Naujienos

Mokslo lyderių susitikimas Hamburge

2025 09 22

Rugsėjo 18 d. Hamburge įvyko mokslo viršūnių susitikimas „Europos inovacijų iššūkis“, subūręs mokslo, politikos, verslo ir vadybos lyderius diskusijoms apie Europos ateitį mokslo ir inovacijų srityje. Renginį organizavo Vokietijos fondas „Körber-Stiftung“ ir Hamburgo mokslo ir tyrimų valdyba. Jame dalyvavo Europos mokslų akademijų, mokslo tarybų, universitetų ir mokslo institutų vadovai, tarptautinių ryšių specialistai ir mokslo vadybininkai, taip pat Europos mokslo departamentų bei mokslo fondų vadovai ir ekspertai, inovatyvaus verslo atstovai, mokslo leidyklų, žiniasklaidos ir konsultavimo įmonių specialistai bei kviestiniai pranešėjai. Iš viso susitikime dalyvavo per 150 žmonių. Lietuvos mokslų akademijai (LMA) atstovavo prezidentas akad. Jūras Banys ir viceprezidentas akad. Zenonas Dabkevičius (šio teksto autorius).

Viršūnių susitikime buvo nagrinėjamos šios temos: kaip Europa galėtų atgauti lyderystę pažangiausių mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje; kaip reaguoti į didėjantį neapibrėžtumą transatlantiniuose santykiuose, formuojant mokslinių tyrimų ir inovacijų politiką; kaip suderinti geopolitinius ir ekonominius prioritetus su mokslo atvirumu ir autonomija; kokia ateitis laukia mokslo politikos konsultavimo ir akademinės laisvės; kokį vaidmenį atlieka inovacijų ekosistemos ir didelės mokslinių tyrimų infrastruktūros bei kokį poveikį mokslui daro dirbtinis intelektas.

Didėjančios geopolitinės konkurencijos eroje mokslas ir inovacijos tampa esminiais veiksniais siekiant išsaugoti Europos gerovę ir strateginį savarankiškumą. Tačiau išlieka neatsakyti pagrindiniai klausimai: kokį vaidmenį atliks kita ES mokslinių tyrimų programa (10BP)? Kaip Europa turėtų reaguoti į didėjantį netikrumą transatlantiniuose santykiuose? Kaip užtikrinti akademinę laisvę, kartu išlaikant mokslinį sąžiningumą formuojant politiką?

Į šiuos klausimus buvo ieškoma atsakymų 2025 m. Hamburgo mokslo aukšto lygio susitikime, kuriame susibūrę mokslo, politikos, verslo ir ekspertų bendruomenių lyderiai diskutavo, kaip Europa galėtų atgauti lyderystę pažangiausių mokslinių tyrimų srityje, derindama mokslinį atvirumą ir strateginius interesus.

Sveikinimo žodį tarė fondo „Körber-Stiftung“ Vykdomosios valdybos narė Eva Nemela bei Laisvojo ir Hanzos miesto Hamburgo mokslo reikalų senatorė Marjam Bliumental (Maryam Blumenthal). Kalbėtojos pasidžiaugė dideliu renginio susidomėjimu ir gausa dalyvių, atstovaujančių akademinei bendruomenei, mokslo politikos institucijoms ir verslui. Mokslininkai buvo paraginti būti aktyvūs – palaikyti ryšius su savo šalių ministerijomis, Europos mokslo politikos institucijomis, mokslo tarybomis ir fondais. Taip pat buvo pabrėžta, kad aukšto lygio, kokybiškai atliekami, aktualūs ir inovatyvūs moksliniai tyrimai visuomet sulauks paramos.

