Naujienos

Iššūkis medikams: kaip skatinti pacientus gydytis nuo mirtinos kepenų ligos

2025 09 23

Rugsėjo 18 d. Lietuvos mokslų akademijoje (LMA) vyko Biologijos, medicinos ir geomokslų (BMGM) skyriaus bei Lietuvos gastroenterologų draugijos konferencija, skirta pristatyti trejų metų Lietuvos hepatito C patikros ir viruso eliminacijos programos rezultatus. 

Konferenciją atidaręs ir pagrindinį pranešimą perskaitęs LMA BMGM skyriaus pirmininkas bei Hepatito C eliminacijos darbo grupės vadovas akademikas Limas Kupčinskas pažymėjo, kad hepatito C patikros ir eliminacijos programa yra viena sėkmingiausių mūsų šalyje įgyvendinamų sveikatos ir ligų prevencijos iniciatyvų. Jos rezultatai ir sėkmingas vykdymas buvo pristatyti Europos ir Amerikos gastroenterologų kongresuose, o apie jos reikšmę visuomenės sveikatai rašė įtakingas pasaulio politikos žurnalas „Politico (Brussells)“.

 

Akad. Limas Kupčinskas atidaro konferenciją.

Suvienijus šeimos gydytojų, slaugytojų, gydytojų gastroenterologų ir infektologų pastangas, jau patikrinta 81 proc. 1945–1994 m. gimusių Lietuvos gyventojų – apie 1 mln. 450 tūkst. žmonių. Naujai diagnozuota ir sėkmingai išgydyta daugiau kaip 8 320 šia lėtine liga sergančių asmenų. Dabar jie gyvena visavertį gyvenimą, daugelis gal net nesusimąsto, kad išvengė mirtinos ligos. Šiuo metu egzistuoja itin efektyvūs vaistai: 96–99 proc. besigydančiųjų sėkmingai pasveiksta.

Hepatito C virusas (HCV) atrastas palyginti neseniai – tik 1989 metais. Jis yra viena pagrindinių kepenų cirozės ir kepenų vėžio priežasčių. Iki 1993 m., kai buvo sukurtas metodas nustatyti hepatito C antikūnus kraujyje, virusas buvo perduodamas perpilant kraują, atliekant operacijas, naudojant ne vienkartines medicinines priemones ir pan.

 

Konferencijos dalyviai.

Lietuvoje, skirtingai nei daugelyje Vakarų Europos šalių, dauguma žmonių hepatitu C užsikrėtė dėl nesaugių medicinos procedūrų – kraujo perpylimų, chirurginių operacijų, ne vienkartinių medicinos priemonių naudojimo. Virusas taip pat galėjo plisti per manikiūro, pedikiūro, ar tatuiruočių salonus. Priežastis – nepakankamas vienkartinių medicinos priemonių naudojimas, o iki maždaug 1994 m. kraujo dar nebuvo galima patikrinti dėl hepatito C viruso.

2022 m. gegužę Lietuvoje pradėta nacionalinė patikros programa, kurios tikslas – ankstyvas hepatito C viruso infekcijos nustatymas šeimos gydytojo kabinete, atliekant antikūnų prieš šį virusą tyrimą. Lietuvoje nemokamai tiriami: vieną kartą per gyvenimą – 1945–1994 m. gimę asmenys, nepriskiriami rizikos grupėms; kasmet – asmenys, kurių šeimos nariui diagnozuotas hepatitas C, kurie bandė ar vartoja švirkščiamuosius narkotikus, yra užsikrėtę ŽIV infekcija arba gydomi priklausomybės ligų klinikose. Teigiamo hepatito C antikūnų testo atveju šeimos gydytojas nukreipia pacientą gastroenterologo arba infekcinių ligų specialisto konsultacijai, diagnozės patvirtinimui ir gydymui. Tačiau problema ta, kad didelė dalis asmenų su teigiamu pirminiu tyrimu nesikreipia pas specialistus.

 

Prof. Raimonda Matulionytė

Vienas iš šios konferencijos tikslų – rasti būdų, kaip užtikrinti, kad pacientai, gavę teigiamus tyrimų rezultatus, kreiptųsi pas specialistus ir sėkmingai pradėtų gydymą. Ypač daug tarp nesikreipusiųjų yra rizikos grupės asmenų: tų, kurie bandė arba vartojo švirkščiamuosius narkotikus, dalyvavo metadono programose ar serga ŽIV/AIDS. Todėl konferencijoje pranešimus skaitė ne tik gastroenterologai ir infektologai  (prof. Raimonda Matulionytė, VU, prof. Ligita Jančorienė, VU), šeimos gydytojai (doc. Gediminas Urbonas, LSMU), bet ir priklausomybių specialistai: gydytojas Giedrius Likatavičius (Lietuvos priklausomybių ligų centras),  dr. Nijolė Goštautaitė-Midttun  (Lietuvos kalėjimų departamentas). Jie pateikė savo įžvalgas, kaip užtikrinti, kad būtų gydoma bent 90 proc. išaiškintų ligos atvejų. Diskusijose pasisakė gastroenterologė prof. Jūratė Kondrackienė (LSMU), visuomenės sveikatos specialistė prof. Janina Petkevičienė (LSMU), šeimos gydytoja dr. Sonata Varvuolytė (VU) ir kiti dalyviai.  

Kalba prof. Janina Petkevičienė.

Apibendrindamas konferenciją akad. L. Kupčinskas pabrėžė, kad Pasaulio sveikatos organizacija iškėlė tikslą – iki 2030 m. eliminuoti hepatito C infekciją pasaulyje. Lietuva priėmė šį tikslą ir kartu su hepatito C eliminacijos ambasadoriais bei visomis suinteresuotosiomis šalimis siekia ir tikisi jį įgyvendinti.  

Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus vyriausioji koordinatorė dr. Jadvyga Olechnovičienė
Virginijos Valuckienės nuotraukos

GALERIJA