Naujienos

Atgal

Naujienų archyvas

Burgundų riterio susitikimas su LDK kunigaikščiu Vytautu

2022 11 22

Lapkričio 16 d. vyko Lietuvos mokslų akademijos (LMA) skyriaus „Mokslininkų rūmai“ tęstinio renginių ciklo „Mokslo žinių dienos“ nuotolinė paskaita šalies moksleiviams ir plačiajai visuomenei „Burgundų kilmingojo Žilibero de Lanua (Ghillebert de Lannoy) riteriškos kelionės po Rytų Europą (ir Lietuvą) XV amžiuje“.

Paskaitą skaitė Jaunosios akademijos narys, Vilniaus universiteto (VU) Istorijos fakulteto lektorius dr. Tomas Čelkis. Jis papasakojo apie viduramžiais gyvenusį ir kronikas apie savo keliones po Rytų Europą rašiusį burgundų riterį Žiliberą de Lanua (1386–1462). Jis buvo diplomatas ir keliautojas, vykdydamas įvairias užduotis aplankęs daugybę valstybių ir tolimų kraštų. Nors vėlyvaisiais viduramžiais Europoje nyko riterystės tradicija, šis asmuo neatsisakė riteriško gyvenimo būdo: dalyvavo riterių turnyruose, stodavo į mūšius, klajodavo po svečius kraštus, kaip piligrimas kelis kartus vyko į Jeruzalę. Viena iš traukos vietų to laiko Europoje buvo Prūsija, iš kurios Vokiečių ordinas rengdavo karo žygius prieš kitatikius lietuvius. Būtent Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė buvo tapusi Europos riterių taikiniu, kurioje, karo žygių metu, jie stengdavosi bent trumpam paragauti tikros riterio duonos, o kai kurie čia net gaudavo riterių šventimus.

Ž. de Lanua paliko išsamų savo riteriško gyvenimo, kelionių, diplomatinių pasiuntinybių „dienoraštį“ – kelionių aprašymus, surašytus senąja prancūzų kalba. Lietuvos skaitytojams plačiausiai žinomi 1983 m. istoriografijoje paskelbti keli puslapiai jo pasakojimo vertimų apie LDK, pažintį su kunigaikščiu Vytautu. Tačiau susipažinus su visu šiuo kūriniu matyti, kad pasakojimas atveria platesnį to laiko istorijos ir politinio gyvenimo kontekstą ir leidžia skaitytojui suprasti LDK vietą jame. Ž. de Lanua LDK lankėsi du kartus. Pirmą kartą Baltijos regione jis svečiavosi 1412 m., kai išsilaipino iš laivo Gdanske. 1413 m. jis stojo į Ordino gretas ir dalyvavo žygyje prieš Lenkiją, bet atskiras žygis į LDK nebuvo surengtas. Dėl to šis riteris pats sugalvojo keliauti pajūriu iki Rygos, aplankyti Narvą, Didįjį Naugardą, Pskovą, o grįždamas pro Daugpilį jis pasiekė Vilnių, vyko pro Trakus, Punią, Kauną, į Prūsiją ir atgal į Prancūziją. Visą kelią jis aprašė, nusakė aplankytų miestų ir pilių būklę, fortifikaciją, aptarė matytus žmones. Kitas jo apsilankymas Baltijos šalyse buvo 1421 m. Čia jis vykdė diplomatinę misiją, kurios užduotis jam suformulavo Anglijos ir Prancūzijos monarchai. Jie mėgino telkti sąjungininkus Rytų Europoje prieš Osmanų imperiją. Todėl tiek Lenkija, tiek LDK matytos kaip svarbios partnerės. Kelionės metu jis susitiko su kunigaikščiu Vytautu Kremeneco pilyje, plačiai aprašė šį susitikimą. Toliau vyko pro Krymą iki Konstantinopolio, 1422 m. jau buvo Jeruzalėje, o 1423 m. grįžo į Europą. Ž. de Lanua paliktas pasakojimas skaitytojui parodo, koks mobilus buvo riterio gyvenimas, pasiuntinybių intensyvumas, o kartu jo pasakojimuose plačiai nušviestos įdomios interakcijos su kitų kraštų gyventojais.

Paskaitos klausėsi daugiau kaip 150 moksleivių iš Vilniaus, Kauno, Utenos, Klaipėdos, Kybartų, Vilkaviškio rajono gimnazijų ir mokyklų.

Parengė LMA Jaunosios akademijos narys VU lektorius dr. Tomas Čelkis ir LMA skyriaus „Mokslininkų rūmai“ vadovė Aldona Daučiūnienė