Naujienos

Tvarių baltymų ateitis Europoje: mėsos alternatyvų potencialas, sprendžiant iššūkius

2025 09 04

Baltymų gamyba ir vartojimas ES

Naujoje EASAC ataskaitoje nagrinėjamas mėsos alternatyvų potencialas sprendžiant iššūkius

Europos Sąjungos šalių akademijų mokslo konsultacinė taryba (EASAC) šiandien, rugsėjo 4 d., Briuselyje paskelbė išsamią ataskaitą apie mėsos alternatyvas. ES vykstant svarstymams dėl Baltymų strategijos, skirtos tvarioms maisto sistemoms stiprinti, šioje ataskaitoje nagrinėjama sparčiai auganti mėsos alternatyvų rinka – nuo augalinės kilmės ir iš vabzdžių gautų baltymų iki mikrobiologinės fermentacijos bei kultivuotos mėsos.

Naująją EASAC ataskaitą parengė 17 mokslininkų, kuriuos delegavo 11 nacionalinių akademijų, grupė. Dėkojame Lietuvos mokslų akademijos (LMA) atstovei darbo grupėje - akademikei Elenai Bartkienei. Ataskaitą recenzavo 9 mokslininkai, atstovaujantys savo nacionalinėms mokslų akademijoms. Esame dėkingi LMA deleguotai akademikei Giedrei Samuolienei už recenzavimą.

Akademikė Elena Bartkienė, dalyvavusi ataskaitos rengime, dalijasi savo įžvalgomis: „Šiandien, suprasdami problemų, susijusių su klimato kaita, mastą, mokslininkai ypatingą dėmesį skiria tvarių technologijų plėtrai. Tvarus maisto sektorius apima vietinių produktų vartojimo skatinimą, maisto švaistymo mažinimą, tvaresnių alternatyvų esamoms maistinėms žaliavoms ir produktams kūrimą bei daugelį kitų priemonių, prisidedančių prie atsparios ir ilgalaikės mūsų šalies bei visos Europos maisto tiekimo grandinės kūrimo. Žengiant tvarumo koncepcijos link ir plėtojant tvaresnį žemės ūkį, technologijų, skirtų mėsos alternatyvų gamybai, kūrimas tampa itin reikšmingu. Nors diskusijos apie mėsos alternatyvas vyksta jau kurį laiką, iki šiol ši sąvoka („mėsos alternatyvos“) ES nebuvo apibrėžta ir detaliai išaiškinta. Po ilgų svarstymų EASAC parengta ataskaita „Mėsos alternatyvos“ atskleidžia ne tik siūlomų alternatyvų privalumus, bet ir pabrėžia jų trūkumus. Pastarųjų identifikavimas labai svarbus šios srities technologinei plėtrai, produktų saugos bei visuomenės sveikatos užtikrinimui.“

Ataskaitoje politikos formuotojams pateikiamas mokslu pagrįstas veiksmų planas, kaip suderinti klimato įsipareigojimus, visuomenės sveikatą ir maisto sistemos atsparumą. Vis dėlto politinės struktūros atsilieka nuo mokslo ir technologijų pažangos.

„ES turi veikti jau dabar, jei nori išlikti baltymų virsmo lyderė, užtikrinti maisto saugą ir pasiekti klimato ir biologinės įvairovės tikslus. Ji turėtų kurti politiką, kuri skatintų mėsos alternatyvų inovacijas, kartu užtikrinant maisto saugą ir vartotojų apsaugą, – sako profesorius Bertas Rima, Europos mokslų akademijų paskirtų ekspertų darbo grupės pirmininkas. – Europos ateities kartos greičiausiai užaugs valgydamos mažiau mėsos, o tai gali tapti būtinybe, kuri išeis į naudą. Ataskaitoje pateikiamos gairės, kaip skatinti žmones valgyti mažiau mėsos ir sudaryti sąlygas geresniam pasirinkimui.“

Nauda aplinkai

Analizė rodo, kad kai kurios mėsos alternatyvos gali turėti mažesnį poveikį aplinkai nei tradicinė mėsa. Be to, vabzdžiai ir mikrobiologinė fermentacija yra veiksmingi baltymų šaltiniai, turintys minimalų poveikį aplinkai, jei naudojamos tvarios maisto žaliavos. Kultivuota mėsa taip pat gali prisidėti prie tvarumo, jei jos gamyba paremta atsinaujinančiąja energija.

Sveikata ir mityba

Mėsos alternatyvos gali padėti subalansuoti mitybą, tačiau jos nėra vienodos: kai kurie perdirbti augaliniai produktai gali turėti per daug druskos ir sočiųjų riebalų. Reikia daugiau duomenų apie naujesnių produktų, pvz., kultivuotos mėsos ir tikslios fermentacijos baltymų, ilgalaikį poveikį sveikatai.

Priimtinumas vartotojams

Natūralumas, skonis, prieinamumas ir aiškus ženklinimas tebėra labai svarbūs vartotojų pasitikėjimui. Jaunesni ir miestuose gyvenantys žmonės dažniau priima mėsos alternatyvas, ypač tie, kurie rūpinasi gyvūnų gerove ir klimato kaita. „Vartotojų pasitikėjimas gali lengvai sugriūti, ypač jei produktai yra pernelyg reklamuojami arba klaidinamai ženklinami, – įspėja Hana Tuomisto (Hanna Tuomisto), tvarių maisto sistemų profesorė ir bendraautorė. – Būtinas visiškas skaidrumas ne tik dėl ingredientų, bet ir dėl poveikio aplinkai bei perdirbimo.“

Inovacijoms reikalinga parama

Fermentacija ir kultivuota mėsa turi didelį potencialą, tačiau susiduria su sąnaudų ir masto problemomis. Siekiant skatinti saugias ir tvarias inovacijas, būtinas strateginis viešasis finansavimas ir aiški politika.

