Naujienos

Atgal

Naujienų archyvas

Kad mokslas ir verslas surastų vienas kitą: LMA narių visuotinis susirinkimas

2022 06 22

2022 m. birželio 21 d. įvyko Lietuvos mokslų akademijos narių visuotinis susirinkimas. Renginio pradžioje tylos minute buvo pagerbtas Akademijos užsienio narių Romualdo Viskantos, Vytauto (Victor) Klemo, nario emerito Algio Petro Piskarsko atminimas.

LMA prezidentas Jūras Banys tarė įžangos žodį ir apžvelgė pirmojo pusmečio įvykius. Svarbiausi iš jų: Seime teigiamai įvertinta LMA 2021 metų veiklos ataskaita, Akademijoje įteiktos Lietuvos mokslo premijos, atrinktos „L’Oréal Baltic“ stipendijų konkurso „Moterims moksle“ laureatės. Žeimelyje LMA narių pastangomis atidengtas paminklas žymiam Lietuvos mokslininkui Teodorui Grotusui. LMA prezidentas J. Banys ir viceprezidentas Zenonas Dabkevičius dalyvavo Europos mokslų akademijų patariamosios tarybos (EASAC), Visos Europos mokslų akademijų federacijos (ALLEA) posėdžiuose užsienyje. Taip pat LMA išleido monografiją ukrainiečių kalba „Slavų kronikos Senovės Rusios formavimosi išvakarėse: gyvulininkystė ar medžioklė“ ir perdavė karo niokojamai valstybei. LMA pirmoji paskelbė ir rezoliuciją dėl karo Ukrainoje. Taip pat ketinama išleisti knygą apie COVID-19 pandemijos pamokas, nes šios žinios pravers ateityje. Naujų epidemijų anksčiau ar vėliau neišvengsime.

Iš kairės: LMA prezidentas akad. Jūras Banys ir viceprezidentas akad. Zenonas Dabkevičius.

Taip pat J. Banys akcentavo, kad sėkmingai buvo parinkta šios dienos susirinkimo darbotvarkė. Mat mokslo ir verslo ryšių stiprinimas yra būtina valstybės klestėjimo sąlyga, o mūsų šalyje tokio glaudaus bendradarbiavimo dar trūksta. Tą savo metiniame pranešime Seime birželio 16 d. pažymėjo ir LR prezidentas Gitanas Nausėda: „Sveikintinu pokyčiu laikau ir jungtinės inovacijų agentūros įkūrimą. Kita vertus, jaučiu pareigą konstatuoti, kad mokslas ir verslas Lietuvoje vis dar žengia skirtingais keliais. Nesukūrus mokslo pasiekimų diegimo praktikoje sistemos, mūsų mokslininkų atradimai neperžengs kabinetų ir laboratorijų slenksčio. Taip pat noriu priminti parlamentinėms partijoms jų pažadus didinti mokslo ir eksperimentinių tyrimų finansavimą. Be papildomų finansinių išteklių bus sudėtinga stiprinti mokslo ir verslo bendradarbiavimą, tarptautiškumą, kryptingai plėsti tyrėjų kompetencijas. Esu įsitikinęs – tvirčiausiu ilgalaikiu Lietuvos pažangos, atsinaujinimo ir gerovės ramsčiu išliks mūsų švietimas“.

LMA prezidento J. Banio padėkos buvo įteiktos ilgamečiam žurnalo „Filosofija. Sociologija“ redakcinės kolegijos pirmininkui akad. Arvydui Virgilijui Matulioniui, ilgametei žurnalo „Lituanistica“ redakcinės kolegijos narei prof. dr. Sandrai Grigaravičiūtei. Garbingų jubiliejų proga pasveikinti akademikai Mindaugas Malakauskas (50), Romualdas Karazija (80), Vytas Antanas Tamošiūnas (80). LMA atminimo medaliais apdovanoti LMA Organizacinio skyriaus vadovas Andrius Bernotas, skyriaus „Mokslininkų rūmai“ vadovė Aldona Daučiūnienė ir vyriausioji referentė Lyda Milošienė. Anksčiau skirtas LMA atminimo medalis įteiktas akad. Rymantui Jonui Kažiui.

