Naujienos

Atgal

Naujienų archyvas

Akademiko Vytauto Gudelio 100-osioms gimimo metinėms skirtos parodos „Čia Baltija, čia Lietuva“ pristatymas

2023 09 12

Einu per klampų kopos smėlį, o iš paskos, tarsi seklys įkandin seka mano pėdos...
V. Gudelis

Rugsėjo 7 d. Gamtos tyrimų centro (GTC) konferencijų salėje įvyko parodos „Čia Baltija, čia Lietuva“, skirtos akademiko Vytauto Gudelio 100-osioms gimimo metinėms, pristatymas. Ją surengė Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos (LMA VB) darbuotojos Sigita Dagienė ir Audrė Trumpienė.

Geologas, geografas ir okeanologas, pedagogas ir mokslo organizatorius V. Gudelis (1923–2007) pirmasis pradėjo nuoseklius Baltijos jūros ir jos krantų, Kuršių nerijos ir marių kvartero nuogulų tyrimus, gilinosi į paleogeografijos, geomorfologijos ir neotektonikos klausimus. Jo erudicija, įvairiapusiškumas, mokslinė, administracinė, visuomeninė veikla iki šiol kelia susižavėjimą.

Ekrane besisukant V. Gudelio gyvenimo akimirkoms, jaukaus pokalbio šalia parodos ekspozicijų susėdo renginio svečiai, LMA VB direktorius dr. Sigitas Narbutas, GTC direktorius, LMA tikrasis narys prof. dr. (HP) Sigitas Podėnas, dailininkas Gvidas Raudonius, jubiliato sūnus architektas Audrius Gudelis su dukra Indre, žurnalo „Baltica“ redaktorius, akademikas prof. dr. Albertas Bitinas, parodos rengėjai, būrys buvusių kolegų ir mokinių.

Iš kairės: LMA VB direktorius dr. Sigitas Narbutas, akademikas Algimantas Grigelis,  GTC direktorius, LMA tikrasis narys prof. dr. (HP) Sigitas Podėnas, dailininkas Gvidas Raudonius.

Renginį įžangos žodžiu pradėjo akademikas prof. habil. dr. Algimantas Grigelis. Priminęs šio susitikimo progą, pakvietė žodį tarti GTC direktorių S. Podėną, kuris pasidžiaugė prasmingu renginiu ir informatyvia paroda. Būdamas gintarų tyrėju, S. Podėnas savo moksliniame kelyje neišvengiamai susidūrė su V. Gudelio darbais, stebėjosi jų kiekiu ir kokybe, kurių ne vienas iki šiandien cituojamas mokslinėse publikacijose. Didžiulis akademiko palikimas šiandien saugomas LMA VB fonduose. Apie tai kalbėjo jos direktorius S. Narbutas, pabrėžęs bibliotekos misiją – saugoti, tvarkyti, pristatyti ir skleisti intelektualinį šalies palikimą. Prisiminimais apie kartu su V. Gudeliu praleistą laiką pasidalijo prof. habil. dr. Olegas Pustelnikovas, kalbėjęs apie jo asmenines savybes ir būdą, apie gebėjimą vadovauti kolektyvui ir siekti mokslinių tyrimų rezultatų, apie tarptautinį bendradarbiavimą ir ryšius su žymiais užsienio mokslininkais.

V. Gudelio atminimo įamžinimu rūpinasi artimųjų įsteigtas Vytauto Gudelio fondas. Jo atstovas dailininkas G. Raudonius, padėkojęs už gražų renginį, įteikė V. Gudelio atminimo medalius. Šiais puikiais meno kūriniais apdovanoti Zigmas Janukonis, Vytautas Minkevičius, Nijolė Eitmanavičienė, Bronislava Kisielienė ir Sigita Dagienė. Apie kitus jubiliato pagerbimo būdus kalbėjo prof. A. Grigelis. Jis išsakė mintį, kad prie namo Gedimino prospekte Vilniuje, kuriame daugiau kaip penkiasdešimt metų gyveno garbusis akademikas, būtina įrengti atminimo lentą ir dėl šio klausimo kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybę. Taip pat reikėtų išleisti V. Gudelio darbų, kurie išsibarstę po įvairiausius leidinius, rinkinį.

Iš kairės: architektas Audrius Gudelis, dailininkas Gvidas Raudonius, Bronislava Kisielienė.

Renginio vedėjas A. Grigelis pasiūlė apžiūrėti parodą, kuri suskirstyta į kelias dalis: „Kvartero geologijos problemos“, „Baltijos pajūris ir įjūris“, „Kuršių nerijos fenomenas“, „Apie jūrą, vėją ir laivus“. Joje eksponuojami dokumentai iš V. Gudelio rankraštinio fondo (F-323), saugomo LMA VB Rankraščių skyriuje, ir svarbiausi mokslininko darbai. Visą V. Gudelio mokslinės veiklos palikimą galima rasti B. Kisielienės parengtoje bibliografijos rodyklėje (Vytautas Gudelis: bibliografinė rodyklė. Sud. B. Kisielienė. Vilnius: Lietuvos mokslų akademijos biblioteka, 1994, 115 p.), kuri vėliau papildyta ir publikuota A. Grigelio parengtoje monografijoje (Akademikas Vytautas Gudelis. Sud., moksl. red. A. Grigelis. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2011, 368 p.).

Akademiko straipsniai spausdinti Lietuvos ir užsienio šalių leidiniuose, žurnaluose „Baltica“, „Geografijos metraštis“ ir kituose. Dėmesį atkreipė pirmasis jo straipsnis „Puari – Naujosios Gvinėjos šerdis“, kuris 1939 m. išspausdintas žurnale „Kosmos“. Parodoje taip pat pateikti V. Gudelio darbai iš terminologijos srities. Jo parengti terminų žodynai (Gudelis V. Geologijos ir fizinės geografijos terminų žodynas. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1956, 219 p. ir Gudelis V. Jūros krantotyros terminų žodynas. Vilnius: Academia, 1993, 408 p.) buvo ir yra svarbūs gamtos tyrėjams. Pristatyta ir V. Gudelio meninė kūryba. Su jo poetiniais tekstais jau minėtoje A. Grigelio parengtoje monografijoje (2011 m.) supažindino dukros Džiuljetos Gudelytės-Raudonienės ir G. Raudoniaus straipsnis „Poetiniai proveržiai“. Paroda iliustruota Reginos Morkūnaitės nuotraukomis iš Kuršių nerijos ir V. Gudelio vaikystės piešiniais, kurie taip pat saugomi LMA VB Rankraščių skyriuje.

Renginio dalyviai dar ilgai šurmuliavo prie parodos stendų, prisimindami žymųjį mūsų šalies gamtos tyrėją akademiką V. Gudelį. Ją dar galite aplankyti ir jūs, nes paroda GTC konferencijų salėje veiks iki 2023 m. spalio 31 dienos.

Dr. Violeta Pukelytė-Baltrūnienė
Virginijos Valuckienės nuotraukos

GALERIJA