra. Ši technologija, kai iRNR naudojama vakcinoms kurti, buvo išbandyta jau prieš 15 metų ir buvo nuolat tobulinama. Prieš keletą metų buvo sukurti ir pradiniais klinikiniais tyrimais išbandyti vakcinų kandidatai nuo pasiutligės, gripo, Zikos ir kitų virusų. Prasidėjusi COVID-19 pandemija ir iškilusi būtinybė greitai sukurti vakcinas paskatino šios technologijos spartų vystymąsi, o atlikti didelio masto klinikiniai tyrimai patvirtino sukurtų vakcinų veiksmingumą – jis siekia 95 proc.
Šiomis vakcinomis pasaulyje jau paskiepyta daugiau nei 60 mln. žmonių, o tai suteikia papildomų duomenų apie vakcinų veiksmingumą ir saugumą. Kaip ir klinikinių tyrimų metu, pradėjus masinį skiepijimą iRNR vakcinomis, nebuvo užfiksuota rimtų nepageidaujamų reiškinių.
Šių vakcinų sudėtyje yra sintetinė iRNR molekulė. Jos gamybos procese nenaudojamos nei žmogaus, nei gyvūnų ląstelės. Vakcinose nėra nei gyvo, nei nukenksminto SARS-CoV-2 viruso, todėl jos negali užkrėsti virusu ir sukelti COVID-19.
Vakcinose naudojama iRNR molekulė negali paveikti paskiepyto žmogaus genomo ir jį pakeisti. Ji patenka tik į ląstelės citoplazmą, kur vyksta viruso S baltymo biosintezė, o genomas (DNR) saugomas ląstelės branduolyje.
Apibendrinant galima pabrėžti, kad Europoje yra registruojamos tik aukštus saugumo ir veiksmingumo standartus atitinkančios vakcinos ir naujoviškoms vakcinoms nuo COVID-19 nedaroma jokių išimčių.
Sėkmingos vakcinacijos programos gali sustabdyti pandemiją ir leisti visuomenei grįžti prie įprasto gyvenimo.

LIETUVOS MOKSLŲ AKADEMIJA