LMA prezidentas akad. Jūras Banys ir Inovacijų agentūros direktorė Romualda Stragienė.

Pirmoji apie inovacijų politikos formavimą ir įgyvendinimą Lietuvoje, pasauliniu mastu konkurencingo ir inovatyvaus verslo skatinimą šalyje mintimis pasidalijo neseniai paskirta Inovacijų agentūros direktorė Romualda Stragienė. Ji teigė, kad kelių institucijų funkcijas perėmusi agentūra sieks sinergijos ir optimizavimo. Bus dirbama vieno langelio principu, kad inovacijų valdymo procesai būtų vienose rankose. Kadangi inovacijų politiką formuoja Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Inovacijų agentūra yra jos rankos ir kojos. Iš esmės norima sukurti efektyvią inovacijų diegimo sistemą. Naujoji agentūra turėtų tapti įvairesnių paslaugų platforma, kurioje verslas lengviau atras jiems patrauklias, naujas mokslo pasaulio idėjas.

Akademikas Eugenijus Arvydas Janulaitis replikavo, kad biotechnologijų ar lazerinių technologijų srityje nėra jokių problemų tarp verslo ir mokslo bendradarbiavimo. Tad iš jų ir reikėtų imti pavyzdį, perimti patirtį. Akad. Vladas Algirdas Bumelis pridūrė, kad labai svarbu tiksliai apibrėžti sąvokas, suprasti, kas yra inovacijos ir kaip verslas bendradarbiaus su naująja agentūra. Antraip nesusipratimų neišvengsime. Reikia vystyti ryšį ne tarp Lietuvos mokslo ir verslo, nes nėra Lietuvos mokslo. Teisingiau būtų sakyti: tarp Lietuvos mokslo institucijų ir verslo, nes mokslas iš esmės yra tarptautinė veikla.

Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas akad. Romas Baronas.

Lietuvos mokslo tarybos (LMT) pirmininkas akad. Romas Baronas kalbėjo apie Lietuvos mokslo tarybos misijos įgyvendinimą. Jis supažindino susirinkusiuosius su LMT struktūros ir funkcijų pokyčiais. Tarp svarbiausių – LMT tampa pavaldi Vyriausybei, prie LMT prijungiama Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) darbuotojų dalis. Taip pat įkurtas naujas Mokslo ir studijų politikos ekspertų komitetas. R. Baronas pabrėžė, kad jo vadovaujamos institucijos specialistai teiks siūlymus dėl mokslo tyrimais grįstų inovacijų finansavimo ir vystymo. Čia akcentuojamas mokslo aspektas, nes į LMT kreipiasi mokslininkai, o į inovacijų agentūrą – verslo atstovai.

Pranešimą apie naujausius Lietuvos mokslo ir studijų sistemos pokyčius nuotoliniu būdu perskaitė LRS Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas akad. Artūras Žukauskas. Jo žodžiais tariant, pagaliau pavyko sutvarkyti mokslo ir švietimo institucijų finansavimo struktūrą, sudarytą iš trijų blokų: bazinio, skatinamojo ir strateginio finansavimo. Valstybės finansavimas mokslui, technologijoms ir eksperimentinei plėtrai (MTEP) išaugo 30 proc. Tačiau siekiama padidinti šį finansavimą iki 0,75–1 proc. BVP.

Didžiausia artimiausios ateities problema išlieka studijų kokybės klausimas. Ją bus bandoma spręsti visų pirma griežtinant atranką. Todėl stojantiesiems teks laikyti tris egzaminus. Kitas aspektas – studijų finansavimo pokyčiai. Atsiranda finansavimas ir studijų kokybei gerinti. Taip pat įteisinamas studentų „nubyrėjimas“, kad aukštųjų mokyklų finansavimas išliktų stabilus. Trečia, bus atsižvelgiama į studentų socialinę sudėtį, kad ji atitiktų visuomenės struktūrą. Tai leistų į aukštąsias mokyklas iš įvairių šalies regionų pritraukti daugiau talentingų, motyvuotų studentų, kurie dėl finansinių ar kitų priežasčių iki šiol nesirinkdavo tokių studijų. O socialinės dimensijos plėtra reiškia, kad ketinama į valstybės finansuojamas vietas priimti iki 10 proc. studentų ne tik pagal balus, bet atsižvelgiant į kitas jų patirtis (darbo stažą, atliktą karinę tarnybą, savanorišką veiklą ir pan.).

