Naujienos

Atgal

Naujienų archyvas

2022-ųjų išvakarėse: LMA narių visuotinis susirinkimas

2021 12 22

2021 m. gruodžio 21 d. įvyko iškilmingas Lietuvos mokslų akademijos (LMA) narių visuotinis susirinkimas. Jame dalyvavo Kauno m. savivaldybės mero pavaduotojas Andrius Palionis, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos generalinė sekretorė prof. Marija Drėmaitė ir L’Oréal Baltic Vilniaus biuro vadovė Ilona Sugintienė, naujieji jaunieji akademikai ir akademikės, L’Oréal Baltic programos „Mokslo moterims“ 2020 ir 2021 m. laureatės.

Renginio pradžioje tylos minute buvo pagerbtas akademiko, astronomo prof. habil. dr. Vytauto Pranciškaus Straižio atminimas. Po to LMA prezidiumas ir mokslų skyrių nariai pasveikino jubiliatus. LMA atminimo medaliai įteikti Kauno miesto savivaldybei (skirtas 2020 m.), akademikams Zenonui Norkui, Gediminui Motuzai Matuzevičiui, Algirdui Jonui Railai (dalyvavusiam nuotoliniu būdu). LMA sveikinimo adresai 60-mečių proga skirti akad. Algirdui Kaliatkai ir akad. Žydrei Kadžiulienei.

LMA prezidentas J. Banys apžvelgė besibaigiančių metų rezultatus ir įvairiapusę akademikų bei pačios Akademijos veiklą. Nepaisant iššūkių 2021-aisiais, pavyko atsilaikyti, įvyko daug turiningų renginių. Galima pasidžiaugti, kad šiemet išleista ir lietuvių autorių, LMA narių mokslo populiarinimo knygų. Šią tradiciją ketinama tęsti. Tiesa, neramina tai, kad baigiasi ES struktūrinių fondų projektai (mokslo populiarinimo ir žurnalų leidybos), bet viliamasi, jog veikla bus vykdoma ir kitąmet.

Kauno m. vicemeras savo kalboje pasidžiaugė, kad mieste nuo 2013 metų teikiami apdovanojimai geriausiems Kauno mokslininkams. Ir jų vis nepritrūksta. Taip Kaunas patvirtina akademinio miesto reputaciją.

Po to buvo pagerbti 2021 m. Kauno miesto mokslo premijos laureatai. LMA prezidentas J. Banys perskaitė posėdžio protokolą. Premijomis įvertinti Vytauto Didžiojo universiteto profesorius akad. Egidijus Aleksandravičius už aktyvią veiklą ir aktyvią minties sklaidą Kaune kuriant diplomato Čijunės Sugiharos namus, Prezidento Valdo Adamkaus biblioteką ir už kitus reikšmingus darbus. Antrasis laureatas – Kauno technologijos universiteto profesorius akad. Raimundas Šiaučiūnas įvertintas už mokslinę ir ekspertinę veiklą diegiant Lietuvos pramonėje inovatyvius sprendimus, įgyvendinant „Santakos“ slėnio projektus. Diplomus laureatams teikė Kauno m. savivaldybės vicemeras A. Palionis, sveikino LMA prezidentas J. Banys ir viceprezidentas Z. Dabkevičius.

Premijos laureatas akad. E. Aleksandravičius savo kalbą pradėjo taręs, kad padėkai skirtos penkios minutės – geriausia forma banaliausiems dalykams. Ir pridūrė, jog ši premija jam leis dosniau pasitikti šv. Kalėdas. Tuo metu, kai sužinojo apie premiją, jis skaitė akad. Viktorijos Daujotytės knygą, skirtą akad. Arvydo Šliogerio filosofijai. Būtent A. Šliogeris tapo vienu iš laureato mentorių ir bičiulių. Formavo jo elgseną, stilių, mintis. E. Aleksandravičius pabrėžėpavojų, gresiantį valstybei, kai ji virsta skaičiavimo mašina. Ir humanizmo, prasmingo mąstymo reikšmę. Svarbiausia vietos, kurioje gyvename, savybė – tai draugai, su kuriais galime prasmingai mąstyti. Dar vienas jį paveikęs žmogus –  tai Vytautas Kavolis, teigęs, kad reiškinį ar objektą tiriantis mokslininkas pats privalo keistis šio proceso metu. Trečioji asmenybė, keitusi E. Aleksandravičiaus gyvenimą ir mąstymą, buvo fizikas, rašytojas Kazys Almenas, taip pat pabrėžęs mokslų ir kitų žmogaus veiklos sričių harmoniją. Baigdamas laureatas linkėjo susirinkusiems nesulaukti ateities, pasižyminčios nuoboduliu ir beprasmybe.

Kitas Kauno miesto mokslo premijos laureatas akad. R. Šiaučiūnas pasidžiaugė, kad mokslininkai Kaune vertinami taip pat, kaip ir menininkai bei įvairios kitos popžvaigždutės. Pastaraisiais metais  laureatas domisi įvairių cementų tipų gamybos procesais. Pavyzdžiui, plačiausiai pasaulyje naudojamo portlandcemenčio gamyba labai tarši, jos metu išskiriama daug šiltnamio dujų, sunaudojama daug energijos. Ieškodamas alternatyvų, R. Šiaučiūnas ėmė kurti anglies dioksido aplinkoje kietėjančių betonų technologiją. Viena iš tokių ekologiškų alternatyvų – nehidrauliniai cementai, kurių gamyba kur kas mažiau kenksminga aplinkai. Pavyzdžiui, ganybai reikalinga žymiai mažesnė temperatūra. Lietuvoje tam yra užtektinai žaliavų, nesunku pritaikyti ir technologinius procesus. Gamybą galima organizuoti ir Kaune. Baigdamas LMA tikrasis narys pasiūlė Kauno vicemerui: kai kitąmet mieste bus atidaryta „Mokslo sala“, akademikus į bendrą posėdį pakviesti šiame išskirtiniame Lietuvos objekte.

