Naujienos

„Šiandien man šventė“, – sako dailininkas Arvydas Každailis

2024 03 18

Esu dailininkas, ne menininkas. Dailės sąmyšio metu esu pagerbtas, būdamas Lietuvos mokslų akademijoje, tarp iškilių mokslo ir kūrybos inteligentų. Tai mane įpareigoja. Jaučiuosi esąs tarp bendraminčių.
ŠIANDIEN MAN ŠVENTĖ,
Nes dedamas stogas mano gyvenimo namui.
Esu toks, kokie buvo mano tėvai. Ir jie, ir mano artimieji patyrėme skaudžių netekčių tiek okupuotoje, tiek laisvoje Lietuvoje. Nežiūrint to, Lietuva, kaip valstybė man ypač svarbi. Didžioji mano kūrybos dalis skirta jai, nepaisant kai kurių ją valdančių ar išlaikomų tylaus blokavimo.
Kūryboje nevengiau saviraiškos, tačiau svarbiausiu kelrodžiu laikau LIETUVĄ ir matau save kaip beviltišką lopytoją skylių, patirtų jos savastyje bėgant šimtmečiams.
Daug ko dabartyje nesuprantu ir klausiu, KODĖL.
Kodėl frankams ir germanams lopyti nereikia, o baltų palikuoniams – reikia?
Kodėl nematau Dailės akademijoje akademijos?
Ar gali būti dailininkai šiuolaikiniai ir ne?
Kodėl Šiuolaikinio meno centras turi privilegijų: atskirą eilutę valstybės biudžete ir valstybės dovaną Sapiegų rūmų ansamblį ir kita?
Kodėl idėja valstybės sostinėje turėti Pagrindinę reprezentacinę valstybės aikštę blokuojama ir STRINGA, nors tam yra įstatymas?
Todėl rašau.
Ką publikuoja, ką ne. Rašau, nors mokykloje turėjau trejetą už rašymą.
Džiaugiuosi sulaukęs šios dienos ir tikiuosi susirinkusių ir visų Lietuvoje, ir Senadvaryje šalia Antalieptės, – palankumo vartant leidinį, nes jis, Jūsų palankumas, lydės leidinį ir mane  tolesnėje kelionėje.
Žinodamas, kokia chaotiška mano kūrybos erdvė ir leidiniui teikta medžiaga, esu be galo dėkingas Lietuvos kultūros tyrimų institutui ir asmeniškai Akademikui Antanui Andrijauskui už analitinį tekstą leidinyje, iniciatyvą išleisti leidinį ir jo toleranciją mano kūrybai ir asmeniui.
Baigdamas dėkoju mano žmonai Reginai už kantrybę ir palaikymą, Lietuvos kultūros tyrimų instituto kolektyvui ir asmeniškai leidinio maketuotojai Skaistei Ašmenavičiūtei už atsakomybę ir darbą ruošiant leidinį. Ypatingai ačiū tariu leidinio spaudą apmokėjusiai įmonei JŪRĖS MEDIS ir asmeniškai vadovui Ovidijui Jankauskui.

Taip kovo 12 d. savo mintimis ir jausmais dalijosi dailininkas Arvydas Každailis gausiai susirinkusiesiems į jo kūrybos albumo „Autentiškų ištakų ieškojimas“ sutiktuves Lietuvos mokslų akademijoje. Renginyje taip pat dalyvavo ir kalbėjo albumo sudarytojas akad. Antanas Andrijauskas, Gražina Gurnevičiūtė, dr. Nijolė Tumėnienė, dr. Živilė Gaižutytė, dr. Odeta Žukauskienė. Renginį pradėjęs ir vedęs poetas, publicistas kultūrologas dr. Vytautas Rubavičius pažymėjo, kad šis albumas – tai dailininko kūrybos kelio apibendrinimas, jo apmąstymai Lietuvos, tautos likimo klausimais. Pateikė savo įžvalgas apie lietuvių valstybės, tautos kultūros ištakas.

Iš kairės: dailininkas Arvydas Každailis, dr. Vytautas Rubavičius, akad. Antanas Andrijauskas.

Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas A. Každailis – intelektualus ir įvairiapusis vyresniosios kartos menininkas, grafikas, knygų iliustratorius, heraldikos kūrėjas, įvardijamas XX–XXI a. Lietuvos dailės klasiku. Menininkui būdingos trys raiškos erdvės: grafika, Lietuvos istorijos įprasminimas ir heraldika. Jis yra sukūręs  ofortų, estampų, lino raižinių, Lietuvos valstybės  miestų ir miestelių herbų, freskų ir kitų svarbių dailės kūrinių.

Akad. A. Andrijauskas, pristatydamas A. Každailio kūrybos albumą, atkreipė dėmesį į tai, kad labai simboliška, jog renginys šalia Kovo 11-osios. Kalbėdamas apie dailininką sakė, kad jo gilus Lietuvos istorijos apmąstymas siejamas su meistryste. Anksčiau akademikas yra rašęs ir dabar pakartojo, kad „greta P. Repšio, B. Leonavičiaus jis priklauso tai negausiai mūsų dailininkų gildijos daliai, kuri nukreipė savo žvilgsnius į tragišką baltų genčių ir lietuvių tautos istoriją. Būtent šios pakraipos kūriniai suformavo savitą dailininko veidą ir tapo svarbiausiu įnašu į mūsų dailės istoriją. [...] Jam svarbiausia ne pasiektas tikslas, o ieškojimas, buvimas kelyje. [...] Nuo jaunystės buvo nenuolankus kritiškai mąstantis maksimalistas, labai reiklus viskam, kas siejosi su sąvokomis autentiškumas ir profesionalumas.“

Šis albumas – tai penktoji Lietuvos kultūros tyrimų instituto leidžiamos serijos „Unio Pictorum“ knyga. Projektas skirtas iškiliems Lietuvos dailės meistrams ir tiems talentingiems dailininkams, kurie neturi galimybės išleisti išsamesnių jų kūrybą atspindinčių albumų. Tekstai juose skelbiami ne tik lietuvių, bet ir anglų bei prancūzų kalbomis siekiant, kad šie menininkai būtų dar plačiau žinomi.

