• LIT
  • Naujienos
Atgal

Naujienos

Dirbtinio intelekto potencialas

2023 10 25

Tobulinti dirbtinio intelekto (DI) sprendimus jau daugelį metų motyvuoja poreikis jį taikyti įvairiausiose srityse. Galima paminėti ir tą sritį, kuri ypač džiugina – medicinos diagnostika. Pasitelkus dirbtinį intelektą, medikams lengviau aptikti ir identifikuoti ligų sukeltus pokyčius atliekant medicininių vaizdų analizę.

Spalio 20 d. Lietuvos mokslų akademijoje (LMA) įvyko konferencija „Dirbtinio intelekto technologijos medicinoje: tyrimai ir diagnostika“. Konferenciją organizavo LMA Technikos mokslų skyrius (TMS), Biologijos, medicinos ir geomokslų skyrius (BMGS) ir Lietuvos dirbtinio intelekto asociacija.

 

Konferencijos pranešėjai. Iš kairės: I. Paulauskaitė, G. Dzemyda, D. Rastenytė, L. Petkevičius, L. Kupčinskas, O. Kurasova, D. Čeilutka.

Renginį vedė Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakulteto Programų sistemų katedros vedėjas bei Lietuvos dirbtinio intelekto asociacijos narys dr. Linas Petkevičius, TMS pirmininkas Gintautas Dzemyda, BMGS pirmininkas Limas Kupčinskas. Sveikinimo žodį tarė LMA prezidentas Jūras Banys. Jis pabrėžė, kad apie dirbtinį intelektą labai daug kalbama, nors ne kiekvienas žmogus gali tiksliai įvardyti, kas tai yra. Tačiau visiems aišku, kad tai ateities technologija ir jos atėjimas į mūsų gyvenimus yra neišvengiamas.

 

LMA prezidentas J. Banys ir  O. Kurasova.

Pirmąjį pranešimą skaitė Lietuvos dirbtinio intelekto asociacijos prezidentas Dovydas Čeilutka. Jis pristatė asociacijos veiklą, kurios tikslas – skatinti DI taikymą Lietuvoje, ir pasidalijo asociacijos planais. Ši asociacija telkia dirbtinio intelekto ekspertus, startuolius, įmones bei akademinius padalinius į vieną Lietuvos technologijų ekosistemą ir skatina taikyti DI įvairiose srityse.

 

Lietuvos dirbtinio intelekto asociacijos prezidentas D. Čeilutka.

Dirbtinio intelekto technologijos pastaraisiais metais pasiekė didžiulį proveržį generavimo ir teksto sampratos srityse, neaplenkė jos ir medicinos srities. Nuo automatinio ląstelių atpažinimo iki automatinio teksto ir rekomendacijų taikymo su dideliais kalbos modeliais – visa tai pasiekiama pasitelkiant naujas DI technologijas.

 

Akademikai D. Rastenytė, L. Kupčinskas ir G. Dzemyda.

Vėliau buvo skaitomi plenariniai pranešimai. Akad. Olga Kurasova pristatė pranešimą „Dirbtinis intelektas: galimybės, iššūkiai ir tendencijos“, apžvelgė pagrindines DI sąvokas. Akad. Daiva Rastenytė (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) skaitė pranešimą „Dirbtinis intelektas ir medicina“. Ji kalbėjo apie iššūkius, su kuriais susiduria medicinos įstaigos, taip pat aptarė, kaip DI gali padėti spręsti kylančias problemas. Atkreiptas dėmesys ir į svarbią temą – dirbtinio intelekto etiką.

Plenarinius pranešimus pratęsė diskusija. Pranešėjai atsakė į klausimus, susijusius su DI taikymu medicinoje, pasidalijo savo nuomonėmis apie DI etiką.

Prie diskusijos dalyvių prisijungė ir Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų (VULSK) teisininkė Indrė Paulauskaitė, kuri atsakė į klausimus apie asmens duomenų apsaugą dirbant su medicininiais duomenimis.

 

Konferencijos dalyviai prie stendinių pranešimų.

Po diskusijos savo tyrimus pristatė jaunieji mokslininkai, doktorantai ir verslo įmonių atstovai. Daugiausia pranešimų buvo apie DI technologijų taikymą medicininių vaizdų analizėje. Konferencijoje pristatyta 15 stendinių pranešimų iš VULSK, LSMU, Valstybinio patologijos centro, Vytauto Didžiojo universiteto ir VU bei dviejų įmonų: UAB „Neurotechnology” ir UAB „Zivė”.

 

Konferencijos dalyviai prie stendinių pranešimų.

Renginio pabaigoje simpoziumo dalyviai turėjo galimybę pakalbinti pranešėjus, pabendrauti ir padiskutuoti apie sėkmingai medicinai kuriamus DI sprendimus.

Parengė dr. Linas Petkevičius ir LMA Technikos mokslų skyriaus vyriausioji koordinatorė Valerija Paškauskienė
Virginijos Valuckienės nuotraukos

GALERIJA