Pažymėjimus ir Lietuvos mokslų akademijos Jaunosios akademijos narių (LMAJA) ženklus 2021 metais išrinktai ketvirtajai dešimčiai mokslininkų įteikė LMA prezidentas ir LMA viceprezidentas. LMAJA nariais išrinkti: Tomas Čelkis, Rūta Ubarevičienė, Ieva Plikusienė, Mantas Šimėnas, Tomas Lapinskas, Petras Prakas, Monika Toleikienė, Jonas Viškelis, Anatolijus Eisinas, Mantas Povilaitis.

Vėliau buvo pagerbtos L’Oréal Baltic programos „Mokslo moterims“ laureatės. Jas sveikino L’Oréal Baltic Lietuvos biuro vadovė I. Sugintienė ir Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos generalinė sekretorė prof. M. Drėmaitė. I. Sugintienė dėkojo Mokslų akademijai už galimybę pasveikinti laureates. Jos manymu, šiuo metu gyvybiškai svarbu skatinti mokslą ir tyrimus. Be to, tai artima jos atstovaujamos kompanijos veiklai, nes mokslo dėka gimsta inovatyvūs produktai. Svarbu remti ne tik patį mokslą, bet ir skatinti lyčių lygybę. Todėl kompanija remia jaunąsias perspektyvias mokslininkes, padeda laureatėms įgyti pripažinimą. Šiemet l‘Oreal švenčia penktąsias šios stipendijos teikimo metines Lietuvoje.

Prof. M. Drėmaitė taip pat pasidžiaugė, kad yra šis apdovanojimas. Ji tikisi, kad ateityje humanitarinių ir socialinių mokslų atstovės taip pat bus įvertintos šia stipendija taip, kaip dabar įvertintos gamtos mokslų srities mokslininkės. Paskatinimas padeda įveikti stereotipus, kad moteris negali būti lygiavertė. Gali būti, kad ateityje toks siekis kovoti dėl lygių vyrų ir moterų galimybių atrodys kaip anachronizmas, nes problema bus išnykusi.

Apdovanotos L’Oréal Baltic programos „Mokslo moterims“ 2020 ir 2021 m. laureatės: Dominyka Dapkutė – 2020 m. laureatė tarp mokslų magistrių, Rima Budvytytė – 2020 m. laureatė tarp mokslų daktarių, Joana Smirnovienė – 2021 m. laureatė tarp mokslų magistrių, Ieva Plikusienė – 2021 m. laureatė tarp mokslų daktarių. I. Plikusienė, kalbėdama visų laureačių vardu, pabrėžė, kad šis įvertinimas yra ne tik garbė, bet ir atsakomybė. Vykdant šią programą prisidedama ir prie visuomenės švietimo. Tai ypač svarbu per pandemiją. Laureatė pažadėjo skatinti kitas mokslininkes teikti paraiškas šiai stipendijai gauti.

Toliau LMA narių visuotiniame susirinkime vyko išrinkto Humanitarinių ir socialinių mokslų (HSMS) skyriaus pirmininko akad. Vytauto Nekrošiaus tvirtinimas. HSMS nutarimą dėl išrinktojo pirmininko pristatė skyriaus pirmininkas akad. Domas Kaunas. Buvo pasiūlyta balsų skaičiavimo komisija. Kitas klausimas, reikalaujantis visuotinio susirinkimo sprendimo – LMA prezidento atlyginimo nustatymas ir tvirtinimas, LMA viceprezidento teiktam siūlymui buvo pritarta bendru sutarimu. Išdalijus slapto balsavimo biuletenius, vyko balsavimas gyvai, iš nuotolio susirinkime dalyvavę LMA nariai gavo balsavimo biuletenius e. paštu ir balsavo internetu.

Kol buvo skaičiuojami balsai, šventinio susirinkimo dalyviai klausė muzikinės programos, kurią atliko prof. Vladimiras Prudnikovas ir jo vadovaujami Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentai Kamilė Bontė sopranas), Giedrius Gečys (tenoras), Regimantas Gabšys (baritonas), Alfredas Miniotas (bosas), akompanavo koncertmeisteris Julian Germanovič.

Paskelbus slapto balsavimo rezultatus, paaiškėjo, kad HSMS pirmininku patvirtintas akad. V. Nekrošius. LMA narių visuotinio susirinkimo dalyviai vieningai patvirtino ir viso LMA prezidiumo narių sudėtį ketverių metų kadencijai, kuri prasidės nuo 2022 m. vasario 1 d. Baigdamas susirinkimą, LMA prezidentas išreiškė viltį, kad kitais metais pandemija baigsis ir visiems dalyviams linkėjo gražių švenčių, o 2022-aisiais – naujų kūrybinių idėjų ir sėkmės.

Parengė dr. Rolandas Maskoliūnas ir dr. Andrius Bernotas
Virginijos Valuckienės nuotraukos

NUOTRAUKŲ GALERIJA