Naujienos

Atgal

Naujienų archyvas

Ekstremalios šviesos infrastruktūra: naujos galimybės Lietuvos mokslininkams

2022 11 03

Spalio 27 d. Lietuvoje viešėjo Ekstremalios šviesos infrastruktūros (Extreme Light Infrastructure, ELI) delegacija, vadovaujama ELI Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciumo (European Research Infrastructure Consortium, ERIC) generalinio direktoriaus Aleno Vykso (Allen Weeks). Ryte vyko susitikimas su Lietuvos lazerių bendruomenės atstovais iš Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC), Vilniaus universiteto (VU), įmonių „Ekspla“ ir „Light Conversion“, Švietimo, mokslo ir sporto bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijų. Buvo diskutuojama apie Lietuvos narystės ELI ERIC mokslinių tyrimų infrastruktūroje naudą ir iššūkius, verslo dalyvavimo galimybes, ELI sukurtų inovacijų komercinimą bei studentų mainus.

Prof. Karolis Osvei (Karoly Osvay).

Po pietų FTMC salėje vyko atviras Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyriaus narių visuotinis susirinkimas „Lietuva tarptautinėse infrastruktūrose: ekstremalios šviesos infrastruktūra / Extreme light infrastructure (ELI)“. ELI ERIC generalinis direktorius A. Vyksas kalbėjo apie ELI ERIC mokslinių tyrimų infrastruktūrą bei naujas galimybes taip pat ir Lietuvos mokslininkams vykdyti inovatyvius tyrimus, naudojant pažangiausius pasaulyje lazerinius įrankius. ELI yra kuriama Čekijoje, Vengrijoje ir Rumunijoje. ELI NP (Nuclear Physics) Rumunijoje dar nepasiekė reikiamo parengties lygio ir nėra integruota į ELI ERIC. Nepaisant to, ELI ERIC pradeda veikti kaip infrastuktūra, prieinama visiems mokslininkams. Pirmasis kvietimas atlikti eksperimentus jau nebegalioja, o naujas kvietimas rengiamas 2023 m. sausį. A. Vyksas apžvelgė, kokios yra techninės galimybės ELI ALPS (Attosecond Light Pulse Source) Vengrijoje bei ELI NP Rumunijoje. Romanas Antipenkovas (Roman Antipenkov), baigęs lazerių mokslus VU ir dabar kelerius metus dirbantis ELI „Beamlines“ Čekijoje, kalbėjo apie jų infrastruktūros teikiamas paslaugas ir galimybes, naudojant didelio intensyvumo lazerius. ELI „Beamlines“ veikia lazeris ATON, kurį sukūrė ir pagamino bendrovė „Ekspla“ kartu su JAV įmone „National Energetics“.

Naudodamos dar 1992 m. Vilniaus universitete sukurtą OPCPA (Optically pumped chirped pulse amplification) technologiją, Lietuvos įmonės „Ekspla“ ir „Light Conversion“ yra įrengusios kelis lazerius ir dabar gamina dar galingesnę lazerio SYLOS versiją ELI ALPS infrastruktūrai Vengrijoje. Darius Gadonas iš „Light Conversion“ savo pranešime pristatė, kaip lazeriai, kuriami ELI infrastruktūrai, tapo naujų lazerinių produktų linija tiek jų, tiek „Ekspla“ įmonėms. Tai tikra sėkmės istorija, kai mokslo žinios pirma virto „žaisliuku mokslininkams“, o vėliau – verslo dalimi.

Prof. Karolis Osvei (Karoly Osvay) iš Segedo universiteto (Vengrija) yra vienas ELI ALPS kūrėjų, vėl pasinėrusių į mokslą ir sėkmingai savo tyrimuose naudojančių Lietuvoje pagamintus lazerius SYLOS neutronams greitinti lazerio impulsais. Jo tyrimų tikslas – radioaktyviųjų medžiagų transmutacija į trumpiau gyvuojančius izotopus, siekiant sumažinti radioaktyviųjų atliekų kiekius atominėse elektrinėse.

Akad. dr. Gediminas Račiukaitis.

Akad. dr. Gediminas Račiukaitis papasakojo apie FTMC Lazerinių technologijų skyriuje vykdomą mokslinę veiklą, kuriant lazerinius plazminės bangos greitintuvus, kurie galėtų būti naudojami vadinamojoje „flash“ radioterapijoje vėžiui gydyti ar kroviniams skenuoti muitinėse. FTMC mokslininkai naudoja pačių sukurtas skaidrių medžiagų apdirbimo technologijas, gaminant sudėtingos konfigūracijos dujų purkštukus lazerinių greitintuvų plazminiams taikiniams. Eksperimentai vykdomi tiek ELI, tiek kitose galingų lazerių infrastruktūrose Lunde, Paryžiuje, Salamankoje. Lygiagrečiai vykdomi skaitinio modeliavimo darbai, kaip suformuoti lazerio pluoštą bei dujų taikinį, norint optimizuoti antrinės spinduliuotės šaltinį ir gauti kiek galima didesnės energijos bei mažo energijos ir erdvinio išbarstymo pagreitintų elektronų pluoštus.

Po pranešimų vyko diskusija, kaip Lietuvos mokslininkai galėtų aktyviau išnaudoti ELI ERIC turimą mokslinę infrastruktūrą ne tik tyrimams, bet ir rengiant studentus.

LMA tikrasis narys Gediminas Račiukaitis