Naujienos

Atgal

Naujienų archyvas

Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus renginys, skirtas Pasaulinei hepatito C dienai: tūkstančiai žmonių nė neįtaria apie kūne tūnantį pražūtingą virusą

2022 07 25

2022 m. liepos 21 d. Lietuvos mokslų akademijos Biologijos, medicinos ir geomokslų skyrius kartu su Lietuvos gastroenterologų draugija, Lietuvos infektologų draugija, Lietuvos bendrosios praktikos gydytojų draugija, Lietuvos šeimos gydytojų kolegija surengė forumą, skirtą Pasaulinei hepatito C dienai.

Siekiant pavojingas ir plačiai paplitusias ligas diagnozuoti ankstyvojoje stadijoje Lietuvoje vykdomos penkios ligų prevencijos programos – gimdos kaklelio, krūties, storosios žarnos ir prostatos vėžio bei širdies ir kraujagyslių ligų. Nuo šių metų gegužės šalyje patvirtinta ir hepatito C viruso infekcijos nemokama patikra. Tyliuoju žudiku vadinamą virusą to nežinodami nešioja 30–60 tūkst. Lietuvos gyventojų, o pasireiškus pirmiesiems simptomams pokyčiai kepenyse neretai jau būna negrįžtamai pažengę. Pasaulio sveikatos organizacijai paskelbus apie siekiamą hepatito C viruso eliminaciją iki 2030 m., Lietuvos mokslininkai, sveikatos priežiūros specialistai ir politikai suvienijo bendras jėgas šiam tikslui pasiekti. Sėkminga pradžia – patvirtinta hepatito C patikra – suteikia galimybę ambicingą svajonę paversti realybe. Kaip geriau kovoti su hepatitu C, aptarta forume, kuriame kartu su mokslininkais bei gydytojais dalyvavo LR Seimo, SAM, SADM atstovai, ES Parlamento narys prof. Liudas Mažylis, Ministrės Pirmininkės Ingridos Šimonytės patarėja sveikatos apsaugos ir neįgaliųjų klausimais Živilė Gudlevičienė.

Lietuvos gastroenterologų, Infektologų, Bendrosios praktikos gydytojų draugijų ir Bendrosios praktikos gydytojų kolegijos nariai sukūrė hepatito C patikros programą, glaudžiai bendradarbiaudami su SAM bei SADM, Valstybine ligonių kasa, Europos Parlamento nariais, atsakingais už Europos kovos su vėžiu plano įgyvendinimą, taip pat Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos nariais. Patikros programos tikslas – ankstyvas hepatito C viruso infekcijos išaiškinimas atliekant antikūnų prieš šį virusą tyrimą pas šeimos gydytojus, kurie vykdys šią skatinamąją paslaugą. Lietuvoje nemokamai bus tiriami:
- kartą per gyvenimą – 1945–1994 m. gimę ir rizikos grupėms nepriskiriami žmonės;
- kasmet – asmenys, kurių šeimos nariui diagnozuotas hepatitas C ir kurie aktyviai vartoja švirkščiamuosius narkotikus, yra užsikrėtę žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV), taip pat pacientai, gydomi priklausomybės ligų klinikose, neatsižvelgiant į amžių ir lytį.

Forumą pradėjęs vienas patikros programos iniciatorių, Lietuvos mokslų akademijos Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus pirmininkas, Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos Hepatologijos sektoriaus vadovas prof. habil. dr. Limas Kupčinskas (šio straipsnio autorius) pabrėžė, kad ši patikros programa Lietuvoje – ilgai lauktas ir svarbus žingsnis siekiant valdyti pavojingos infekcijos plitimą.„Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) iškėlė ambicingą tikslą – iki 2030 m. eliminuoti hepatitą C kaip svarbią visuomenės sveikatos problemą visame pasaulyje.


