Naujienos

Lietuvos mokslų akademijos Jaunosios akademijos narės diskusijų festivalyje „Būtent!“

Lietuvos mokslų akademijos Jaunosios akademijos (LMAJA) pirmininkė dr. Rūta Ubarevičienė ir narės dr. Gražina Korvel bei dr. Akvilė Naudžiūnienė dalyvavo diskusijų festivalyje „Būtent!“, kur buvo pakviestos į viešas ekspertų (specialistų) diskusijas.

Diskusijų festivalis „Būtent!“ – tai kasmetinis renginys, įkvėptas skandinaviškų demokratijos forumų, skirtas skatinti atviras diskusijas aktualiais politikos, visuomenės, verslo ir kultūros klausimais bei puoselėti dialogą tarp mokslo, politikos ir visuomenės atstovų. 2025 m. festivalis vyko Vilniaus Bernardinų sode rugpjūčio 29–30 d., pritraukė apie 15 tūkst. klausytojų ir daugiau nei 1 000 pranešėjų. Džiugu, kad renginyje dalyvavo daugiau nei 100 mokslo atstovų, kurių tyrimais grįstos įžvalgos vis labiau padeda spręsti šiandienos visuomenės iššūkius.

Dr. R. Ubarevičienė dalyvavo diskusijoje apie Vilniaus miestą – „Miesto plėtra – kaip keisis miesto veidas ateityje?“.  Joje susirinko įvairių sričių ekspertai ir sprendimų priėmėjai: Vilniaus miesto savivaldybės vyriausioji architektė, Balsių bendruomenės pirmininkė, JUDU vadovė, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas, taip pat prisijungė Vilniaus miesto meras ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijos viceministrė. Diskusijos metu aptarti urbanistinio tankinimo ir naujų teritorijų plėtros klausimai, miesto susisiekimo iššūkiai, demografinės tendencijos, formuojančios miesto identitetą. Dr. R. Ubarevičienė pasidalijo savo tyrimų įžvalgomis apie socialinę nelygybę ir segregaciją, vidaus ir tarptautinę migraciją, bei pabrėžė, kad demografiniai procesai yra vieni svarbiausių veiksnių, lemiančių ne tik dabartinį Vilniaus veidą, bet ir reikšmingus miesto pokyčius ateityje – nuo to priklausys, kokį miestą turėsime.

Dr. G. Korvel dalyvavo diskusijoje „Ar Lietuvos švietimas taps numeris 1?“.Kartu su ja apie Lietuvos švietimo ateitį diskutavo švietimo, mokslo ir sporto viceministras bei valstybinės ir privačios mokyklų vadovai. Pokalbio metu buvo keliami klausimai, kodėl Lietuvos švietimas šiuo metu nėra vertinamas kaip vienas geriausių pasaulyje, kaip pasiekti, kad jis taptų vienu stipriausių Europoje, ir ar prie to galėtų prisidėti dirbtinis intelektas. Taip pat diskutuota apie mokymosi kokybės kartelės kėlimą privačiose mokyklose, galimus švietimo raidos scenarijus ir Lietuvos švietimo viziją ateityje.

Dr. A. Naudžiūnienė moderavo diskusiją „Kokia žydų istorija mums įdomi?“, kurioje dalyvavo filosofijos ir istorijos tyrėjai bei akademikai, taip pat Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus vedėjas. Diskusijoje aptarta, kaip pastaruosius dešimtmečius Lietuvoje pristatoma žydų istorija ir kultūra, į kokius naratyvus ji įpinama ir kurie iš jų yra patraukliausi šiandienos visuomenei. Iš skirtingų – mokslinių studijų, edukacijos, muziejų veiklos ir leidybos – perspektyvų  pokalbio dalyviai dalijosi gerąja patirtimi integruojant žydų istoriją į viešąjį diskursą, taip pat kėlė klausimų dėl kartais pasirenkamo žydų istorijos ir kultūros egzotizavimo ar pritaikymo saviems tikslams, kurie ne visada tiksliai atspindi istorinius faktus ir tendencijas. Diskusijos metu paliesti ir sudėtingos vietos žydų istorijos reprezentavimo momentai, ypač kalbant apie Holokausto istoriją Lietuvoje.

Parengė LMAJA pirmininkė dr. Rūta Ubarevičienė, LMAJA narės Gražina Korvel ir Akvilė Naudžiūnienė