Naujienos

Atgal

Naujienų archyvas

Kalėdoms artėjant: Lietuvos mokslų akademijos narių visuotinis susirinkimas

2023 12 20

Gruodžio 19 d. įvyko iškilmingas Lietuvos mokslų akademijos (LMA) narių visuotinis susirinkimas, kuriame dalyvavo ne tik akademijos nariai, bet ir svečiai: Lietuvos mokslo tarybos (LMT) pirmininkas prof. Gintaras Valinčius, Kauno miesto vicemeras Tomas Jarusevičius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Eglė Andriuškienė, naujieji LMA Jaunosios akademijos nariai bei jos nariai, tampantys  alumnais.

Renginio pradžioje tylos minute pagerbtas akademikų Evaldo Nekrašo ir Liudo Mažeikos atminimas. Vėliau LMA prezidiumas ir mokslų skyrių nariai sveikino pasižymėjusius akademikus ir LMA narius-sukaktuvininkus. LMA atminimo medaliais įvertinti akademikai Vincas Būda, Leonas Valkūnas, Antanas Žilinskas. LMA sveikinimo adresai skirti akademikams Antanui Andrijauskui (75), Povilui Poškui (75), Arvaidui Galdikui (60) ir Jurgiui Vilemui (85).

LMA prezidentas Jūras Banys ir Lietuvos Ignoto Domeikos draugijos prezidentas akad. Algimantas Grigelis įteikė du I. Domeikos atminimo medalius. Akademikas Vytautas Jonas Sirvydis apdovanotas už nuopelnus pasauliniam medicinos mokslui, žymius pasiekimus ir įtaką kardiochirurgijos raidai, didį humanizmą. Akademikas Aivaras Kareiva – už pasaulinio lygio pasiekimus neorganinės chemijos srityje, lyderio įtaką aukštojo mokslo plėtrai, nuopelnus chemijos mokslo istorijai. A. Grigelis pridūrė, kad apdovanoti akademikai – ne pirmieji taip įvertinti asmenys. Laureatais yra tapę penkiolika asmenų, prisidėjusių prie mokslo istorijos plėtros ir garsinusių Lietuvos vardą užsienyje. Akad. V. J. Sirvydis inicijavo kelis leidinius. Vienas jų – „Širdis yra graži“. Be to, inicijavo ir paminklą gydytojui „Lozoriau, kelkis“. Akad. A. Kareiva išleido knygą „Nuostabusis cheminių elementų pasaulis“. Be to, jis inicijavo paminklo elektrochemijos mokslo pradininkui Teodorui Grotusui (Theodor Grotthuss) statybą Žeimelyje – gyvenvietėje šalia buvusios žymiojo mokslininko laboratorijos Gedučių dvare. Tai didelis indėlis į Lietuvos kultūros paveldą.

Akad. Algimantas Grigelis.

J. Banys padėkojo susirinkusiems akademikams, prisidėjusiems prie kilnaus tikslo – rinkti lėšas, už kurias nupirkti du serveriai Ukrainos nacionalinei mokslų akademijai. Prisimindamas reikšmingus besibaigiančių metų įvykius, LMA prezidentas paminėjo, kad jau yra renovuota LMA Vrublevskių bibliotekos saugykla, dabar vyksta senojo pastato renovacija. Metai buvo turiningi. Jis atkreipė dėmesį į išskirtinį įvykį – Mokslų akademijoje organizuotą tarptautinę konferenciją „Vilniaus žydų intelektualinis paveldas“. Taip pat buvo tariamasi su Alfa.lt žiniasklaidos portalu bei tos pačios bendrovės „Naujienų centras“ leidžiamu žurnalu „IQ“ dėl mokslo populiarinimo sklaidos: kas savaitę LMA prašoma teikti po straipsnį apie mokslo aktualijas – po vieną kiekvieno LMA tikrojo nario straipsnį kas dvejus metus. Be to, pavyko susitarti su Vilniaus miesto savivaldybe dėl Vilniaus miesto mokslininko premijos įsteigimo. Du laureatus nominuos LMA. Jie galėtų pelnyti pinigines premijas ir šv. Kristoforo statulėles.

Renginyje buvo pagerbti 2023 m. Kauno miesto mokslo premijos laureatai. Kauno miesto vicemeras T. Jarusevičius savo kalboje pabrėžė: „Jūsų darbai yra būtent ta varomoji jėga, nešanti šviesą, pažinimo ir atradimo džiaugsmą. Nuolatinis pažangos siekis – būtina sąlyga šiuolaikiško miesto augimui ir modernios valstybės vystymuisi. Kitąmet laukia išskirtinis įvykis – Kaune atsivers mokslo muziejaus „Mokslo sala“ durys. Būsite pirmieji šio centro svečiai. Itin malonu, kad šio mokslo muziejaus idėja, jo ištakos yra Lietuvos mokslų akademijoje. Todėl Kaunui yra garbė tęsti gražią tradiciją, įteikiant miesto mokslo premijas. Tebūnie jums 2024-ieji „kaunastiški“ metai: kupini energijos, ambicijų, tikslų.“