Akad. Limas Kupčinskas veda renginį

Remiantis Nacionalinio vėžio instituto registro duomenimis, per metus Lietuvoje nustatoma 240 naujų kepenų vėžio atvejų, iš kurių apie 40 proc. yra susiję su hepatito C viruso infekcija. Lietuvoje maždaug 40 proc. pacientų, kuriems reikalinga kepenų transplantacija dėl pažengusios kepenų ligos, serga hepatitu C. Sergančiųjų testavimas gali akivaizdžiai sumažinti sergamumą kepenų vėžiu ir kepenų ciroze bei šias ligas sukeliančios infekcijos mastą, todėl patikros programos įdiegimas Lietuvoje – svarbi nauja pradžia siekiant valdyti hepatito C viruso infekcijos plitimą“, – įsitikinęs prof. habil. dr. L. Kupčinskas. „Dabar Lietuvoje šią infekciją sėkmingai išgydo tiek gastroenterologai, tiek infektologai, tačiau tam, kad išaiškintume latentinius, be žymesnių simptomų lėtai progresuojančios ligos atvejus, reikia įtraukti šeimos gydytojus“, – mintį pratęsė prof. L. Kupčinskas. Pasak jo, daugiausia hepatitu C pacientų Lietuvoje užsikrėtė nuo nesaugių medicinos procedūrų sovietiniais laikais ir pirmaisiais Nepriklausomybės metais, nes iki 1994 m. ši infekcija nebuvo diagnozuojama ir saugių vienkartinių medicinos priemonių, apsaugančių nuo šios per kraują ir biologinius skysčius plintančios infekcijos, dar nebuvo.

Apie tai kalbėjo ir vienas programos iniciatorių, sveikatos klausimus Europos Parlamente padedantis spręsti prof. Liudas Mažylis. Dar pernai pavasarį jis inicijavo Lietuvos europarlamentarų kreipimąsi į Lietuvos Respublikos Seimą ir Vyriausybę dėl hepatito C viruso tyrimų finansavimo.


Kalba europarlamentaras Liudas Mažylis

„Europos Parlamente veikė Specialusis kovos su vėžiu komitetas (BECA), kurio vienas narių buvau ir aš. Prof. L. Kupčinskas prašė pakonsultuoti įvairiais su vėžiu susisijusiais klausimais, nemažai diskutavome. Tada ir kilo idėja apie hepatito C patikrą. Kadangi hepatitas C tam tikrais atvejais gali išsivystyti į kepenų vėžį, ši programa tam tikru mastu turėtų prisidėti ir prie vėžio profilaktikos, ne tik hepatito C viruso eliminacijos. Reikia tikėtis, kad pavyks sėkmingai įgyvendinti šią programą, nestigs gyventojų sąmoningumo, o kadangi patikros programų Lietuvoje turime ne vieną, žinome, kokie jų įgyvendinimo iššūkiai ir kaip juos įveikti“, – teigė europarlamentaras.

,,Lietuva iš esmės pasirengusi įgyvendinti PSO iškeltą tikslą iki 2030 m. eliminuoti visuomenei pavojingą virusinį hepatitą C. Tuo tikslu šeimos gydytojai jau vykdo patikrą dėl hepatito C viruso infekcijos. Gyventojams ji nemokama, kompensuojama Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis. Be to, dar anksčiau esame įdiegę šiuolaikines, efektyvias ir saugias diagnostikos priemones bei 100 proc. kompensuojame hepatito C gydymą pažangiausiais tiesiogiai veikiančiais antivirusiniais vaistais.Jais galima išgydyti bet kurio genotipo virusinio hepatito C infekciją. Šios priemonės neabejotinai yra sėkmės ir proveržio, gydant virusinį hepatitą C, garantas“, – forume kalbėjo SAM Asmens sveikatos departamento direktorė Odeta Vitkūnienė.


Kalba SAM Asmens sveikatos departamento direktorė Odeta Vitkūnienė

SADM viceministrė Justina Jakštienė pažymėjo, kad pagrindinis ministerijos tikslas – užtikrinti socialinę pagalbą nuo psichoaktyvių medžiagų priklausomiems asmenims, kuriems rizika susirgti hepatitu C yra itin didelė. Kartu su partneriais vykdant projektus, siekiama užtikrinti asmenų, priklausomų nuo psichoaktyviųjų medžiagų, psichosocialinę reabilitaciją, suteikti reikiamą pagalbą priklausomų asmenų šeimos nariams ir artimiesiems. Nuo psichoaktyvių medžiagų priklausomi asmenys turi galimybę savivaldybės įstaigose gauti socialines paslaugas (informaciją, konsultaciją, apgyvendinimą, priklausomybės konsultantų paslaugas ir kita). SADM informavo, kad rūpinamasi ir tolesne nuo psichoaktyvių medžiagų priklausomų asmenų integracija, ypač įsitraukimu į darbo rinką. Įsigaliojus naujajai tvarkai, darbo rinkai besirengiančio asmens statusą turintiems asmenims bus suteikta individuali kompleksinė pagalba sprendžiant įsidarbinti trukdančias problemas. Jei asmeniui reikalinga priklausomybių gydymo pagalba, bus suteiktos reikiamos paslaugos, kad asmuo sugrįžtų į darbo rinką ir joje įsitvirtintų.


