Naujienos

Atgal

Naujienų archyvas

Ataskaitinis ir rinkiminis Lietuvos mokslų akademijos narių visuotinis susirinkimas

2023 04 06

Balandžio 4 d. įvyko ataskaitinis ir rinkiminis Lietuvos mokslų akademijos (LMA) narių visuotinis susirinkimas. Jame dalyvavo ir kviesti svečiai – LMA konkursų laimėtojai, kiti apdovanojamieji, Lietuvos nacionalinio muziejaus, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos atstovai, LMA Vrublevskių bibliotekos vadovybė.

Renginio pradžioje tylos minute pagerbtas LMA nario Danieliaus Eiduko atminimas.

Garbingų jubiliejų proga pasveikinti akademikai Algirdas Vaclovas Valiulis (80), Jurgis Kazimieras Staniškis (80), Rymantas Jonas Kažys (80), Algirdas Jonas Raila (80), Sigitas Podėnas (60), Rolandas Palekas (60) ir Gintautas Žintelis (80). LMA atminimo medaliais apdovanoti akademikai Antanas Laurinčikas (75), Jonas Remigijus Naujalis (75), Arūnas Krotkus (75), Jonas Grigas, Algirdas Petras Stabinis, Limas Kupčinskas, Sigitas Tamulevičius. LMA atminimo medalis už svarų indėlį saugant Lietuvos valstybės istorijos vertybių rinkinius ateities kartoms, kompetencijų ugdymą, edukacinę ir kitą veiklą bei už bendradarbiavimą su Lietuvos mokslų akademija įteiktas ir Lietuvos nacionaliniam muziejui; apdovanojimą priėmė muziejaus direktoriaus pavaduotojas ir vyriausiasis fondų saugotojas Žygintas Būčys.

Toliau buvo apdovanoti LMA vardinių Justino Marcinkevičiaus (literatūrologija), Jono Kubiliaus (matematika), Tado Ivanausko (gamtosauga) ir Juozo Lazausko (augalininkystė, augalų selekcija) premijų konkursų laureatai. Diplomus jiems įteikė LMA prezidentas Jūras Banys.

Justino Marcinkevičiaus (literatūrologija) premijos laureatė, VDU doc. dr. Žydronė Kolevinskienė įvertinta už išeivijos moterų kūrybos tyrimus, tapatumo paieškas XIX a. pab. – XX a pr. kūryboje. Padėkos kalboje mokslininkė pabrėžė, kas sieja Just. Marcinkevičių su moterų pasauliu. Ji citavo rašytojo Rimanto Kmitos mintį, kad tai buvo „minkštas“, moteriškas poetas. Jis įtaigiai savo kūryba pademonstravo, kaip moterys paklūsta gyvenimo ratui („Visa Lietuva išpenėta išdžiūvusia jų krūtine“).

Jono Kubiliaus (matematika) premijos laureato akad. Antano Laurinčiko pasiekimus pristatė akad. Raimondas Čiegis. Jo žodžiais tariant, tai J. Kubiliaus mokinys, idėjų tęsėjas ir generatorius. Jo darbuose nagrinėjami sudėtingiausi struktūriniai matematikos klausimai, tokie kaip dzeta funkcijų universalumo teorija.

Tado Ivanausko (gamtosauga) premijos laureatė VDU prof. habil. dr. Eugenija Kupčinskienė apdovanota už darbų ciklą „Aplinkos fitoindikacija“.  Jos pasiekimus pristatęs akad. Mečislovas Žalakevičius atkreipė dėmesį, kad laureatės knygos ir tyrimai (pvz., teršalų sukelti spygliuočių pakitimai, augalų atsakas į teršalus) naudingi aplinkosaugininkams, medikams, veterinarams bei platesnei visuomenei, besidominčiai augalais ir jų aplinka. Augalai iš esmės yra jautrūs aplinkos užterštumo jutikliai.

Juozo Lazausko (augalininkystė, augalų selekcija) premijos laureatas akad. Vytautas Ruzgas įvertintas už mokslo darbą „Žieminių kviečių ir rugių selekcijos atkūrimas: keliai ir rezultatai“. Jis sukūrė net trisdešimt kviečių ir rugių veislių. Laureatas sakė, kad tai siejasi su J. Lazausko darbais ir jo skatinimu Lietuvoje atkurti rugių ir kviečių veisles. Darbas buvo nelengvas, bet kuo sunkiau, tuo malonesni rezultatai, juolab kad jie – visuomenės labui.

