Naujienos

Atgal

Naujienų archyvas

Baltų vienybės stiprinimas per kultūrinį bendradarbiavimą

2022 12 22

Gruodžio 15  d. Lietuvos mokslų akademijos (LMA) mažojoje konferencijų salėje vyko LMA skyriaus „Mokslininkų rūmai“ ir Lietuvos kultūros politikos instituto organizuota konferencija „Baltų vienybės stiprinimas per kultūrinį bendradarbiavimą“. Konferenciją pradėjęs ir įžangos žodį taręs LMA prezidentas akad. Jūras Banys teigė, kad vienybė mums visiems dabar kaip niekad yra aktuali ir pasidžiaugė, kad tiek Lietuva, tiek Latvija laiku suspėjo įstoti į Europos Sąjungą ir NATO. LMA skyriaus „Mokslininkų rūmai“ vadovė Aldona Daučiūnienė perskaitė konferencijos dalyviams skirtą Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos sveikinimą, pasirašytą Respublikos Prezidento vyriausiosios patarėjos Užsienio politikos grupės vadovės Astos Skaisgirytės. Mums, gyvenantiems atšiaurios kaimynystės pašonėje, bendro regioninio baltų identiteto stiprinimas dabarties situacijoje yra būtinas, teigiama sveikinime, ir pasidžiaugiama, kad šie vienijimo, telkimo uždaviniai įgyvendinami ne tik politiniu, bet ir mūsų akademinės visuomenės, lygiu. Kultūrinis bendradarbiavimas įvardijamas kaip perspektyvi niša, kurioje kartu galime prisistatyti pasauliui, išsaugoti unikalų baltų kultūros savitumą, būti įdomūs ir aktualūs kitiems. Gražia padėkos tradicija už veiklą šioje srityje tampa 2018 m. įsteigtas Baltų apdovanojimas.

Lietuvos kultūros politikos instituto direktorius Antanas Staponkus ir LMA skyriaus „Mokslininkų rūmai“ vadovė Aldona Daučiūnienė.

Tarsi oponuodamas Respublikos Prezidento vyriausiajai patarėjai prof. habil. dr. Alvydas Butkus, skaitęs pranešimą „Baltų kultūros savitumas ir jos puoselėjimo uždaviniai“, atkreipė dėmesį, kad santykiai tarp Lietuvos ir Latvijos – gana šalti, ypač pastebima informacinė izoliacija. Jis įvardijo svarbiausius Lietuvos ir Latvijos skirtumus bei jiems atsirasti įtakos turėjusias istorines aplinkybes (religiją, visuomenės raštingumą ankstesniais amžiais, nevienalaikį tautinės inteligentijos susiformavimą ir poreikio saugoti bei puoselėti savo tradicinę kultūrą atsiradimą, skirtingą nepriklausomybės suvokimą) ir barjerus, trukdančius Lietuvai aktyviau bendradarbiauti su Latvija.

 

Vilniaus latvių draugijos pirmininkė Gunta Rone papasakojo apie Lietuvos latvių kultūrinės veiklos sąlygas. Latvių draugijos Lietuvoje susikūrė Sąjūdžio laikais, tuomet jos buvo aktyvios, siekė saugoti savo tradicijas, etninę kultūrą, susibūrę draugėn švęsdavo tradicines šventes. Dabar tas entuziazmas yra išblėsęs, nes nėra aktyvių jaunų žmonių, trūksta vietinės valdžios dėmesio. Žiniasklaida taip pat neskiria dėmesio kaimyninei šaliai, todėl latviai ir lietuviai labai mažai žino vieni apie kitus.

Lietuvos statistikos departamento Gyventojų statistikos skyriaus vyresnioji specialistė Dovilė Galdauskaitė apžvelgė Lietuvos, Latvijos ir Estijos demografinę padėtį palygindama gyventojų skaičiaus, vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės, gimstamumo ir mirtingumo kitimo tendencijas.

Prodiuseris Kęstutis Drazdauskas, kiną įvardijęs labai patrauklia, bet brangia kultūros sklaidos forma, savo pranešime apžvelgė Lietuvos ir Latvijos kinematografų kuriamų filmų tematiką, bendradarbiavimo patirtis ir perspektyvas.

Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Literatūrinės baltistikos grupės vadovė, Lietuvos lyginamosios literatūros asociacijos pirmininkė dr. Laura Laurušaitė pasakojo apie Lietuvos ir Latvijos literatūrinės baltistikos mokslininkų bendradarbiavimą, pasidžiaugė Vilniaus universiteto (VU) kartu su partneriais tarptautiniu mastu įgyvendinamu baltistikos projektu, didėjančiu latvių literatūros vertimų skaičiumi, baltistinių dalykų integravimu į įvairias VU studijų programas, doktorantų įsitraukimu į baltistinius tyrimus. Tačiau, teigė ji, dar labai trūksta nuoseklios Lietuvos politikos ir finansavimo mūsų kultūros sklaidai Latvijoje. Taip pat neišspręstas informacijos viešinimo visuomenei klausimas.

Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Letonikos centro vyriausioji koordinatorė, literatūrologė dr. Kristina Vaisvalavičienė savo pranešime „Antrosios baltų kalbos mokymasis Lietuvos ir Latvijos mokyklose“ pabrėžė, kad visos švietimo politiką formuojančios grandys turėtų prisiimti atsakomybę dėl baltų kalbų likimo. Ji įvardijo, ko reikėtų norint įgyvendinti šį sumanymą, kas jau yra padaryta ir su kokiomis problemomis susiduriama tiek vidurinėje, tiek aukštojoje mokykloje.

 

Habil. dr. Kazimieras Garšva konferencijos dalyvius supažindino, kas yra nuveikta lietuvių ir kitų baltų kalbų tyrimo ir gynimo srityje per pastaruosius trisdešimt metų. Pasak pranešėjo, latviai labiau rūpinasi savo tautos ir kultūros išlikimu, o Lietuvoje net Seimo nariai nesilaiko Konstitucijos, spausdami Valstybinę lietuvių kalbos komisiją į mūsų abėcėlę „įsileisti“ svetimas raides, nepakankamai rūpinasi etninėse lietuvių žemėse gyvenančiais lietuviais ir lietuviškų mokyklų išlaikymu. K. Garšva taip pat išsakė mintį, kad vertėtų daugiau dėmesio skirti išnykusių baltų kalbų tyrinėjimui.

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarė, Signatarų klubo prezidentė Birutė Valionytė perskaitė pranešimą „Buvusioje LDK teritorijoje ir kitose baltų etninėse žemėse esantis kultūros paveldas – šioje teritorijoje įsikūrusių dabartinių tautų ir valstybių kultūrinio bendradarbiavimo pamatas“. Etnoso pagrindas yra kalba, teigė B. Valionytė. Mes turime labai daug kalbinio paveldo už LDK ribų, kurį palyginti mažai tyrinėjame. Archeologiniai duomenys ir naujausi genetiniai tyrimai vis įtikinamiau įrodo, kad dabartinis slavų gyvenamasis arealas – tai daugiausia buvusios aisčių žemės. Turime toliau tęsti tyrimus šia kryptimi ir nesijausti esantys prastesni nei Vakarų europiečiai.

Iš kairės: Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarė Birutė Valionytė, LMA prezidentas akad. Jūras Banys, viceprezidentas akad. Zenonas Dabkevičius, Vilniaus latvių draugijos pirmininkė Gunta Rone.

Lietuvos liaudies buities muziejaus direktorė Gita Šapranauskaitė įtaigiai papasakojo apie lietuvių namą ir sodybą kaip gimtinės ir tėviškės pradžią, apie į Rumšiškes prarastos ar net neturėtos tėviškės ieškoti važiuojančius lietuvius, gyvenančius miestuose arba svečiose šalyse.

Konferencijoje taip pat kalbėjo Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius Petras Kunca (apie lietuvių ir latvių muzikų ryšius); etnologas, Lietuvos mokslininkų filosofų bendrijos atstovas prof. Libertas Klimka (apie ir lietuviams, ir latviams svarbius mokslininkus); žurnalistas Linas Medelis (apie būtinybę išsaugoti savo kalbą).

Konferencijos iniciatorius Lietuvos kultūros politikos instituto direktorius Antanas Staponkus padėkojo visiems kalbėjusiesiems ir priminė, kad galima teikti pasiūlymus rengiamai rezoliucijai dėl baltų vienybės stiprinimo per kultūrinį bendradarbiavimą.

Parengė LMA skyriaus „Mokslininkų rūmai“ vyr. specialistė Diana Lekevičienė
Virginijos Valuckienės nuotraukos

GALERIJA