Naujienos

Genetinių išteklių išsaugojimas ir tvari gyvulininkystė: naujos perspektyvos ir strategijos

Gegužės 29 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Gyvulininkystės institute, Baisogaloje, įvyko aktuali ir turininga mokslinė konferencija „Lietuvos ūkinių gyvūnų genetinių išteklių išsaugojimas pasauliniame kontekste: tvarių sistemų kūrimas“. Renginį organizavo Lietuvos mokslų akademija (LMA) ir LSMU Gyvulininkystės institutas, bendradarbiaudami su Žemės ūkio ministerija. Į konferenciją susirinko mokslininkai, žemės ūkio ir aplinkosaugos specialistai, veisėjų asociacijų atstovai, politikos formuotojai, praktikai ir ūkininkai, kuriuos vienijo bendras tikslas – ieškoti efektyvių būdų genetinei ūkinių gyvūnų įvairovei išsaugoti.

Renginį atidarė LMA tikrasis narys prof. habil. dr. Henrikas Žilinskas, Žemės ūkio ministro patarėjas Genadijus Vorobjovas ir LSMU Gyvulininkystės instituto (GI) direktorius dr. Artūras Šiukščius.

Buvo perskaityti aštuoni pranešimai. Žemės ūkio ministerijos Tvarios žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Gyvulininkystės ir gyvūnų gerovės skyriaus vedėja Dalia Laureckaitė-Tumelienė pristatė ūkinių gyvūnų įvairovės svarbą tvarios ateities kontekste, pabrėždama strateginius politikos prioritetus ir išsaugojimo priemones tiek nacionaliniu, tiek ES mastu. LSMU GI Lietuvos ūkinių gyvūnų genetinių išteklių apsaugos koordinavimo centro vadovė dr. Rūta Šveistienė analizavo, kaip Lietuvoje įgyvendinamos FAO gairės dėl genetinių išteklių apsaugos, aptarė atliktus darbus ir nubrėžė gaires ateičiai. LSMU GI mokslininkė dr. Alma Račkauskaitė kalbėjo apie arklių veislių genetinę įvairovę ir įvertino skirtingų veisimo strategijų svarbą. Akcentuota būtinybė suderinti ūkiniu požiūriu svarbių požymių atranką su genetinės įvairovės išsaugojimu. Dr. Šarūnė Marašinskienė iš LSMU GI pristatė Lietuvos žalųjų galvijų genetinės analizės projektą, kuriame išsamiai nagrinėti kilmės ir genominių tyrimų duomenys. Gauti rezultatai svarbūs tiek selekcijai, tiek kuriant ilgalaikes genetinių išteklių išsaugojimo strategijas.

Akad. Elena Bartkienė

LSMU Veterinarijos akademijos Gyvūnų mokslų fakulteto dekanės prof. dr. Elenos Bartkienės pranešimas buvo skirtas „Vienos sveikatos“ koncepcijai ir tvarių technologijų taikymui gyvulininkystėje, siejant gyvūnų sveikatą, aplinkosaugą ir žmonių gerovę į darnią visumą.

Lietuvos galvijų asociacijos veisėjų direktorius dr. Edvardas Gedgaudas kalbėjo apie genominius tyrimus šiuolaikinėje pieninėje galvijininkystėje, pateikė pavyzdžius, kaip tokie tyrimai didina produktyvumą, mažina ligų paplitimą ir gerina selekcijos efektyvumą.

Valstybinio mokslinių tyrimo instituto Gamtos tyrimų centro mokslininkė dr. Laima Blažytė-Čereškienė pristatė tyrimus apie tamsiąją vakarinę medunešę bitę (Apis mellifera mellifera), kurios genetinis unikalumas daro ją ypač vertingu vietiniu genetiniu ištekliumi. Justas Gulbinas iš Baltijos aplinkos forumo aptarė ekstensyvų ganymą kaip priemonę saugoti pievas, palaikyti biologinę įvairovę ir siekti ekonominio tvarumo. Buvo pateikti sėkmingi praktiniai pavyzdžiai iš Lietuvos.

Konferencijos pabaigoje vyko aktyvios diskusijos apie tolesnius genetinių išteklių išsaugojimo žingsnius, bendradarbiavimo tarp institucijų svarbą, ūkininkų įtraukimą ir praktinių žinių sklaidą.

Genetinių išteklių išsaugojimas nėra vien biologinis ar mokslinis klausimas – tai taip pat politinis, ekonominis ir socialinis iššūkis. Tvarios gyvulininkystės sistemos kūrimas reikalauja tarpdisciplininio požiūrio, o Lietuvos patirtis gali būti naudinga ir tarptautiniu mastu. Renginys paskatino glaudesnį mokslininkų, politikos formuotojų ir praktikų bendradarbiavimą, telkiant bendras pastangas ilgalaikei genetinių išteklių apsaugai.

Akad. Henrikas Žilinskas, dr. Rasa Nainienė