Naujienos

Atgal

Naujienų archyvas

Tarptautinė mokslinė konferencija „Pranciškus Skorina ir Renesanso knygos kultūra“

2022 09 27

Rugsėjo 22–23 d. Lietuvos mokslų akademijoje (LMA) vyko tarptautinė mokslinė konferencija „Pranciškus Skorina ir Renesanso knygos kultūra“. Konferencijos datą nulėmė prieš 500 metų Vilniuje Pranciškaus Skorinos spaustuvėje pasirodžiusi „Mažoji kelionių knygelė“ (1522) – pirmoji spausdinta knyga Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Šią sukaktį įprasmindamas Lietuvos Respublikos Seimas 2022-uosius paskelbė Pranciškaus Skorinos metais. Konferencija buvo vienintelis proginių metų minėjimo programos mokslo renginys, sutelkęs humanitarinių ir socialinių mokslų atstovus tarpdisciplininei ir tarptautinei diskusijai.

Konferencijos dalyvius sveikino Lietuvos Respublikos Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė, Vilniaus universiteto rektorius akad. Rimvydas Petrauskas, LMA prezidentas akad. Jūras Banys ir Lenkijos instituto Vilniuje direktorė dr. Malgožata Stefanovič-Pecela (Małgorzata Stefanowicz-Pecela).

Iš dešinės: akademikai VU rektorius Rimvydas Petrauskas, LMA prezidentas Jūras Banys ir viceprezidentas Zenonas Dabkevčius.

Hibridinėje konferencijoje pranešimus skaitė mokslininkai iš 15 šalių. P. Skorina savo gyvenimo ir darbų geografija tiesiogiai jungia Lietuvą, Baltarusiją, Lenkiją, Italiją, Čekiją ir Vokietiją. Europinio akiračio humanistas šiose šalyse gyveno, kūrė ir dirbo. Užsienio mokslininkų dėmesys P. Skorinai ir Renesanso epochai neatsitiktinis. Konferencijoje iš viso buvo perskaityti 37 pranešimai. Kviestiniai pranešėjai atvyko iš Čekijos, Jungtinės Karalystės, Kanados ir Lietuvos.

Toronto Misisogos universiteto direktorė ir Toronto universiteto viceprezidentė prof. dr. Alexandra Gillespie,  Britų akademijos narys prof. dr. Jamesas Ravenas.

Dvi dienas trukusioje konferencijoje atskleista Gutenbergo galaktikos reikšmė, į kurią mūsų šalį įvedė P. Skorina, spaudos įtaka ir svarba tautų kultūrai. Pranešimuose išryškintos P. Skorinos gyvenimo ir kūrybinio palikimo neatrastos reikšmės, neįmintos mįslės, nagrinėtas jo sumanymas šviesti LDK piliečius spausdintu žodžiu, plačiai aptartas švietėjo humanistinis veiklos pradas. Šis svarbus akcentas nulėmė, kad Lietuva, skirtingai nuo mūsų kaimynų, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldo įpėdinių, nedviprasmiškai suvokia ir vertina spaudą kaip svarbų europinės technologijos laimėjimą, leidusį per palyginti trumpą laikotarpį sukurti žinių sklaidos informacinę struktūrą. Konferencijos metu išryškėjo, kad spaudos pradininko Lietuvoje – P. Skorinos – įvaizdis nėra neutralus, kai kalbame apie vertybinį vektorių. Primintina, kad paskutinį kartą Lietuvoje P. Skorinai skirta konferencija įvyko beveik prieš 50 metų. Tuomet ją lydėjo griežta ideologinė priežiūra, kuri nedemokratinėse šalyse iš esmės nesikeičia ir šiuo metu. Konferencijoje pranešimus skaitė ir buvo išgirsti mokslininkai, kurių darbai skorinistikos tema yra politiškai nepripažįstami, o patys asmenys persekiojami ar ignoruojami nedemokratinėse valstybėse.

Konferencijos dalyviai.

Konferenciją lydėjo Skorinos vasaros mokykla Prahoje ir dvi konferencijos metu atidarytos parodos: „Skorinos pradėta: 500 Vilniaus spaudai“ (Vilniaus universiteto biblioteka) ir „Pranciškaus Skorinos „Mažajai kelionių knygelei“ – 500“ (Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka). 

Konferenciją organizavo Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas ir LMA Vrublevskių biblioteka, organizatorius rėmė Lietuvos mokslų akademija. Renginį globojo Vilniaus miesto savivaldybė. Organizuojant konferenciją dalyvavo ir LMA nariai akad. Dainora Pociūtė-Abukevičienė, emerit. akad. Domas Kaunas bei LMA Jaunosios akademijos narys doc. dr. Tomas Petreikis (konferencijos organizacinio komiteto pirmininko pavaduotojas ir šio teksto autorius).

Parengė LMAJA narys doc. dr. Tomas Petreikis
Virginijos Valuckienės nuotraukos

GALERIJA