Toliau vyko jaunųjų mokslininkų apdovanojimų ceremonija – pasveikinti 2022 m. Jaunųjų mokslininkų ir doktorantų mokslinių darbų konkurso nugalėtojai. Humanitarinių ir socialinių mokslų kryptyse jais tapo dr. Justas Stončys (KU) už mokslo darbą „Neapykantos ribos: antisemitizmas Lietuvoje 1944–1990 metais“ ir dr. Johanas Baltrimas (VU) už mokslo darbą „Teisinis argumentavimas informacinių technologijų kontekste“. Pagyrimo raštas įteiktas dr. Elzei Sigutei Mikalonytei (VU) už mokslo darbą „Muzikos kūrinių ontologijos metodologinės problemos ir eksperimentinė filosofija“. Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų kryptyse įvertinti dr. Andrius Žemaitis (FTMC) už mokslo darbą „Lazerinis apdirbimas ultratrumpaisiais impulsais: optimizavimas ir taikymai“ ir dr. Egidijus Šimoliūnas (VU) už mokslo darbą „Molekulinių mechanizmų tyrimai ląstelėse, sąveikaujančiose su dirbtiniais karkasais“. Pagyrimo raštas įteiktas dr. Maženai Mackoit-Sinkevičienei (VU) už mokslo darbą „Suspaustų sukinio būsenų sukūrimas itin šaltose fermioninių atomų dujose“. Biologijos, medicinos ir geomokslų kryptyse: dr. Eglei Mazgelytei (VU) už mokslo darbą „Steroidinių hormonų tyrimai plaukuose vertinant lėtinio streso lygį bei jo sąsajas su rizika sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis“ ir doktorantei Gretai Leonavičienei (VU) už mokslo darbą  „Kompleksinė pavienių ląstelių analizė panaudojant hidrogelines mikrokapsules“. Žemės ūkio ir miškų mokslų kryptyse premijos įteiktos dr. Renaldui Žydeliui (LAMMC) už mokslo darbą „Klimato kaita Nemoralinėje zonoje spartins kukurūzų vystymąsi ir didins jų derlingumą“ ir dokt. Paulinai Martusevičei (LAMMC) už mokslo darbą „Augalinių žaliavų fermentinė ekstrakcija produktų kūrimui ir funkcionalumui“. Pagyrimo raštai skirti dr. Mykolai Kočijeru (Mykola Kochiieru, LAMMC) už mokslo darbą „Augalinės dangos ir vandentalpos savybių įtaka skirtingos genezės dirvožemių fiziko-cheminei ir biofizikinei kokybei“ ir dr. Iglei Vepštaitei-Monstavičei (GTC) už mokslo darbą „Vaisių mikobiotų ir jų biocidinių sistemų struktūros ir funkcionavimo tyrimai“. Technikos mokslų kryptyse: dr. Laurai Jūrienei (KTU) už mokslo darbą „Lietuvos ūkiuose užauginamų uogų šalutinių perdirbimo produktų biorafinavimas į vertingus funkcionaliuosius ingredientus ir jų panaudojimas mėsos produktų saugos ir kokybės pagerinimui“ ir doktorantei Gretai Merkininkaitei (VU) už mokslo darbą „3D darinių formavimas jungiant pažangių medžiagų sintezę ir lazerines technologijas“. Pagyrimo raštas – dr. Tomui Astrauskui (VILNIUS TECH) už mokslo darbą „Kompozitinių plokščių iš popieriaus gamybos dumblo akustinių savybių tyrimai ir garso absorberio kūrimas“.

