Naujienos

Mokslinė-praktinė konferencija „Žmogaus ir gamtos sauga 2025“

2025 05 13

Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) kartu su Lietuvos mokslų akademija (LMA) organizavo 31-ąją tarptautinę mokslinę-praktinę konferenciją „Žmogaus ir gamtos sauga 2025“, kuri vyko gegužės 7–9 dienomis. Konferencijos partneris – VDU Žemės ūkio akademijos (ŽŪA) Bioekonomikos tyrimų ekscelencijos centras (BioTEC), kuriame dirba aukšto lygio patyrę ir jaunieji Lietuvos bei užsienio mokslininkai. Centrui vadovauja prof. dr. Zita Kriaučiūnienė. Pagrindiniai šios konferencijos rėmėjai – ŽŪA Inžinerijos fakultetas, ŽŪA Miškų ir ekologijos fakultetas, Žemaitijos saugomų teritorijų direkcija.

Ši konferencija rengiama pasaulinėms Sveikatos, Aplinkos apsaugos bei Darbuotojų saugos ir sveikatos dienoms paminėti, siekiant aptarti tarpusavyje susietas žmogaus saugos ir sveikatos, įvairių inovatyvių tyrimų technologijų vystymo ir aplinkos apsaugos problemas, skelbti naujausias mokslinių tyrimų žinias, sudaryti galimybę mokslininkams ir jauniesiems tyrėjams skleisti tyrimų rezultatus tarp mokslininkų ir studentų, žemės ir miškų ūkio, gamtos, sveikatos ir kitų sričių specialistų, pabrėžiant žmonių saugos ir aplinkos apsaugos svarbą.

31-oji konferencija pasižymėjo dalyvių gausa. Dalyvavo patyrę ir jaunieji mokslininkai iš 37 institucijų ir 7 šalių: Lietuvos, Švedijos, Vokietijos, Belgijos, Turkijos, Lenkijos ir Pietų Afrikos. Iš viso apie 200 bendraautorių perskaitė 57 žodinius ir 41 stendinį pranešimą. Konferencijos pranešimų bendraautoriai buvo 92 jaunieji mokslininkai, iš jų 66 bakalaurai ir magistrantai bei 26 doktorantai.

Pirmoji konferencijos diena – VDU Botanikos sode

Konferencija prasidėjo gegužės 7 d. VDU Botanikos sode, sekcijoje „Aplinka ir sveikata“, kurios veiklą organizavo konferencijos organizacinio komiteto narė prof. habil. dr. Ona Ragažinskienė ir doc. dr. Vilma Kaškonienė. Buvo pristatyti 9 žodiniai ir 11 stendinių pranešimų. Tą pačią dieną VDU Botanikos sode vyko ir konferencijos seminaras „Vaistinių (aromatinių) augalų introdukcija, etnopaveldas, mokslinė ir praktinė reikšmė“, kurį rengė VDU Botanikos sodo Mokslo skyriaus Vaistinių ir prieskoninių augalų mokslo sektorius, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Farmacijos fakulteto Farmakognozijos katedra ir LSMU Farmakognozijos klubas. Seminaro tikslas – skleisti mokslo žinias apie vaistinių augalų reikšmę žmogaus ir gamtos saugai bei jų racionalų naudojimą. Seminarui vadovavo prof. habil. dr. O. Ragažinskienė ir prof. habil. dr. Nijolė Savickienė. Seminare buvo pristatyti 9 pranešimai, apimantys vaistinių augalų rūšių įvairovės tyrimus ir išteklių išsaugojimą bei racionalų jų naudojimą medicinoje, farmacijoje, maisto ir kosmetikos pramonėje bei veterinarijos praktikoje.

