Naujienos

13-oji terminologijos konferencija: dirbtinis intelektas ir kalbos technologijų pažanga

Dirbtinis intelektas (DI) vis labiau įsitvirtina mūsų kasdienybėje – nuo išmaniųjų asistentų iki automatizuotų paslaugų. Mokslo srityje DI tampa labai svarbiu pagalbininku – padeda analizuoti ir apdoroti didžiulius duomenų kiekius, kurti įvairius modelius ir atrasti naujų dalykų. Jo poveikis juntamas ir kalboje: keičiasi bendravimo stilius, supaprastėja kalbinės struktūros, atsiranda vis daugiau naujų žodžių ir terminų. DI prisideda prie turinio kūrimo, formuoja naujas rašymo tendencijas ir daro įtaką kalbos vartosenai. Sparčiai kintanti technologijų aplinka skatina kurti naujas sąvokas ir terminus, tad kalbos specialistams tenka nuolat stebėti pokyčius ir atnaujinti kalbos išteklius, kad šiuolaikinė kalba išliktų gyvybinga ir tiksli.

Šios ir panašios temos buvo gvildenamos birželio 6 d. Seime vykusioje Lietuvos terminologijos forumo 13-ojoje konferencijoje „Dirbtinis intelektas, duomenų rinkiniai ir terminologija“, kurią organizavo Europos Komisijos (EK) Vertimo raštu generalinio direktorato (VRGD) Danų ir lietuvių kalbų departamentas, Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) ir Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija. Šioje konferencijoje kasmet aktyviai dalyvauja Lietuvos mokslų akademijos Leidybos skyrius – šiemet joje dalyvavo skyriaus vadovė Zina Turčinskienė, lietuvių kalbos redaktorė Sandra Tamulionienė ir anglų kalbos redaktorė Virgilija Rimošaitytė.  

Konferencijoje buvo pristatyti net aštuoni pranešimai apie dirbtinio intelekto taikymą kalboje, vertimuose ir terminų kūrimo srityje. EK VRGD DI paslaugų skyriaus Inovacijų sektoriaus vadovas Kristijanas Brašovėnas (Cristian Brasoveanu) skaitė pranešimą (anglų k.) apie dirbtinio intelekto naudojimą Vertimo raštu generaliniame direktorate ir Europos Komisijoje; EK VRGD Danų ir lietuvių kalbų departamento vertėja, terminologė Sigita Stankevičienė kalbėjo apie terminų išrinkimo priemonę „TermiteOne“ – terminų atpažinimo įrankį, sukurtą EK Vertimo raštu generaliniam direktoratui; EK VRGD Danų ir lietuvių kalbų departamento terminologas Egidijus Zaikauskas aptarė apibrėžčių kūrimo ir vertimo priemones.

Nemažai kalbėta ir apie dirbtinio intelekto technologijas lietuvių kalbai. Apie tai pranešimą skaitė „Neurotechnology“ NLP komandos vadovas Vytas Mulevičius. Vytauto Didžiojo universiteto Taikomosios katedros profesorė ir „Tilde“ vyresnioji tyrėja dr. Jurgita Kapočiūtė-Dzikienė aptarė, kaip didieji kalbos modeliai geba perprasti specialistų kalbą, kokią pažangą pasiekė kalbos technologijos ir kaip veikia jų mokymosi bei samprotavimo mechanizmai.

Pranešimą „Žodžiai, jungiantys pasaulius: valstybės duomenų ontologijų kūrimas“ skaitė Valstybės duomenų agentūros Oficialiosios statistikos portalo modernizavimo projekto vadovas Henrikas Krukauskas. Jis pristatė „Valstybės duomenų ežerą“ – centralizuotą duomenų saugyklą ir tvarkymo sistemą, leidžiančią įvairioms valstybės institucijoms dalintis, analizuoti ir naudoti duomenis efektyviau. Apie nacionalinių teismų pavadinimų vertimo sunkumus pranešimą skaitė Europos Sąjungos Teisingumo Teismo Daugiakalbystės direktorato Lietuvių kalbos vertimo raštu skyriaus teisininkė lingvistė Jolita Vanglovskaja, o Lietuvių kalbos instituto Terminologijos centro vadovė dr. Asta Mitkevičienė kalbėjo apie sinoniminius terminus ir jų norminimą bei ką atskleidžia VLKK Terminologijos pakomisės posėdžių protokolai.

Konferenciją apibendrino ir baigiamąjį žodį tarė VLKK pirmininkė dr. Violeta Meiliūnaitė, padėkojusi už labai įdomų ir naudingą renginį, kuris kasmet sulaukia vis didesnio kalbos ekspertų, redaktorių, vertėjų ir terminologų dėmesio. Susirinkusieji buvo pakviesti per interaktyvią platformą „Slido“ – skirtą tiesioginiam dalyvių įsitraukimui – įvertinti konferenciją ir pateikti pasiūlymus bei temas kitų metų terminologijos konferencijai.

Parengė Sandra Tamulionienė
Dainoros Mozerės ir Sandros Tamulionienės nuotraukos