Apdovanoti ir 2022 m. Aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkurso nugalėtojai. Humanitarinių ir socialinių mokslų kryptyse premijos skirtos magistrantui Pranciškui Griciui (VU) už mokslo darbą „Naujos nuosaikiojo kontingentizmo teorijos link“ (darbo vadovė dr. Živilė Pabijutaitė), magistrantei Rugilei Navickaitei (VU Kauno fakultetas) už mokslo darbą „Meno informacinio prieinamumo didinimas integruotosios rinkodaros komunikacijos priemonėmis žmonėms su negalia regionuose“ (darbo vadovė prof. dr. Virginija Jurėnienė), magistrantui Mariui Bytautui (VDU Švietimo akademija) už mokslo darbą „Mokytojų rengimas socialiai jautriam mokinių lytiškumo ugdymui“ (darbo vadovas prof. dr. Sigitas Daukilas) ir magistrei Raimondai Kurauskienei (VDU Švietimo akademija) už mokslo darbą „Socialinių ir emocinių gebėjimų ugdymas muzikos mokykloje: mokytojų ir mokinių patirtis“ (darbo vadovė doc. dr. Ilona Tandzegolskienė-Bielaglovė). Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų kryptyse: magistrantei Dianai Griesiūtei (VU) už mokslo darbą „Funkcinių neorganinių medžiagų sintezė ir tyrimas“ (darbo vadovas prof. dr. Aleksej Žarkov), bakalauro studijų studentei Ugnei Orinaitei (KTU) už mokslo darbą „Mašininio mokymo algoritmai techninių ir biomedicininių sistemų diagnostikai“ (darbo vadovas prof. dr. Minvydas Ragulskis), magistrantei Aidai Šermukšnytei (KTU) už mokslo darbą „1,2,4-Triazol-3-tiolio darinių, savo struktūroje turinčių hidrazono fragmentą, poveikis vėžinių ląstelių migracijai ir augimui“ (darbo vadovė dr. Ingrida Tumosienė). Biologijos, medicinos ir geomokslų kryptyse: bakalauro studijų studentui Kristijonui Puteikiui (VU) už mokslo darbą „Generalizuota epilepsija sergančių asmenų kognityvinės funkcijos, jų ryšys su demografinėmis ir klinikinėmis charakteristikomis“ (darbo vadovė prof. dr. Rūta Mameniškienė), o pagyrimo raštas – magistrui Mindaugui Ilickui (KTU) už mokslo darbą „Kairiosios krūties be limfmazgių atvejo panašumo ir dozimetrijos duomenų kintamumo analizė“ (darbo vadovė doc. dr. Jurgita Laurikaitienė). Žemės ūkio ir miškų mokslų kryptyse: magistrei Neringai Matelionienei (LAMMC) už mokslo darbą „Javų sėjomainoje plintančiose piktžolėse reziduojančių Fusarium patogenų DNR kiekio, patogeniškumo ir įtakos kviečių grūdų svoriui nustatymas“ (darbo vadovė dr. Skaidrė Supronienė), doktorantui Mindaugui Bakševičiui (VDU) už mokslo darbą „Laisvai gyvenantys šunys Lietuvos miško-agro kraštovaizdyje: paplitimas ir įtaka laukinei faunai“ (darbo vadovė dr. Renata Špinkytė-Bačkaitienė), doktorantui Ardui Kavaliauskui (VDU) už mokslo darbą „Kukurūzų augalinės biomasės energetinio potencialo nuotoliniai tyrimai“ (darbo vadovas dr. Egidijus Zvicevičius). Pagyrimo raštas – magistrei Milanai Augustauskaitei (LAMMC) už mokslo darbą „Chitozano produkto poveikis antrinių metabolitų kiekiams ex vitro adaptuojamų augalų audiniuose priklausomai nuo produkto laikymo trukmės ir laikymui sudarytų sąlygų“ (darbo vadovė dr. Vaida Sirgedaitė-Šėžienė). Technikos mokslų kryptyse: magistrantui Lukui Dvyliui (KTU) už mokslo darbą „Elektroaktyviųjų junginių sintezė ir savybės optoelektronikos taikymams“ (darbo vadovė dr. Rasa Keruckienė), magistrantui Mindaugui Dagiliui (KTU) už mokslo darbą „Orlaivių aeroservotamprumo modelio kūrimas ir tyrimas“ (darbo vadovas dr. Sigitas Kilikevičius), magistrantui Jauniui Mykolaičiui (KTU) už mokslo darbą „Tauriųjų metalų koloidinių tirpalų formavimas ultratrumpais lazerio impulsais iš metalų taikinių vandeniniuose tirpaluose“ (darbo vadovė dr. Asta Tamulevičienė).

Toliau LMA prezidentas J. Banys pakvietė fondo pirmininką akad. Aivarą Kareivą įteikti 2022 m. LMA Teodoro Grotuso fondo stipendijos diplomą FTMC doktorantei Gintarei Gečei.

Į tribūną buvo pakviesta ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkė dr. Violeta Meiliūnaitė, kuri paskelbė VLKK apdovanojimus už taisyklingiausia ir stilingiausia lietuvių kalba parašytus 2022 metais LMA konkursams teiktus mokslo darbus. V. Meiliūnaitė sakė, kad Lietuvių kalbos komisija nuolat stengiasi, jog lietuvių kalba būtų visur. Bet kartais norime tik taisyklingos kalbos. Tačiau tuomet tokia kalba atrodo kaip šviesa operacinėje: aiški, bet nejauki. Todėl džiugu, kad buvo galima apdovanoti du autorius, kurių darbų kalba yra ne tik taisyklinga, bet ir stilinga. Jais pripažinti Eglė Mazgelytė, parašiusi mokslo darbą „Steroidinių hormonų tyrimai plaukuose vertinant lėtinio streso lygį bei jo sąsajas su rizika sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis“ (VU Medicinos fakulteto Biomedicinos mokslų instituto Fiziologijos, biochemijos, mikrobiologijos ir laboratorinės medicinos katedra) ir Lukas Dvylys, pateikęs mokslo darbą „Elektroaktyvius fragmentus turinčių junginių sintezė ir tyrimas optoelektronikos prietaisams“ (KTU Cheminės technologijos fakultetas).