G. Gurnevičiūtė, pristatydama A. Každailio heraldikos kūrinius, tarp kurių Lietuvos valstybės herbas, valstybės prezidento vėliava, istorinė valstybės vėliava, be to, jis atkūrė ir sukūrė daugiau nei 40 miestų bei miestelių herbų, giminių bei šeimų herbų, pažymėjo, koks sudėtingas ir kompleksiškas yra herbo kūrimas. Daug reglamentuojančių taisyklių ir išskirtinumas, kaip pagrindinė herbo funkcija, verčia kūrėją balansuoti tarp disciplinos ir kūrybos. A. Každailis savo kūryba atspindi šiuos procesus, „pažiūrėkite, kaip šviečia jo kūrybinė kibirkštis tarp reglamentų blokų“, – sakė heraldikos tyrėja.

Dr. V. Rubavičiui dailininko paklausus, koks vaizdas apie lietuvių tautos šaknis svarbiausias, A. Každailis pažymėjo, kad kaip dailininkas galėjo leisti sau laisvumo. Trumpai prisimindamas ir pasakodamas apie savo kūrybą sakė: „Dailė (nuo Egipto laikų) kaip tekėjimas, kaip lotyniška abėcėlė“. Todėl jam nesuprantamas dabar dailininkui nuolat užduodamas klausimas: „Kas nauja?“ Ir stebėjosi, kodėl niekas nebeklausia, kas profesionalu? Kas vertinga?

Dailėtyrininkė dr. N. Tumėnienė, atsakydama į klausimą, kokį įspūdį daro albumas, pažymėjo, kad akad. A. Andrijauskui pavyko atskleisti dailininko Každailio individualybę, jo asmenybės pilnatvę. Albume esantis tekstas ir vaizdas skatina atsiskleisti ir skaitytojo kūrybinėms galioms, – tai yra išskirtinė knyga. Kalbėdama apie baltų kultūrą, sakė, kad ji lygiagreti Europoje esančiai kultūrai, kitokia, bet lygiagrečio mąstymo kultūra (mitologija tai patvirtina). Dailėtyrininkė apgailestavo, kad istorijos nebereikia, istorija užmirštama, atmetama. Pažymėjo, kad naujo, naujų raiškos formų ieškojimas menininkus paverčia laikinais.

Akad. A. Andrijauskas sakė, kad jam, kaip sudarytojui, rengiant kiekvieną šios serijos albumą labai svarbu rasti individualų raktą, kaip išryškinti, kas konkrečiam dailininkui svarbiausia. Šiame kūrybos albume svarbiausia atsisukimas į baltų genčių istorijos ištakas. Kalbėdamas akademikas taip pat pažymėjo mitopoetiką Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūryboje kaip užslopintą archainės pagoniškos lietuvių kultūros sluoksnį, pabrėžė gyvavusį išskirtinį dėmesį Lietuvos kultūros istorijai Kauno meno mokykloje.

Dr. Ž. Gaižutytė atkreipė dėmesį, kad tai yra pirmasis solidus A. Každailio kūrybai skirtas leidinys. Pats kūrybos albumo pavadinimas – „Autentiškų ištakų ieškojimas“ – tai dailininko kūrybos kryptys. Ištakų paieškos randamos albume: grafika, istoriniai ciklai, taikomoji dekoratyvinė dailė, heraldika, A. Každailio tekstai apie kultūros ir dailės problemas, dailininko pasisakymai aktualiais istorijos įprasminimo klausimais.

Dr. O. Žukauskienę sužavėjo dailininko kūryba ir ji naujai išvydo jo klasikinių ofortų modernumą, kaip pavyzdį pateikdama albumo viršelio iliustraciją. Pabaigoje gausus gerbėjų būrys sveikino dailininką A. Každailį, prašė autografų, dėkojo akad. A. Andrijauskui. Manau, ne vieną renginio dalyvį paskatino toliau gilintis į savosios kultūros ištakas.

Iš kairės: Arvydas Každailis, Petras Repšys, Rimantas Dichavičius ir Bronius Leonavičius.

Viename interviu dailininkas A. Každailis yra sakęs: „Kuriu tai, kas man gražu, apie ką galvoju, kas rūpi. Yra Lietuva. Esame lietuviai. Manau, tik tuo esame svarbūs sau ir pasauliui. Tik tuo esame mes. Savo kūriniais noriu išsakyti ir pasitarti. Man darbuose svarbiausia tarnystė. Kartais save vadinu lopytoju. Turiu omenyje mano tėvynės paveldėtas kultūros spragas. Jos mane jaudina ir moko. Savo kūriniais bandau kalbėtis, bet nelabai kas su manimi kalbasi. Dabar, laisvės be ribų laikais, tai nemadinga.“

Parengė Aurika Bagdonavičienė, LMA Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus vyriaus. koordinatorė
Virginijos Valuckienės nuotraukos

GALERIJA