Naujienos

Atgal

Naujienų archyvas

Lietuvos mokslų akademijos nariui prof. habil. dr. Benediktui Juodkai – 80

2023 01 13

2023 m. sausio 13 d. buvusiam Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentui ir Vilniaus universiteto rektoriui, žymiam lietuvių biochemikui, LMA nariui emeritui prof. habil. dr. Benediktui Juodkai sukanka 80 metų.

GERBIAMASIS JUBILIATE,

Lietuvos mokslų akademijos prezidiumas bei Biologijos, medicinos ir geomokslų skyrius nuoširdžiai sveikina Jus iškilaus ir gražaus jubiliejaus proga.

Labai vertiname Jūsų ilgametę ir sėkmingą mokslinę, pedagoginę, organizacinę,  visuomeninę ir politinę veiklą, didžiuojamės Jūsų svariais darbais plėtojant biochemijos ir molekulinės biologijos mokslą. Daugiau kaip keturiasdešimt metų Jūs skyrėte pedagoginei veiklai Vilniaus universitete, skaitėte paskaitas ir dalyvavote tarptautinėse konferencijose, taip pat vadovavote šiam universitetui (2001–2012). Dėkojame Jums už ypatingus nuopelnus vadovaujant Lietuvos mokslų akademijai (1992–2003) bei įvairiapusišką veiklą jos Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriuje.

Linkime Jums, gerbiamasis Akademike, dvasios stiprybės, geros sveikatos ir gyvenimo pilnatvės bei laimės Jums ir Jūsų šeimai.

Prezidentas akad. Jūras Banys
Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus pirmininkas akad. Limas Kupčinskas                     
2023 m. sausio 13 d., Vilnius

          Profesorius Benediktas Juodka 1949–1960 m. mokėsi Gargždų vidurinėje mokykloje. 1965 m. Maskvos Lomonosovo universiteto Chemijos fakultete baigė chemijos studijas. 1968 m. šiame universitete apgynė mokslų kandidato disertaciją, grįžo dirbti į Lietuvą. 1968–1969 m. – Vilniaus universiteto (VU) Biochemijos, biofizikos ir genetikos katedros asistentas, 1969–1971 m. – vyr. dėstytojas. 1971–2002 m. – VU Biochemijos ir biofizikos katedros vedėjas. 1973 m. du mėnesius stažavosi Čekoslovakijos mokslų akademijos Organinės chemijos ir biochemijos institute, 1974–1975 m. dešimt mėnesių stažavosi Šiaurės vakarų ir Ilinojaus universitetuose (JAV). 1981 m. apgynė chemijos mokslų daktaro disertaciją. Nuo 1982 m. – Vilniaus universiteto profesorius. 1985 m. ir 1987 m. – vizituojantis profesorius Debreceno universitete (Vengrija); 1989 m., 1992 m., 1995 m. ir 1997 m. – vizituojantis profesorius Frankfurto universitete (Vokietija). 1991 m. (6 mėn.), 1993 m. (2 mėn.), 1995 m. (2 mėn.), 1997 (3 mėn.), 2000 m. (3 mėn.) dirbo mokslinį darbą Vokietijos vėžio tyrimų centre Heidelberge (Vokietija). 1991–2001 m. – VU mokslo reikalų prorektorius, 2001–2002 m. laikinai ėjo VU rektoriaus pareigas, 2002–2012 m. – VU rektorius, 1992–2003 m. – Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas. Būdamas LMA prezidentu ir VU vadovu, reprezentavo Lietuvos mokslą ir studijas. B. Juodkai vadovaujant Vilniaus universitetui kartu su Vilniaus miesto savivaldybe, VGTU ir keliomis privačiomis aukštųjų technologijų bendrovėmis buvo įkurta VĮ „Saulėtekio slėnis“, kurios tikslas – suartinti mokslą, studijas ir verslą.

Profesorius B. Juodka skaitė paskaitas ir dalyvavo tarptautinėse konferencijose Austrijos, Belgijos, Danijos, Estijos, Čekijos, Čilės, Ispanijos, Italijos, Japonijos, JAV, Kuveito, Latvijos, Lenkijos, Prancūzijos, Suomijos, Švedijos, Vengrijos, Vokietijos ir kitų šalių universitetuose bei mokslo centruose. Parengti ir skaitomi arba skaityti šie teoriniai kursai: bioorganinė chemija, biochemija, molekulinė biologija, nukleorūgščių chemija ir biochemija.

Profesorius B. Juodka 1987 m. išrinktas LMA nariu korespondentu, 1990 m. tapo tikruoju LMA nariu. Nuo 1994 m. yra Latvijos mokslų akademijos užsienio narys. 1994 m. – Europos mokslų ir menų akademijos narys (Zalcburgas). 1999–2001 m. – Pasaulio mokslo ir technologijų etikos komiteto vicepirmininkas. 2002 m. – Europos menų, gamtos ir humanitarinių mokslų akademijos (Paryžius) tituluotas narys; 2002 m. – Italijos mokslų akademijos užsienio narys.

Už pasiekimus plėtojant mokslą bei sėkmingą administracinę veiklą akademikas B. Juodka buvo apdovanotas LSSR valstybine premija (1985), Lietuvos mokslo premija (2002), LDK Gedimino ordino Karininko kryžiumi (1999), Teodoro Grotuso (Theodor von Grotthuss) premija (2000), ordino „Už nuopelnus“ Komandoro kryžiumi (Prancūzija, 2001), ordino „Už nuopelnus“ Komandoro kryžiumi (Lenkija, 2001), Trijų žvaigždžių ordinu (Latvija, 2001), Marijos žemės kryžiaus 4-ojo laipsnio ordinu (Estija, 2004), Belgijos Karalystės Komandoro ordinu (2006), Nyderlandų Komandoro ordinu (2008). 2020 m. akad. B. Juodka apdovanotas Lietuvos mokslų akademijos atminimo medaliu.

2012–2016 m. buvo Lietuvos Respublikos Seimo narys. 2017–2019 m. – Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas.

Akad. B. Juodkos mokslinių tyrimų pagrindinės kryptys – nukleorūgščių ir baltymų kompleksų sandara ir funkcijos, jų paprasčiausių modelių sintezė, nukleorūgščių apykaitos fermentai, fotodinaminės onkoterapijos biocheminiai aspektai. Akademikas sukūrė nukleorūgščių ir baltymų kovalentinių kompleksų modelių sintezės metodų, ištyrė jų savybes ir pritaikymą molekulinėje biologijoje.

LMA Biologijos, medicinos ir geomokslų skyrius