Antroji konferencijos diena – ŽŪA Inžinerijos fakultete

 

Gegužės 8-ąją konferencija tęsėsi ŽŪA Inžinerijos fakultete, kuriame vyko plenarinis konferencijos posėdis ir sekcijų „Biosistemų inžinerija“ bei „Ekologija, gamta grįsti sprendimai, darni miškininkystė“ darbas. Plenarinį posėdį atidarė konferencijos organizacinio komiteto pirmininkas, Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros vedėjas akad. prof. dr. (HP) Egidijus Šarauskis, sveikinimo žodį tarė ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė. Plenarinio posėdžio pranešimus skaitė: ŽŪA Agronomijos fakulteto  Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedros prof. dr. (HP) Kęstutis Romaneckas – „Daugianariai pasėliai, endogeninės rotacijos ir pasėlių estafetės principas agroekosistemų tvarumui“, VDU Botanikos sodo prof. habil. dr. O. Ragažinskienė – „Vaistinių augalų tyrimų tąsa Europos Tarybos kultūros paveldo Europos istorinių vaistinių ir vaistinių sodų platformoje“, ŽŪA Inžinerijos fakulteto Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros lektorius, leidinio „Profi Lietuva“ vyriausiasis redaktorius Dainius Šišlavas, Lietuvos mokslo tarybos programos „Europos horizontas“ nacionalinis kontaktinis asmuo Lina Liepytė – „Kaip „Europos horizontas“ prisideda prie tvarios augalininkystės ir maisto ateities?“.

Po plenarinio posėdžio vyko darbas sekcijose. „Biosistemų inžinerijos“ 1A sekcijai vadovavo akad. prof. dr. Dainius Steponavičius ir doc. dr. Edvardas Vaiciukevičius, „Biosistemų inžinerijos“ 1 B sekcijai – doc. dr. Sidona Buragienė ir doc. dr. Ramūnas Mieldažys. Kiekvienoje sekcijose buvo perskaityta po 12 žodinių ir bendrai per abi – 10 stendinių pranešimų apie tradicinių ir išmaniųjų žemės ūkio inžinerinių, hidrotechninių ir autotransporto sistemų poveikį aplinkai ir žmogui. Dviem „Ekologija, gamta grįsti sprendimai, darni miškininkystė“ sekcijoms vadovavo prof. dr. Virginija Dulskienė, doc. dr. Midona Dapkienė (3A sekcija) ir prof. dr. (HP) K. Romaneckas, dr. Rasa Kimbirauskienė (3B sekcija). Šiose sekcijose buvo perskaityta 23 žodiniai ir 20 stendinių pranešimų apie ekologijos, augalininkystės ir miškininkystės technologijų, dirvožemio, augalų, ligų, kenkėjų ir kt. tyrimus.

Trečioji konferencijos diena – Varnių regioniniame parke

Išvažiuojamajam konferencijos seminarui „Biologinė įvairovė ir gamta grįsti sprendimai Varnių regioniniame parke“ vadovavo ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas prof. dr. Vitas Marozas, lekt. dr. Žydrūnas Preikša ir Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos vyr. specialistė Gintarė Kačinskaitė. Seminaro metu konferencijos dalyviai susipažino su žemapelkių, taip pat pusiau natūralių pievų augalija, čia vykdytais gamtotvarkiniais darbais, pievų tvarkymo veiklomis ir iššūkiais, aplankė Varnių regioninio parko lankytojų centrą, užsuko į Debesnų botaninį taką, pasivaikščiojo Biržulio paežerio pievomis, užlipo ant Medvėgalio piliakalnio.

Konferencijos medžiaga išleista ir mokslo straipsnių rinkinyje „Žmogaus ir gamtos sauga 2025 / Human and Nature Safety 2025“ (elektroninė versija https://zgs.vdu.lt/wp-content/uploads/2025/05/ZGS2025_leidinys.pdf), referuojamame „Central & Eastern European Academic Source“ (EBSCO) duomenų bazėje, o leidinio bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Nacionalinės bibliografijos duomenų banke (NBDB). Jo išleidimą koordinavo ŽŪA Žemės ūkio ir saugos katedros darbuotojai, iš viso rinkinyje paskelbti 64 originalūs moksliniai straipsniai.

Parengė akad. prof. dr. Egidijus Šarauskis, konferencijos organizacinio komiteto pirmininkas