Vertinimo komisijos pirmininkas akad. Gintautas Dzemyda paskelbė komisijos siūlymą humanitarinių ir socialinių mokslų srityje premiją skirti Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) architektūros istorikui prof. habil. dr. Vytautui Levandauskui už aktyvią, kultūriškai inovatyvią veiklą, jos įgyvendinimą Kauno mieste. Gamtos, medicinos ir sveikatos, žemės ūkio ir technologijos mokslų srityje įvertintas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) gydytojas otorinolaringologas prof. habil. dr. Virgilijus Ulozas už novatorišką mokslinę idėją ir jos įgyvendinimą Kauno mieste.

Iš kairės: akad. Gintautas Dzemyda, prof. habil. dr. Vytautas Levandauskas,  Kauno miesto vicemeras Tomas Jarusevičius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Eglė Andriuškienė, LMA prezidentas Jūras Banys.

Prof. V. Levandauskas, dėkodamas už įvertinimą, prisiminė, kad yra ketvirtos kartos kaunietis. Jaunystėje dirbant gidu jam kilo klausimų, kodėl Kauno senamiesčio gatvės tokios siauros ir kreivos. Kodėl bažnyčių bokštai tokie banguoti. Žinių troškimas atvedė į architektūros istoriją. Tai yra tikra atradimų jūra. Joje galima atrasti ne tik tai, kas matoma fasaduose, bet ir tai, ko nesimato. Jį itin domino nepaliestas mūras, siekis pamatyti pirmąsias konstrukcijas ir pažinti architektūrą techniškai. Todėl ieškojo formos ir konstrukcijos sąsajų. V. Levandausko knyga „Lietuvos mūro istorija“ pelnė Lietuvos mokslo premiją. Naujausia knyga – apie LDK architektūrą. Laureatas prisipažino norįs sukurti dar kažką „lokalaus“ – pvz., apie Kauno architektūros vaizdą ikonografiniuose šaltiniuose. Baigdamas padėkojo VDU rektoriui už pasitikėjimą iškeliant jo kandidatūrą premijai, LMA – už darbų ekspertavimą. Dėkojo ir Kauno m. savivaldybei, sukūrusiai metų pabaigoje dar vieną šventę, kur pagerbiami Kauno mokslininkai.

Iš kairės: akad. Gintautas Dzemyda, akad. Rimantas Benetis, prof. habil. dr. Virgilijus Ulozas,  Kauno miesto vicemeras Tomas Jarusevičius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Eglė Andriuškienė, LMA prezidentas Jūras Banys.

Prof. V. Ulozui padėkos kalboje kilo asociacija su „Oskarų“ teikimais. Todėl jis dėkojo už teisingą komisijos sprendimą, Kauno miestui – už gautą premiją, alma mater LSMU – už pasitikėjimą ir šeimai – už palaikymą. Laureato moksliniai darbai skirti pacientams, sergantiems gerklų ligomis. Tyrimai apima balso analizę, naudojant dirbtinį intelektą ir kitas modernias technologijas, biožymenų paiešką gerklų vėžio diagnostikai ir gydymui.

Apie Lietuvos mokslo ir studijų institucijų vertinimą bei perspektyvas pranešimą skaitė LMT pirmininkas dr. G. Valinčius. Tokie vertinimai lemia Lietuvos mokslo institucijų finansavimą. Jo manymu, Lietuva turi vieną geriausių mokslo tyrimų finansavimo sistemų, kurioje rezultatai susiejami su finansavimu. Atliekamas palyginamasis, kokybinis vertinimas (kartą per penkerius metus) ir kasmetinis kiekybinis vertinimas. Pirmąjį atlieka tarptautinės ekspertų grupės. Šiemet baigtas palyginamasis ekspertinis 2018–2022 metų vertinimas. Institucijos taip pat galėjo pareikšti savo nuomonę, diskutuoti dėl vertinimų. Apeliacinį procesą atliko jungtinė komisija, kur irgi dalyvavo LMT. Vertinama buvo mokslo kokybė, mokslo ir technologijų eksperimentinės plėtros (MTEP) socialinis ekonominis efektas ir MTEP perspektyvumas. Vertinime dalyvavo 28 universitetai ir mokslinių tyrimų institutai, kuriuos vertino 113 ekspertų iš Liverpulio, Sorbonos, Kembridžo, Helsinkio, Barselonos ir kitų universitetų. Vertinimas truko daugiau nei metus. Buvo gauti iš esmės panašūs, geri rezultatai. Tarp lyderių: VU, VDU, KTU, LSMU, LMTA ir kiti. Stipriausiomis mokslo sritimis pripažintos biochemija, biologija, medicina, psichologija, filosofija, menotyra, sociologija ir nemažai kitų. Silpniausiai vertinamos institucijos, kur dirba mažos tyrėjų grupės. Taigi, kritinė tyrėjų masė labai svarbi, norint gauti pozityvų įvertinimą.

Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas prof. Gintaras Valinčius.

Šis vertinimas lemia 70 proc. viso institucijų finansavimo. Likę 30 proc. priklauso nuo kasmetinio kiekybinio vertinimo. G. Valinčius sakė, kad LMT ateityje sieks dar labiau įsigilinti į vertinimo proceso aspektus, stiprins bendravimą su aukštųjų mokyklų ir mokslo institutų vadovais. Netrukus – kitų metų sausio 16 d. – bus organizuojamas vertinimo viešinimo renginys, į kurį kviečiami ekspertų komisijų vadovai tam, kad išgirstume tiek vertinamųjų, tiek ekspertų nuomonę ir patobulintume būsimą vertinimo procesą 2028 metais.

Akad. Sigitas Tamulevičius klausė, kaip buvo bendraujama su ekspertais: ar jie atsakė į klausimyną, buvo pasiruošę objektyviai vertinti? Pranešėjas patvirtino, kad ekspertai buvo instruktuojami, buvo iš anksto vertinami pagal savo patirtis ir kompetencijas. Akad. G. Dzemyda papriekaištavo LMT, kad dėl tokios vertinimo sistemos ir rezultatų gali būti sužlugdytos kai kurios doktorantūros. G. Valinčius atsakė, kad LMT įgyvendina mokslo politiką. Vertinimo tvarka patvirtinta ministrės įsakymu, todėl tikrai nesiekiama ką nors žlugdyti. Be to, LMA irgi gali paveikti Vyriausybės sprendimus.

Naujai išrinkti LMA Jaunosios akademijos nariai.

Šiemet jau šeštą kartą buvo išrinkta dešimt naujų LMA Jaunosios akademijos (LMAJA) narių. Jų sąrašą ir pasiekimus tribūnoje skelbė viceprezidentas Z. Dabkevičius. Išrinktiems LMA jauniesiems akademikams nario ženklus ir pažymėjimus įteikė LMA prezidentas su viceprezidentu. LMAJA nariais tapo: Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriuje – dr. Irma Budginaitė-Mačkinė (socialiniai mokslai, sociologija, VU) ir dr. Rasa Nedzinskaitė-Mačiūnienė (socialiniai mokslai, edukologija, VDU); Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyriuje – dr. Julius Vengelis (fizika, VU) ir dr. Aleksej Žarkov (chemija, VU); Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriuje – dr. prof. Andrej Spiridonov (geologija, VU) ir dr. Milda Stankevičiūtė (ekologija ir aplinkotyra, Gamtos tyrimų centras); Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriuje – dr. Juozas Grigas (veterinarija, LSMU) ir dr. Rūta Sutulienė (agronomija, LAMMC); Technikos mokslų skyriuje – dr. Gintarė Kručaitė (medžiagų inžinerija, KTU) ir dr. Arvydas Rimkus (statybos inžinerija, VILNIUS TECH).

Dešimt LMAJA narių, išrinktų 2019 m., jau baigia savo kadenciją. Todėl už indėlį į LMAJA veiklą, atstovaujant Lietuvos jaunųjų mokslininkų interesams, telkiant mokslininkus kūrybinei, mokslinei ir ekspertinei veiklai, keliant mokslo prestižą ir kuriant pažangią Lietuvą, LMA prezidiumo padėkas gavo dr. Tomas Petreikis, dr. Vytautas Rinkevičius, dr. Aldona Balčiūnaitė, dr. Jevgenij Chmeliov, dr. Giedrius Gasiūnas, dr. Jurgita Skiecevičienė, dr. Rita Armonienė, dr. Aleksandr Novoslavskij, dr. Remigijus Paulavičius ir dr. Gediminas Stankūnas.

Renginio pabaigoje muzikinę programą atliko trio „Grazioso“: Joana Gedmintaitė (sopranas), Viktorija Marija Zabrodaitė (fleita), Šviesė Čepliauskaitė (fortepijonas). Vedėja Irena Žilinskienė prieš koncertą pabrėžė, kad „Kalėdų šventė visų pirma yra mūsų vidinė būsena, kurią galime susikurti patys: Kalėdos yra mūsų širdyse.“ Būtent tokią nuotaiką atspindėjo trio atliekami virtuoziniai muzikiniai linkėjimai.

Iš kairės: trio „Grazioso“ – Viktorija Marija Zabrodaitė (fleita), Šviesė Čepliauskaitė (fortepijonas), Joana Gedmintaitė (sopranas).

Baigdamas susirinkimą, LMA prezidentas J. Banys palinkėjo visiems gražių ir prasmingų švenčių, naujų siekių ir jų sėkmingo įgyvendinimo ateinančiais 2024-aisiais metais.

Parengė dr. Rolandas Maskoliūnas, vyr. specialistas ryšiams su visuomene
Virginijos Valuckienės nuotraukos

GALERIJA