Naujienos

„PRALĖKS, PRALĖKS GYVENIMAS / PAVEIKSLU ČIURLIONIES!“

2025 09 25

Šios Balio Sruogos eilutės iš eilėraščio „Lago di Garda“ („Alpių“ ciklas) buvo prisimintos rugsėjo 16 d. Lietuvos mokslų akademijoje (LMA) vykusioje apskritojo stalo diskusijoje „Čiurlionio kūrybos aktualumas dabartiniame pasaulyje“. Kartu buvo pasitikti akademiko prof. habil. dr. Antano Andrijausko monografijos „Čiurlionis: nesuprasto genijaus tragiškas skrydis“ (Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2023, 2024) pirmieji du tomai. Renginį organizavo LMA Humanitarinių ir socialinių mokslų skyrius. Dalyvavo monografijos autorius akad. A. Andrijauskas, akad. prof. (HP) Gražina Daunoravičienė, prof. Stanislovas Mostauskis, dr. Nida Gaidauskienė. Į diskusiją įsitraukė muzikologė dr. Jūratė Landsbergytė, Čiurlionio giminaičiai filosofas doc. Jonas Čiurlionis, dailininkė Ariadna Čiurlionytė  ir kiti. Diskusiją vedė prof. Naglis Kardelis.

 

Iš dešinės: dr. Nida Gaidauskienė, prof. Stanislovas Mostauskis, akad. Antanas Andrijauskas, prof. Naglis Kardelis, akad. Gražina Daunoravičienė, Gražina Daunoravičienė.

Buvo išsamiai pristatyti tritomės akad. A. Andrijausko monografijos pirmieji du tomai, kuriuose yra atveriami naujieji čiurlionistikos klodai, naujos sąsajos tarp dailės ir muzikos, paskelbta daug įdomių atrastų Čiurlionio kūrybos sąsajų su modernizmo korifėjais faktų ir liudijimų. Autorius papasakojo, kaip jo gyvenimas nuo ankstyvos jaunystės, mokslo Kauno meno mokykloje laikų buvo susietas su Čiurlioniu. Ši monografija – tai vienas didžiausių jo gyvenimo kūrybinės biografijos iššūkių: 50 metų darbas, tiek metų knygai rinkta medžiaga, ir atėjo būtinumas visa tai skelbti. Akademikas džiaugėsi teisingai pasirinktu knygos pavadinimu „Čiurlionis: nesuprasto genijaus tragiškas skrydis“ – kiekvienas žodis tarsi raktažodis, turintis gilią prasmę.

Diskusijos dalyviai pažymėjo, kad reto universalumo genijus Čiurlionis yra nepaprastai svarbus lietuvių tautą vienijantis veiksnys, telkiantis ir pilietiškai, ir kultūriškai, mobilizuojantis dabartinę lietuvių kultūrą kartu ir brėžiantis orientyrus ateities kartoms. Išskirdami Čiurlionio kūrybos neišsenkamumą, kūrybos interpretacijų įvairovę, pašnekovai minėjo fraktalinius vaizdus Čiurlionio dailėje: galvodami, kad yra aprėpiama visuma, pasirodo, kad tai tik visumos dalis. Minėjo to laiko genijus (Mocartą, Šubertą), gyvenusius, kaip ir Čiurlionis, tik 35 metus. Trumpai aptarė Čiurlionio šifrus, ženklus dailėje ir muzikoje, prisimindami Johanno Sebastiano Bacho muzikinius šifrus,  Antono fon Weberno kūrybą. Atkreipė dėmesį į tai, kokiu greitu tempu evoliucionavo Čiurlionio kūryba tuo pačiu metu ir muzikoje, ir dailėje, ir pažymėjo, kad šis modernėjimas dar lieka neištirtas. Kalbėjo apie š. m. rugsėjo 2 d. Berlyne pirmą kartą atliktą simfoninę poemą „Jūra“ – tokią, kokia buvo sukurta Čiurlionio.

Iš dešinės: akad. Antanas Andrijauskas ir prof. Naglis Kardelis.

Aptardami Čiurlionio biografiją diskusijos dalyviai pažymėjo, kad Čiurlionis buvo labai aiškiai įsisąmonęs slenkstiškumą – XX a. lūžis brendo įvairiausiomis perspektyvomis: visuomenė aižėjo įvairaus mąstymo prasme. Čiurlionis jautė, kad jis yra 100-mečio lūžio žmogus, kad turi įvykti kažkas nauja. Turėjo nuojautą ir apie savo gyvenimo trukmę. Kūryboje ryškėjo Dievoieškos problema, apėmęs pasaulio pesimizmas. Cituojant Friedrichą Nietsch’ę: „Kaip jam pasaulis išriedėjo, taip jam rulonais jis ir vėl surieda /.../ “.

 

 Kalba dr. Jūratė Landsbergytė.

Buvo prieita prie vieningos nuomonės, kad yra iliuzija, jog galime iki galo ištirti Čiurlionį. Kiekvienai kartai lemta atrasti Čiurlionį iš naujo. Čiurlioniška prigimtis – pajausti, suprasti, tyrinėti: „Supranti tiek, kiek esi pasiruošęs suprasti.“ Čiurlionio kūryba įkvepia, išjudina vaizduotę – tai nepraeinančio naujumo, šiuolaikiškumo simbolis, nuolatinis gebėjimas atsinaujinti, veržlumo simbolis, jungiantis ir lokalumą, ir globalumą – „globalėjančios Visatos Čiurlionis; nesuprastas, bet ir neįpareigojantis suprasti.“ Čiurlionio nepabaigiamas dialogas.

Diskusijos dalyviai dėkojo autoriui ir stebėjosi akad. A. Andrijausko kūrybiniu produktyvumu, pažymėdami, kad po Čiurlionio ženklu visa Andrijausko veikla – akademikas gerai jaučia Čiurlionio kūrybos autentišką dvasią.

Daugiau:
Akademikas Andrijauskas: Čiurlionis yra vienintelis, tikras, nekvestionuojamas mūsų tautos genijus
https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/2234534/akademikas-andrijauskas-ciurlionis-yra-vienintelis-tikras-nekvestionuojamas-musu-tautos-genijus?srsltid=AfmBOoqeUS7x2PX6bgKDsHT6LcCYnS5IggFSxwNmS0m3m-BI1EhBFWfo%20https://www.youtube.com/watch?v=vFP1tXlk-eQ

Akad. Antanas ANDRIJAUSKAS. Čiurlionio egodokumentikos likimas istorinių virsmų verpetuose. I dalis. Kontroversiškos mintys, išprovokuotos paskelbtų Čiurlionio laiškų
https://www.lma.lt/uploads/Pranesimai%20naujienoms/Akad.%20A.%20Andrijausko%20straipsnis%20I%20dalis.pdf
II dalis. Dvi skirtingos pozicijos
https://www.lma.lt/uploads/Pranesimai%20naujienoms/Akad.%20A.%20Andrijausko%20straipsnis%20II%20dalis.pdf

Parengė Aurika Bagdonavičienė, Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus vyriaus. koordinatorė
Virginijos Valuckienės nuotraukos

GALERIJA