Forume kalba socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Justina Jakštienė

Vilniaus universiteto ligoninės (VUL) Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė, infekcinių ligų gydytoja prof. Ligita Jančorienė pažymėjo, kad lėtinio hepatito C sukėlėjas – hepatito C virusas – atrastas 1989-aisiais, o jau nuo 1993 m. Lietuvoje, kraujo centruose, pirmą kartą buvo įdiegta hepatito C viruso infekcijos diagnostika. Pirmiausia pradėti tirti kraujo ir plazmos donorai, vėliau kraujo produktų recipientai, sirgusieji gelta po įvairių intervencijų. Deja, profesorės teigimu, dalis asmenų, užsikrėtusių hepatito C virusu, nejunta jokių simptomų, todėl ilgą laiką nežino, kad yra užsikrėtę ir serga lėtiniu hepatitu C. Kepenų uždegimas, besitęsiantis dešimtmečiais, palaipsniui sukelia kepenų ligos progresavimą į kepenų fibrozę ir cirozę. Gali vystytis pirminis kepenų vėžys ir kepenų funkcijos sutrikimas. „Užsikrėtus jaunystėje, liga progresuoja lėčiau ir cirozė gali išsivystyti per 30–40 metų. Tačiau užsikrėtus vyresniame amžiuje, cirozė formuojasi žymiai greičiau, nes imuninė sistema nebegali priešintis virusui, todėl cirozė gali susiformuoti per 10–20 metų. Jei žmogus užsikrečia ŽIV ir hepatito C virusu, piktnaudžiauja alkoholiu, nutunka ar suserga kitomis kepenų ligomis – lėtinis kepenų pažeidimas progresuoja greičiau. Tad šie žmonės greičiau patenka į gydytojų akiratį, o užsikrėtę jaunystėje ir nieko nejaučiantys ilgai vaikšto nieko nežinodami apie prastėjančią sveikatą. Na, nebent sužino netyčia, pavyzdžiui, donuodami kraują ar profilaktinių sveikatos patikrų metu“, – kalbėjo prof. L. Jančorienė. Ji teigė, kad hepatito C virusas plinta per kraują – perpilant jį ar jo produktus (jei perpylimas įvyko iki 1993 m.), nesteriliais instrumentais atliekant medicinines procedūras, darant tatuiruotes, veriant auskarus ar darant manikiūrą ir pedikiūrą; naudojantis užsikrėtusio asmens daiktais: dantų šepetėliu, skutimosi priemonėmis, vartojant švirkščiamuosius narkotikus ir dalijantis užkrėstais švirkštais, adatomis ir kitomis priemonėmis. Taip pat hepatitu C užsikrėtusi motina virusą gali perduoti kūdikiui gimdymo metu. Hepatitas C neperduodamas čiaudint, kosint, per maistą ar vandenį, per stalo įrankius, puodelius ar stiklines. Profesorė tęsė, kad išaiškinus sudėtingą viruso dauginimo ciklą prieš 11 metų buvo sukurti vaistai, veikiantys skirtingus viruso replikacijos etapus ir galintys visiškai eliminuoti infekciją.


Kalba prof. Ligita Jančorienė

„Nuo 2016 m. gerai toleruojami ir labai efektyvūs tiesiogiai veikiantys antivirusiniai vaistai jau buvo plačiai prieinami, tačiau dar labai brangūs, vėliau jie po truputį pigo. Buvo sunku patikėti, kad vaistai tokie efektyvūs, praktiškai nebeliko ligonių, kurių nepavyktų išgydyti. Buvo atvejų, kai pacientas pasveiko nuo hepatito C viruso infekcijos, labai pagerėjo kepenų būklė, todėl jį buvo galima pašalinti iš kepenų persodinimo laukiančiųjų eilės. 2016 m. PSO paskelbė, kad turint tokią puikią galimybę išgydyti užsikrėtusiuosius, būtina nedelsiant išaiškinti užsikrėtusius asmenis ir juos išgydyti. Vadinasi, turi būti dedamos visos pastangos aptikti tuos, kurie nežino, kad serga. PSO inicijavo, kad visos šalys parengtų nacionalines hepatitų programas, padėsiančias visiškai eliminuoti infekciją. Labai svarbu rasti būdus, kaip pritraukti besimptomius užsikrėtusiuosius ir integruoti juos į sveikatos priežiūros sistemą, skirti gydymą, – kalbėjo prof. L. Jančorienė, pabrėždama šeimos gydytojų svarbą.

