LIT
Naujienos

Naujienos

LMA prezidentas apie tyrėjų ryšius su pseudomokslinių technologijų kūrėjais: tragedija

2025 07 30

Lietuviška įmonė „Technano“ (buvusi UAB „Aireslita“) gamina, o Kanadoje įsteigta bendrovė „Airestech“ parduoda nuo kenksmingos elektromagnetinės spinduliuotės esą apsaugančius aksesuarus. Juos testavo ir VILNIUS TECH fizikai. Lietuvos mokslų akademijos ir Lietuvos mokslo tarybos teigimu, mokslininkų bendradarbiavimas su pseudomokslines technologijas kuriančiais verslais ilgainiui silpnina visuomenės pasitikėjimą mokslu.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas, elektrodinamikos ir telekomunikacijų srities mokslininkas prof. habil. dr. Jūras Banys teigia, kad mokslininkų bendradarbiavimas su pseudomokslines technologijas kuriančiais verslais „yra tragedija“.

„Mokslas yra labai platus ir didelis ir ten atsiranda to pseudomokslo ribų – ta pilkoji zona, kur daug žmonių užsiima pseudomokslu. Ir tas pseudomokslas nieko bendro neturi su tikruoju mokslu. Tai yra labai didelė bėda ir tai mažina pasitikėjimą mokslu apskritai“, – sako J. Banys.

Anot jo, pasitikėjimo mokslu mažėjimas šiandien yra didžiulė problema visoje Europoje.

„Kai dabar yra visi tie [soc. tinklai] – feisbukas, „X“ – labai plačiai plinta tos [pseudomokslinės] teorijos. Ir mokslininkai turi didelę problemą jas paneigti, o jos sklinda labai plačiai. Čia yra problema, kad visuomenė visų pirma turi tikėti tikruoju mokslu, bet yra mokslininkų, kurie užsiima vadinamuoju „kvazimokslu“. Ir tada jie kvailina visuomenę ir užsiima niekais“, – teigia LMA prezidentas.

Daugiau kaip 40 metų su elektromagnetine spinduliuote dirbęs J. Banys patvirtino, kad nėra jokių įrodymų, jog mažo intensyvumo elektromagnetinė spinduliuotė darytų įtaką žmogaus organizmui, kaip kad teigia „Airestech“ ir „Technano“, su kuriais bendradarbiavo Lietuvos tyrėjai.

„Jau 1985 m. buvo straipsnis, kokią įtaką gyviems organizmams daro elektromagnetinė spinduliuotė, ir, kalbant apie mažo intensyvumo elektromagnetines bangas, nebuvo nustatyta jokio poveikio, – pasakoja pašnekovas. – (...) Prieš 10 m. buvo COST (European Cooperation of science and technology) projektai – buvo suburta bent 70 mokslininkų grupių iš įvairių šalių ir jos tyrė, ar yra poveikis, ar nėra: pradedant medicina, psichika, fizika ir viskuo kitu. Deja, jie mažo intensyvumo bangų poveikio nerado.“

„Šitie apsaugojimai yra labai simboliniai ir tikrai neapsaugo. Jeigu nori apsisaugoti, turi visiškai izoliuotis nuo elektromagnetinių bangų, o tai yra Faradėjaus celė vadinamoji, kur tu turi ekranuoti visą kambarį ir sėdėti be ryšio. Jei yra mobilusis telefonas ir tu jį nori apsaugoti, tai geriausia yra jį išjungti. Bet nepaisant to, bazinės stotys vis tiek siųs signalą. Įsivynioti į foliją nuo galvos iki kulnų yra vienintelis sprendimas apsisaugoti nuo elektromagnetinio spinduliavimo. Tokie parduodami produktai, mano supratimu, yra absoliučiai niekiniai.“

Anot jo, tai, ką daro nuo elektromagnetinės spinduliuotės apsaugančius aksesuarus kuriančios įmonės, yra apgavystė: „Tai yra tiesiog pinigų siurbimas, naudojantis žmonių piniginiais resursais, žinant, kad tie žmonės nesupranta elektromagnetinės spinduliuotės reiškinių.“

Elizabet Beržanskytė, LRT.lt

Visas straipsnis