Pagrindinį pranešimą skaitė ir į klausimus atsakė ES programos „Europos horizontas“ ekspertų grupės pirmininkas, buvęs Portugalijos mokslo ministras Manuelis Heitoras (Manuel Heitor). Jis pabrėžė, kad mokslas turi būti nepriklausomas, kūrybingas ir nukreiptas į inovacijas, užtikrinančias žmonijos klestėjimą. Šiuo metu moksle juntamas fragmentiškumas ir regioniškumas, todėl svarbu jungti žinias, sukauptas skirtingose šalyse ir kontinentuose. Europoje būtina sudaryti kuo palankesnes sąlygas mokslui ir skatinti jaunųjų mokslininkų veiklą. Pranešėjas pasidžiaugė, kad mokslininkai sudaro apie 1 proc. visų Europos darbuotojų. Tačiau būtina tobulinti programinį finansavimą ir skatinti didesnes privataus verslo investicijas į mokslinę veiklą.

Pagrindinėje plenarinėje sesijoje „Europos mokslo ir inovacijų darbotvarkė: kryptys ir prioritetai“ kalbėjo ir diskusiją moderavo tarptautinių naujienų apžvalgininkas, „Deutsche Welle“ žurnalistas Teris Martinas (Terry Martin). Pranešimus skaitė Paryžiaus politechnikos instituto vadovas Tjieris Kulonas (Thierry Coulhon), Makso Planko draugijos prezidentas Patrikas Krameris (Patrick Cramer) ir Europos mokslinių tyrimų tarybos pirmininkė Marija Leptin (Maria Leptin). Kalbėtojai pažymėjo, kad Europos Komisijos ir Parlamento vadovai pasisako už didesnį mokslo ir inovacijų veiklos finansavimą. Dabartinė geopolitinė situacija skatina rasti balansą tarp mokslo nepriklausomumo ir politinių Europos prioritetų, skirti daugiau dėmesio tarpdiscipliniškumui, saugumui ir gynybai. Diskusijos metu buvo pabrėžta mokslininkų svarba, aptarta, kaip atrinkti geriausius mokslininkus ir pritraukti talentus iš kitų šalių. Būtina skatinti tarptautiškumą – pateiktas pavyzdys, kad Prancūzijos universitetuose jau dabar apie 40 proc. studentų ir darbuotojų sudaro užsieniečiai.

Antroje plenarinėje sesijoje „Tiltas per neramius vandenis: transatlantinių santykių ateitis mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje ir už jos ribų“ buvo atskleistas nerimas ir nežinomybė dėl Europos ir JAV mokslinio bendradarbiavimo ateities. Dabartinė JAV prezidento administracija mažina mokslo finansavimą, nepasitiki moksliniais rezultatais, susijusiais su aplinkos ir sveikatos apsauga bei demografiniais pokyčiais, ir sudaro kliūtis tarptautiniams mokslo ir studijų mainams. Ši situacija Europoje vertinama nevienareikšmiškai: vienos institucijos siekia pritraukti talentus į Europą net ir neapibrėžtumo sąlygomis, kitos stabdo bendradarbiavimą. Bendradarbiavimo su JAV mokslininkais ateitis nenuspėjama, taip pat neaiškios bendradarbiavimo perspektyvos su Kinijos, Indijos ir Rusijos mokslininkais.

Trečioje plenarinėje sesijoje „Mes tai padarėme savo keliu – peržiūrėtas Europos mokslo ir inovacijų modelis“ kalbėta apie tai, kad anksčiau Europos mokslo finansavimo modeliai buvo paremti akademine laisve ir įsipareigojimu kurti bendrą gėrį. Šiandien Europa turi skirti daugiau dėmesio rinkai aktualioms inovacijoms ir politiniams prioritetams, tokiems kaip gynyba. Diskutuota, ar Europa turėtų keisti mokslo finansavimo principus – pereiti nuo atviro mokslo skatinimo prie politinių ir ekonominių skatinimo kriterijų.