Kad geriausia vieta įgyvendinti tokio masto patikros programą yra pirminė sveikatos priežiūra ir šeimos gydytojo institucija, pabrėžė ir Kauno klinikų Šeimos medicinos klinikos šeimos gydytojas doc. Gediminas Urbonas.


Kalba doc. Gediminas Urbonas

„Bendroji Lietuvos populiacija yra edukuota, informuota ir atsakinga – per 30 šeimos gydytojo institucijos gyvavimo metų tapo įprasta, kad kone kiekvienas pilietis, šeima jau pažįsta savo gydytoją, apsilanko ir prevenciškai, o paciento ir gydytojo santykiai, draugystė kasmet tik gerėja. Todėl tikiu, kad kai šeimos gydytojai papasakos savo pacientams apie galimybę pasitikrinti nuo hepatito C ir kodėl tai svarbu, jie nepraleis progos pasirūpinti savo bei artimųjų sveikata. Tai padaryti labai paprasta – jau šiandien paskambinti savo gydytojui ir užsiregistruoti greitajam antikūnų prieš šį virusą tyrimui“, – ragino gydytojas. Jo teigimu, jeigu ligoniui nustatomas teigiamas antikūnų testas, šeimos gydytojas jį nukreips pas specialistą (gastroenterologą arba infektologą) atlikti išsamesnius tyrimus ir nustatyti gydymą. Skirtingos skaičiavimo metodikos lemia skirtingus rezultatus, tačiau, manoma, kad Lietuvoje yra nediagnozuota daugiau nei 1 proc. šalies populiacijos, platinančios hepatito C virusą. Todėl paprastai manoma, kad šis skaičius turėtų svyruoti nuo 30 iki 60 tūkst. (kai remiamasi 2 proc. prielaida). Tiesa, globalaus pasaulio iššūkiai statistiką nuolat pakoreguoja – migrantų krizė, karo pabėgėliai iš Ukrainos ir panašiai.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė gydytoja Jurgita Sejonienė pabrėžė, kad kokybiškos sveikatos priežiūros sistemos tikslas toks ir yra – ne gydyti įsisenėjusias ligas, bet užkirsti joms kelią, o jei jau jos atsiranda – diagnozuoti kuo anksčiau, gydyti kuo efektyviau.


Kalba Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė

„Tokio supratimo apie savo gyvenseną, ligas, sveikatos priežiūrą taip pat tikiuosi ne tik iš politikų, ministerijos, tačiau ypač iš pačių gyventojų. Tas pats pasakytina ir apie hepatitus, ypač hepatitą C, kuris yra pagrindinė kepenų vėžio, dažna kepenų cirozės (priešvėžinės būklės), priežastis. Nuo hepatito B galima pasiskiepyti nemokamai. Skiepyti nuo hepatito C viruso infekcijos, deja, nėra galimybių – nėra vakcinos. Todėl ankstyvos, ikiklinikinės diagnostikos programą vertinu ypač palankiai – ji leis užkirsti kelią klastingos ligos įsisenėjimui, išgelbėti daugiau jaunų, gyvenime dar daug galinčių nuveikti žmonių“, – kalbėjo politikė. Ji taip pat pabrėžė, kad būtina skatinti, ugdyti žmonių sąmoningumą ir įprotį nuolat rūpintis savo sveikata. Nors ankstyvosios vėžio diagnostikos programos yra nemokamos, šeimos gydytojai netgi skatinami, kad kuo daugiau jų apylinkės gyventojų, kuriems pagal amžių priklauso, atliktų profilaktinius tyrimus, vis dėlto jose gyventojai dalyvauja nenoriai – mažiau negu 50 procentų.

„Politiniai sprendimai jau priimti, taigi, belieka investuoti į socialines reklamas, užtikrinti šių paslaugų prieinamumą (pavėžėjimas, priminimai, skambučiai), skatinti šeimos gydytojus ir toliau aktyviai rūpintis ir motyvuoti savo pacientus tiesiog ateiti. Nes Lietuvoje prieinamas, kompensuojamas moderniausias hepatitų ir kepenų vėžio gydymas. Net kepenų transplantacijų santykinai daugiau atliekame“, – kalbėjo J. Sejonienė.

Renginio pabaigoje akad. prof. habil. dr. L. Kupčinskas ir doc. G. Urbonas pakvietė forumo dalyvius pasirašyti rezoliuciją – „Kvietimą veikti“, kurioje išvardyti siekiami įgyvendinti tikslai.

Pasirašyta rezoliucija skelbiama čia.


Akad. Limas Kupčinskas,
Lietuvos mokslų akademijos Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus pirmininkas
Sandros Tamulionienės nuotraukos