Paskui LMA prezidentas J. Banys pristatė Lietuvos mokslų akademijos 2022 metų veiklos ataskaitą. Jis pabrėžė, kad LMA kaip ekspertinė institucija priėmė nemažai svarbių rezoliucijų. Kartu akademikai aktyviai dirbo tarptautinėse organizacijose. Organizuota daug kitų renginių ir veiklų: knygų sutiktuvės, diskusijos (pvz., „Puslaidininkiai Lietuvoje“), susitikimai su ambasadoriais, Taivano mokslo atstovais, Europos mokslo patarėjų forumas ESAF, įvairūs konkursai ir apdovanojimai, jubiliejinės popietės, apskritojo stalo diskusijos („COVID-19 aktualijos“), Punsko valsčiaus ir Pakruojo rajono dienos LMA, konferencijos – tokios kaip „Rinkimų kodeksas“, „Regionai ir savivalda Lietuvoje“, „Pranciškus Skorina“ ir kt. Veiklą sėkmingai plečia LMA Jaunoji akademija. Reaguodama į Rusijos Federacijos agresiją, LMA įvairiapusiškai palaikė Ukrainos mokslininkus: padėjo išleisti ukrainiečių mokslininkų monografiją istorine tematika. Taip pat nupirko du generatorius Ukrainos nacionalinei mokslų akademijai iš akademikų paaukotų lėšų. Visai neseniai iš likusių lėšų nupirkti du serveriai, kurie netrukus iškeliaus į Ukrainos nacionalinę mokslų akademiją.

Baigdamas J. Banys informavo, vizito į Taivaną metu sužinojęs, kad šioje šalyje skiriamos premijos už inovatyvumą jauniesiems mokslininkams. Jo manymu, galbūt vertėtų panašią premiją įsteigti ir Lietuvoje.

Toliau buvo pateiktos LMA 2022 m. biudžetinių lėšų panaudojimo ataskaita ir planuojama 2023 m. biudžetinių išlaidų sąmata. Ataskaitoms ir sąmatai buvo pritarta bendru sutarimu ir priimti  atitinkami nutarimai.

Viceprezidentui Zenonui Dabkevičiui pasiūlius, kad vadovaujantis LMA statutu Mokslų akademijos narių visuotinis susirinkimas nustatytų naują atlyginimo koeficientą LMA prezidentui, buvo priimtas ir toks nutarimas.

Visuotinio susirinkimo pabaigoje vyko kandidatų į LMA tikruosius ir užsienio narius pristatymas ir rinkimai. Kandidatus pristatė LMA mokslų skyrių pirmininkai Vytautas Nekrošius, Leonas Valkūnas, Limas Kupčinskas, Vidmantas Stanys ir TMS pirmininko pavaduotojas Vytautas Ostaševičius.

Kandidatais paskelbti: politologas, prof. dr. (HP) Alvydas Jokubaitis, psichologas, prof. dr. Evaldas Kazlauskas, fizikas prof. dr. Darius Abramavičius, matematikas prof. dr. Jonas Šiaulys, biochemikas prof. Linas Mažutis, biologė prof. Sonata Jarmalaitė, geologas prof. Albertas Bitinas, kardiochirurgas prof. Rimantas Benetis, aplinkos inžinierius prof. dr. Dainius Steponavičius, informatikė dr. Olga Kurasova, mechanikos inžinierius dr. Rolandas Daukševičius. LMA užsienio nariais LMA mokslų skyrių pasiūlyti ir prezidiumo iškelti biologas prof. Andrė Frankė (Andre Franke, Vokietija), žemės ūkio mokslų atstovas prof. dr. Abdulas Mounemas Mouazenas (Abdul Mounem Mouazen, Belgija) ir medžiagotyrininkas prof. Saulius Kačiulis (Italija).

Balsuojant atvirai pritarta dėl kandidatų įrašymo į slapto balsavimo biuletenius LMA tikriesiems ir užsienio nariams rinkti. Balsų skaičiavimo komisijos LMA tikrųjų narių ir LMA užsienio narių rinkimams nariais paskirti akademikai V. Nekrošius, Vytautas Getautis, Jonas Remigijus Naujalis, Giedrė Samuolienė ir Algirdas Vaclovas Valiulis.

Suskaičiavus rinkėjų balsus paaiškėjo, kad visi kandidatai buvo išrinkti. Priimti tai patvirtinantys LMA narių visuotinio susirinkimo nutarimai.

Parengė dr. Rolandas Maskoliūnas ir dr. Andrius Bernotas
Virginijos Valuckienės nuotraukos

GALERIJA