Ketvirtoje plenarinėje sesijoje „Kvantinės technologijos. Naujos skaitmeninės lyderystės strategijos Europoje“ dalyvavo 2025 metų Körber Europos mokslo premijos laureatė Kvantinio interneto aljanso direktorė Stefani Vener (Stephanie Wehner). Pranešėja pažymėjo, kad Europoje pasiekta didelė pažanga kvantinėse technologijose ir įvertintos jų didžiulės galimybės. Tačiau susiduriama su iššūkiais: kvantinės technologijos yra brangios, neaiški jų paklausa, o verslas dar neaišku, ar investuos į jų plėtrą. Nors kvantinės technologijos suteikia galimybę kaupti informaciją ir ją saugoti, jos negali būti lengvai kopijuojamos. Paklausta, ar po 10 metų kvantinį kompiuterį bus galima turėti namuose, S. Vener atsakė: „Po 10 metų gal dar ne, bet po 20 metų jis dirbs kartu su dirbtiniu intelektu.“

Taip pat dalyviai buvo suskirstyti į grupes, kur vyko net septynios apskritojo stalo diskusijos: 1) Europos inovacijų ekosistemų formavimas: vietos šaknys, nacionalinės strategijos ir Europos vizija; 2) Be „kompetencijos“: ką reiškia remti geriausius mokslinius tyrimus?; 3) Mokslinės politikos rekomendacijos: tarp politikos aktualumo ir mokslinio nepriklausomumo; 4) Inovacijų atotrūkio panaikinimas: ar Europai reikia perversminių inovacijų agentūros?; 5) Dirbtinio intelekto mokslas: pažadas ar grėsmė?; 6) Mokslinės laisvės ateitis: lyginamosios perspektyvos; 7) Didelio masto moksliniai tyrimai – Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų strategijos.

Taip pat jaunieji Hamburgo mokslininkai organizavo diskusiją „Ką reiškia būti mokslininku?“, skirtą pakviestiems moksleiviams.

Baigiamasis posėdis ir diskusijos buvo skirti šiuolaikinei mokslo ir inovacijų politikai apibendrinti. Pažymėta, kad pastaraisiais metais geopolitinė situacija pasaulyje pasikeitė, o tai keičia ir mokslo politiką. Europai būtina rasti savo vietą tarp JAV, Kinijos, Indijos ir kitų šalių mokslo. Reikia atsižvelgti į Rusijos padėtį ir strategiją – ji gali suvienyti jėgas su Kinija. Mokslo ir inovacijų srityje taip pat svarbios yra Japonija, Pietų Korėja ir Indija. Afrikoje tik kai kurios šalys yra reikšmingos, dažniausiai kaip žaliavų tiekėjos. Prognozuojant ateitį sunku numatyti, ką antroje kadencijoje nuveiks JAV prezidentas. Pirmoje kadencijoje jis atsisakė dalyvauti Paryžiaus susitarime dėl klimato kaitos, dabar abejoja kai kuriais sveikatos mokslų pasiekimais. Rusija visuomet turi pretenzijų dėl sienų Europoje. Pasaulyje didėja gynybos biudžetai, tačiau kyla klausimas – o kaip su mokslo finansavimu? Mokslo tyrimus ir ekonomikos būklę veikia ir konfliktai Artimuosiuose Rytuose.

Rugsėjo 19 d. Hamburgo rotušėje įvyko Körber Europos mokslo premijos – vienos iš prestižiškiausių Europos mokslo apdovanojimų, kurios vertė siekia 1 mln. eurų, – įteikimas. 2025 metų Körber Europos mokslo premija įteikta Kvantinio interneto aljanso direktorei S. Vener. 

Kitas Mokslo lyderių susitikimas vyks 2026 m. rugsėjo 26 d.

Parengė LMA viceprezidentas akad. Zenonas Dabkevičius. 
Anonsinėje nuotraukoje iš kairės: LMA prezidentas akad. Jūras Banys, Europos mokslinių tyrimų tarybos prezidentė Maria Leptin, LMA viceprezidentas akad. Zenonas Dabkevičius.