Taip pat A. Žukauskas pažymėjo, kad sprendžiama ir tyrėjo karjeros problema, taikant Europos šalyse pasiteisinusius modelius. Bus atsisakoma terminuotų sutarčių – pakaks vienos, sudaromos pirmiems penkeriems metams. Atsiras tyrėjų keturių kompetencijų pakopos, bus įteisinti tyrėjai praktikantai, o tai leis studentams studijuojant įsidarbinti, įgyti praktinių darbo mokslo laboratorijose įgūdžių. Šie pokyčiai jau seniai buvo pribrendę, tad labai gerai, kad partijoms pavyko sutarti dėl esminių studijų ir mokslo reformos krypčių.

Lietuvos inovacijų centro Inovacijų paramos paslaugų departamento vadovas Artūras Jakubavičius.

Siekiant didinti valstybės konkurencingumą, būtina kuo efektyviau mokslo idėjas versti inovatyviais produktais, Lietuva turi spartinti šį procesą. Apie mokslo ir verslo bendradarbiavimą pranešimą skaitė Lietuvos inovacijų centro Inovacijų paramos paslaugų departamento vadovas Artūras Jakubavičius. Jis priminė susirinkusiesiems, kad mokslas irgi yra verslas, gaminantis žinias. Tik reikia mokėti jas parduoti globalioje rinkoje, kurioje pastaruoju metu vyrauja trys ekonomikos tendencijos: skaitmeninė, žiedinė (kartu ir „žaliojo kurso“) ir sidabrinė. Visos jos pagrįstos objektyviais poreikiais, tokiais kaip būtinybė mažinti aplinkos taršą ir klimato kaitą, kuo efektyviau naudojant gamtinius išteklius arba didinti gamybos našumą, atsižvelgiant į gyventojų senėjimą ir su tuo susijusį darbo jėgos trūkumą. Verslas iš tiesų galėtų glaudžiau bendradarbiauti su mokslininkais, nes inovacijų poreikis ypač šiose srityse sparčiai auga. Bet gal trūksta pasiūlos? Matyt, mokslo institucijoms reikėtų išradingiau ir efektyviau, padedant kad ir naujajai inovacijų agentūrai, pardavinėti ar siūlyti savo produkciją. Tačiau A. Jakubavičius atkreipė dėmesį, kad, nors ir turime visus būtinus inovacijų skatinimo sistemos elementus, ryšiai tarp jų vis dėlto nėra susiformavę. O tai gyvybiškai svarbu.

Šiai minčiai pritarė ir akademikas Gintautas Žintelis, patvirtinęs apie chaosą, patirtą dalyvaujant Seimo Ateities komiteto posėdžiuose. Jam irgi kelia nuostabą toks nesugebėjimas suvienyti jėgas ir interesus, veikti darniai ir efektyviai. Pranešimus ir diskusiją puikiai apibendrino Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danukas Arlauskas, pacitavęs Stivą Džobsą (Steve Jobs), kuris teigė, kad išliks verslai, dirbantys meno ir technologijų sankirtoje. Kadangi inovacijos, naujos idėjos dažniausiai gimsta įvairių sričių sandūroje, Lietuvai taip pat svarbu nesiblaškyti, o ieškoti, kaip tose įvairių mokslų ir technologijų, gal ir meno, sankirtose atrasti verslus, kuriančius ateitį.

Parengė dr. Rolandas Maskoliūnas, LMA vyriaus. specialistas ryšiams su visuomene
Virginijos Valuckienės nuotraukos

GALERIJA