Naujienos

Atgal

Naujienų archyvas

Meilės ir tikėjimo dainius: ekskursija po Maironio lietuvių literatūros muziejų

2022 10 03

Šiemet minime žymaus lietuvių poeto, dramaturgo, profesoriaus, rektoriaus, prelato Jono Mačiulio-Maironio (1862–1932) 160-ąsias gimimo metines. Šia proga rugsėjo 29 d. Lietuvos mokslų akademijos (LMA) skyrius „Mokslininkų rūmai“ surengė ekskursiją po Kauno senamiestyje įsikūrusį Maironio lietuvių literatūros muziejų. Šis muziejus įsteigtas 1936 m. Jono Mačiulio-Maironio (1862–1932) namuose, kuriuos jis nusipirko 1909-aisiais. Poetas gyveno aštuoniuose šio namo antro aukšto kambariuose, kuriuos galima apeiti ratu. Šiuos kambarius svečiams iš LMA aprodė ekskursijų vadovas Tadas Jakubauskas. Jis išsamiai papasakojo, kaip žymus visuomenės veikėjas įsigijo šį vėliau muziejumi tapusį namą, kaip jam sekėsi čia gyventi, ką veikdavo, kaip priimdavo svečius ir daug kitų įdomių dalykų. Visas Maironio butas įrengtas 1992 m., o 1998 m. pirmą kartą atkurtas autentiškas sienų dekoras. 2016 m. Maironio kambariai atidaryti po naujos restauracijos: atnaujinti dailininko Tado Daugirdo didžiosios svetainės ornamentai, darbo kambario art deco stiliaus piešiniai, raudonosios svetainės ankstyvojo rokoko stiliaus dekoras. Buvo galima pasigrožėti išskirtiniais ornamentais, paveikslais, autentiškais baldais, pamatyti namų virtuvę, kurioje šeimininkaudavo sesuo Marcelė Mačiulytė, paliesti dailiai siuvinėtus jos rankdarbius: rankšluostėlius, staltiesėles su pačios įaustais inicialais.

Vėliau ekskursijos dalyviai apžiūrėjo Maironio lietuvių literatūros muziejaus kiemelyje esantį sodą. Paveldėjęs žinias ir gebėjimus iš savo tėvo Aleksandro Mačiulio, užauginusio didžiulius sodus, sūnus irgi pamėgo šį prasmingą užsiėmimą. Maironis prie savo namų augino vaismedžius, krūmus, gėlynus, daržus, nurodydavo, kur kokias gėles sėti, kad jos kuo labiau džiugintų akį. Apie savo mėgstamiausias gėles rūtas yra sakęs: „Jei būtų gaminami kvepalai iš rūtų, tai būtų patys skaniausi kvepalai pasaulyje“. Po paskaitų Kauno kunigų seminarijoje, Lietuvos universitete, užsivilkęs drobinį paltą ir užsidėjęs šiaudinę skrybėlę, Maironis išeidavo pasidarbuoti į sodą.

Ekskursijų vadovas T. Jakubauskas svečiams iš LMA aprodė ir muziejaus rūmuose esančius rūsius. Po 1812 m. karo šiame name buvo ligoninė, o malšinant 1863–1864 m. sukilimą, čia veikė karo lauko teismas. Manoma, kad rūsiuose kalintas ir myriop nuteistas vienas iš sukilimo vadų – kunigas Antanas Mackevičius.

Maironio lietuvių literatūros muziejuje jau veikia nauja Jono Mačiulio-Maironio gyvenimui ir kūrybai skirta ekspozicija, kurią taip pat apžiūrėjo ekskursijos dalyviai. Ši ekspozicija sukurta taip, kad lankytojams įdomiai ir nesudėtingai būtų parodyta, kokie svarbūs yra Maironio darbai, jo kūrybinis palikimas ir kokia jautri bei strategiškai mąstanti asmenybė jis buvo.

Muziejaus lankytojai patys gali pasirinkti įvairias veiklas. Norintieji kuo daugiau sužinoti gali nuosekliai tyrinėti Maironio gyvenimo etapus ištraukiamuose stenduose, terminale, per skaidrių projektorių peržiūrėti žymaus poeto ir jo artimiausių žmonių nuotraukas, išgirsti Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkų komentarus apie svarbiausius veikalus. Taip pat galima pamatyti rodomus išskirtinai vertingus eksponatus, pasitikrinti žinias nesudėtingame žaidime terminale ar pavartyti ypatingą 1920 m. „Pavasario balsų“ maketą, pasiklausyti poeto eilių.

Originalūs eksponatai buvo atrinkti ypač atidžiai: be pagrindinių pirmųjų knygų leidimų eksponuojami Maironio paskaitų, pamokslų rankraščiai bei rankraštinės knygos. Galima pamatyti itin retai rodomus arba dar niekada nerodytus eksponatus: Maironio „Trumpą visuotinės literatūros istorijos“ rankraštinį vadovėlį, prelato žiedą, laurų vainiką, kuriuo poetas buvo apdovanotas 1932 m. gegužę Latvijoje, ir kitas vertybes.

Svarbus ekspozicijos akcentas – filmas apie Joną Mačiulį-Maironį, kuriam scenarijų sukūrė režisierius, rašytojas Mindaugas Valiukas. Pažiūrėję šį filmą, ekskursijos dalyviai buvo maloniai nustebinti, kaip įdomiai, šiuolaikiškai, išryškinant pagrindinius nuopelnus ir poeto asmenybės bei darbų išskirtinumą, galima atrasti visiškai kitokį Maironį.

Ekskursijos dalyviai apžiūrėjo ir lietuvių literatūros ekspoziciją „Literatūra keičia“! Joje lietuvių literatūra pristatoma septyniose skirtingose salėse pagal literatūros raidos laikotarpius: seniausioji ir senoji literatūra, spaudos draudimas, XX a. pradžia, tarpukaris, okupacijų periodas, atšilimo laikotarpis, išeivių literatūra. Tai žaisminga ir išmani pažintis su lietuvių literatūra: unikalios, retos knygos, asmeniniai rašytojų daiktai, įvairūs interaktyvūs žaidimai ir veiklos.

 

Verta pažymėti, kad šiuose Kauno rotušės aikštėje esančiuose rūmuose Maironis gyveno ne vienas. Pirmasis pastato aukštas buvo skirtas lietuviškoms kultūros organizacijoms. Čia buvo įsikūrusi pirmoji Kaune viešoji lietuviška biblioteka ir skaitykla, Dailiųjų amatų mokykla, Katalikių moterų draugija, knygų leidykla „Sakalas“, žurnalo „Garnys“ redakcija. Maironio namuose yra gyvenę ir svečiavęsi nemažai iškilių Lietuvos meno, mokslo, bažnyčios ir visuomenės veikėjų.

Parengė LMA lietuvių kalbos redaktorė Sandra Tamulionienė
Nuotraukos Sandros Tamulionienės

GALERIJA