Šeši skubūs raginimai politikos formuotojams

1) Didinti skaidrumą ir įvesti aiškius, privalomus ženklinimo standartus, susijusius su mityba, perdirbimu ir poveikiu aplinkai.

2) Nustatyti aiškią politiką ir reguliavimo sistemą, kuri reglamentuotų augalinės kilmės ir mikrobiologinių baltymų produktų priedus.

3) Stiprinti aplinkos tvarumo standartus, t. y. palyginamumą vertinant gyvavimo ciklą, atsinaujinančiosios energijos naudojimą, pramonės ir žemės ūkio šalutinius produktus.

4) Didinti vartotojų informuotumą, teikiant įrodymais pagrįstas rekomendacijas dėl mėsos alternatyvų įtraukimo į subalansuotą mitybą ir kovojant su dezinformacija.

5) Sukurti palankias sąlygas inovacijoms, investuojant į mokslinius tyrimus ir plėtrą, ypač į saugias ir pritaikomas alternatyvas, tokias kaip mikrobiologinė ir kultivuota mėsa, ir padedant gyvulininkystės ūkininkams prisitaikyti prie kintančių mėsos pakaitalų ir alternatyvių baltymų rinkų. 

6) Atsižvelgti į etines ir socialines problemas, pavyzdžiui, skirtingus mitybos poreikius, kultūrą, tradicijas ir ekonomines sąlygas. Taip pat reikia atkreipti dėmesį į etines problemas, susijusias su vabzdžių auginimu ir su gyvūnų ląstelių naudojimu kultivuojant mėsą.

Europos politikos posūkis

„Europa turi ir priemonių, ir inovacijų potencialą, kad taptų pasauline lydere, – teigia H. Tuomisto. – Tačiau mums reikia ne tik technologinių sprendimų. Perėjimas prie tvarių baltymų bus sėkmingas tik tuomet, jei bus užtikrintas socialinis ir politinis jo formavimas. Be suderintų veiksmų rizikuojame prarasti tiek aplinkosaugos laimėjimus, tiek visuomenės pasitikėjimą.“

Pagrindiniai skaičiai iš EASAC ataskaitos apie mėsos alternatyvas

Baltyminių medžiagų suvartojimas ir maisto sistemos kontekstas

•    ES vidutiniškai suvartojama 82 g baltymų vienam asmeniui per dieną, iš kurių 49 g yra gyvūninės kilmės, o 33 g – augalinės kilmės.
•    ES piliečiai per metus suvartoja maždaug:
o    22 kg gyvūninės kilmės baltymų;
o    16 kg augalinės kilmės baltymų.
•    Bendras metinis pašarinių baltymų suvartojimas gyvulininkystei ES 2023–2024 m. siekė 72 mln. tonų, iš kurių apie ketvirtadalis buvo importuotas.

Poveikis aplinkai

•    Gyvulininkystė sudaro iki 60 proc. pasaulinės maisto sistemos šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimų.
•    Maisto vartojimas, kaip apskaičiuota, sudaro 48 proc. bendro ES vartojimo poveikio aplinkai, iš kurių apie pusę tenka gyvulių ganymui.
•    Siekiant neperžengti planetos klimato ribų, ES maisto sektoriaus išmetamųjų teršalų kiekis turi būti sumažintas 90 proc. ir pasiekti apie 350 kg CO₂ ekvivalento vienam gyventojui per metus.
•    Žemės ūkio plėtra sukelia 90 proc. pasaulinio miškų naikinimo, iš kurio 39 proc. tenka gyvulininkystei.
•    ES maisto sistema, kaip apskaičiuota, atsakinga už 40–85 proc. biologinės įvairovės pėdsako.

Mėsos alternatyvų rinka ir jų naudojimas

•    Pasaulinė mėsos alternatyvų rinkos vertė 2024 m.: 7,24 mlrd. JAV dolerių, iki 2032 m. gali pasiekti 16,13 mlrd. JAV dolerių.
•    Europa pirmauja pasaulyje, užimdama 42,27 proc. rinkos (2024 m.).
•    Vokietija 2021–2022 m. sumažino mėsos suvartojimą 4,2 kg vienam gyventojui (52 kg vienam asmeniui per metus 2022 m.).

Sveikata ir mityba

•    EFSA rekomenduoja 0,83 g baltymų/kg kūno svorio per dieną sveikam suaugusiam žmogui bet kokio amžiaus ir 0,9–1,2 g/kg vyresnio amžiaus suaugusiam žmogui (vyresniam nei 65 metų), atsižvelgiant į raumenų palaikymo poreikius.
•    Mėsos alternatyvos gali užtikrinti pakankamą baltymų kiekį, tačiau juose gali trūkti biologiškai prieinamos geležies, cinko, vitaminų B12, A ir D, ypač pažeidžiamoms grupėms (pvz., vaikams, reprodukcinio amžiaus moterims).

Visuomenės nuomonė ir elgsena

•    Jaunesni, miestuose gyvenantys ir aplinkosauga besirūpinantys vartotojai yra labiausiai linkę pereiti prie mėsos alternatyvų.
•    Skonis, tekstūra, natūralumas ir kaina išlieka pagrindinėmis kliūtimis pereiti prie mėsos alternatyvų.

EASAC parengtą ataskaitą rasite čia. Ataskaitos pristatymo Briuselyje įrašas – YouTube. 

Vertė Agnė Rodriguez